„Nebūk tokia – kaip visos“, – mama kartojo šią frazę nuo pat vaikystės. Jau darželyje žinojau, kad atrodysiu išskirtinė, nes mama pasiūs kitokį karnavalo kostiumą. Mokyklos išleistuvių šventėje didžiavausi, kad galiu vilkėti suknelę, kurios neturi nei viena abiturientė, nes ji pačios sugalvota, o mamos rankomis pasiūta.
Įkūrus savo šokių studiją ir pradėjus suktis renginių organizavimo sraute, spektaklių statyme, rūbų modeliavimas visada buvo viena svarbiausių darbo dalių. Juk mes vertiname pirmąjį įspūdį, kurį sudaro apranga. O scenoje tai ypač svarbu“, – taip save ir savo naująjį projektą „LA“ (LAbai LAiminga LAura) pristato L.Saunorienė.
Tiesa, tuoj pat priduria, kad per daug nesiskelbė, nes „pradžia mėgsta tylą“, be to, visada atsiranda kritikuojančių ir negatyviomis mintimis besišvaistančių, tad norėdama viso to išvengti tiesiog nusprendė skrieti svajonės link.
„Kai nedarai, tai ir nepasidaro“, – sako pašnekovė ir priduria, jog niekada parduotuvėse nemėgo sklaidyti ar rinktis iš daug vienodų rūbų, tad ir jos kuriami – ryškūs bei vienetiniai.
„Net jei dabar kažkas norėtų kitokio dydžio, niekaip nepasiūtume, nes ir audinio neturėtume“, – pripažįsta L.Saunorienė.
Tačiau jeigu ir turėtų, ko gero, nesiūtų, nes būti išskirtine ir asmeninė Lauros savybė, kuria vadovaudamasi nusprendė nerti į platesnius vandenis. Kalbantis apie naują pradžią L.Saunorienė pripažįsta sugalvojusi tiek laisvesnio stiliaus aprangos modelių, tiek elegantiškesnių. Juk moterys mėgsta keistis, be to, viliamasi pritraukti įvairesnio skonio klienčių.
Visgi ar siuvant vienetinius rūbus nepristigs minčių?
„Oi, mados sritis kintanti ir čia tokie didžiuliai klodai. Net galvoj nesutalpinu, ką norėčiau sukurti“, – sako L.Saunorienė ir dabar moterims siūlo vasaros rūbų kolekciją, kurią vėliau keis rudens, žiemos. Bus priimami ir individualūs užsakymai, be to, juk galima drabužius siūti ne tik moterims, bet ir vaikams, vyrams, tad minčių Laura nestokoja.
Tiesa, pripažįsta ji, kad kol kas viskas labai nauja, šviežia ir tik pradžia, bet smagu sulaukti palaikymo, susidomėjimo. Be to, prie projekto įgyvendinimo prisidėjo MB „Virsmas“, padėjęs sukurti ženkliukus rūbams, kolekciją fotografavo kraštietė fotografė Kristina Dovydaitienė.
„Buvo, kas pamatę nuotraukas pagalvojo, jog čia ne mano, o kažkieno kito rūbai“, – sako Laura, kuri pati ėmėsi ir modelio darbo.
„Puikiu modeliu nesijaučiu, bet sutapo, kad karantinas, tai nusprendžiau, kad pirmąjį blyną pasidarysiu pati“, – juokiasi naujai iškepta dizainerė ir priduria, kad klaidingai galvojama, jog visi drabužiai tik ant tokių, kaip ji pati.
„Kiekvienas rūbas aprašytas, tikrai visokiems ūgiams ir pločiams. Kai kur net matosi, kad man per dideli“, – sako moteris ir atvirauja, kad jei ne karantinas, kai ypač sumažėjo kultūrinės veiklos, bet atsirado galimybė dirbti nuotoliniu būdu, neaišku, kada būtų radusi laiko konkretiems darbams.
Entuziazmu bei optimizmu trykštanti pašnekovė pripažįsta, kad galbūt startuoti su nauja veikla šis laikotarpis ne pats palankiausias, bet kada, jei ne dabar.
„Jau jeigu niekas nenorės ir nepirks, pačios su mama puošimės, draugėms dovanosiu“, – juokiasi Laura.
Kaip minėta, rūbų dizainas ir iki šiol buvo greta – būtent jos sugalvotais bei sukurtais rūbais scenoje pasirodo šokėjos, kalėdinių spektaklių aktorių apranga – taip pat jos kūrybos vaisiai. Tad tiesiog su mama kalbėjo, kalbėjo ir nusprendė veikti. Tuo labiau, sako Laura, kad nors jos mamą Astą daugelis žino kaip šlepečių siuvėją, tačiau ji yra baigusi rūbų siuvimą ir dabar su malonumu prisimena primirštą sritį.
