70 metų norvegui Johnui Fredriksenui pastarąjį dešimtmetį ne itin sekėsi.
Kipro pilietybę turintis verslininkas nesugebėjo įgyvendinti savo planų būdamas kelionių kompanijos TUI akcininkas, milijardą dolerių (934 mln. eurų) prarado 2018-aisiais bankrutavus naftos bendrovei „Seadrill“.
Sėkmingos nepavadinsi ir investicijos į aviacijos kompaniją „Norwegian“, kurios lėktuvai dabar daugiausia stovi oro uostuose, o darbuotojai masiškai atleidžiami.
Krito J.Fredrikseno pajamos ir iš žuvų auginimo fermų bei nekilnojamojo turto. Tačiau šią savaitę jis turi kuo džiaugtis, nes jam priklausančios tanklaivių nuomos bendrovės „Frontline“ akcijų kaina vien per pirmadienį pašoko 13 proc., o investuotojus jos domina ir toliau.
Taip įvyko dėl pasaulį ištikusio neregėto reiškinio, kai JAV WTI rūšies naftos sandorių gegužės mėnesiui kaina kuriam laikui buvo nusmigusi iki mažiau nei minus 37 dolerių (-34,5 euro).
Nors kitą dieną ji jau buvo teigiama, norvegas dabar gali skaičiuoti milžiniškas pajamas, nes pritrūkus žemėje esančių talpyklų naftos pirkėjai ją laiko tanklaiviuose.
Pastarųjų jau netgi stinga. „Mūsų pajėgumai panaudoti beveik 100 procentų ir, kaip girdžiu iš konkurentų, taip yra daug kur“, – paskelbė Nyderlanduose įsikūrusios didžiausios pasaulyje tanklaivių kompanijos „Vopak“ finansų vadovas Gerardas Paulidesas.
Skaičiuojama, jog šiuo metu visiškai pripildyti naftos plūduriuoja apie 60 supertanklaivių, o artimiausiomis savaitėmis jų skaičius turėtų pasiekti 200, nes daugelis jau yra užsakyti.
O nuomos kainos žvėriškos – jos prasideda nuo 100 tūkst. dolerių ir kartais siekia net 400 tūkst. dolerių (atitinkamai 93,4 tūkst. ir 373,6 tūkst. eurų) per dieną.
„Tanklaiviai yra vienintelė vieta, kur dar galima laikyti naftą, kol nepasikeis jos pasiūlos ir paklausos santykis“, – teigė kompanijos „Evercore ISI“ analitikas Jonas Chapellas.
Šiuo metu jūroje saugomas rekordinis jos kiekis – apie 160 mln. barelių (barelis – 159 litrai). Tai – dvigubai daugiau nei per 2009 metų finansų krizę.
Tuo metu naftos gavėjams liūdnos dienos tęsiasi: vakar WTI rūšies naftos barelis kainavo 11 dolerių (10,3 euro), „Brent“ – 19,5 dolerio (18,2 euro). Prognozuojama, kad bent jau Amerikoje dėl to gali bankrutuoti daugybė šio sektoriaus įmonių, jeigu joms nebus suteikta valstybės parama. („Manager-Magazin.de“, LR)
