Savo įspūdžiais apie tai, kokį miestą atrado ir kokį jį regi šiandien, Jörgen pasidalijo interviu.
– Kiek laiko gyvenate Kaune ir kuo čia užsiimate?
– Į Kauną atsikrausčiau 2017-tųjų pabaigoje ir prisijungiau prie naujosios „Hella“ gamyklos statybų Lietuvoje. Atvykau dirbti kompanijos lietuviškojo padalinio pirkimų skyriaus vadovu ir turėjau garbės būti ketvirtuoju šviežiai įsikūrusios įmonės darbuotoju.
– Prisiminus pirmuosius mėnesius naujame mieste: kas tapo didžiausiu iššūkiu, o kas – netikėtu maloniu atradimu?
– Tas dienas prisimenu kaip kupinas malonių atradimų. Kaunas yra nuostabi vieta gyventi.
Tikrai nesitikėjau, kad čia bus tokia turtinga koncertų, spektaklių, gero maisto pasiūla, o kur dar fantastiškos pakaunės apylinkės. Man Kaunas tapo – ir iki šiandien tebėra – puikiais namais, iš kurių galiu keliauti ir pažinti aplinkinį Europos Šiaurės-Rytų regioną.
Galbūt didžiausiu iššūkiu tapo kalba. Laimei, didžioji dalis lietuvių puikiai kalba angliškai, tad didelio diskomforto neteko patirti.
– Ką iki tol žinojote apie Lietuvą ir Kauną? Kas iš tų dalykų pasirodė esą tikra, o kas – neatitiko jūsų išankstinių nuostatų?
– Tiesą sakant, apie Lietuvą žinojau ne kažin kiek. Tik tiek, kad tai pietinė Baltijos šalis su sostine Vilniumi ir Tomo Mano vasarnamiu Nidoje.
Apie Kauną apskritai nebuvau girdėjęs. Bet kažkaip nuo pat pirmos dienos šiame mieste jaučiausi labai gerai. Kaunas mane supažindino su moderniosios architektūros grožiu, paskatino giliau pasidomėti viso regiono istorija.
Man, užaugusiam Vakarų Vokietijoje, šaltojo karo ženklai nėra pažįstami. O Lietuvoje ši istorija yra išsamiai pademonstruota – ir tai tik parodo, kiek daug dalykų dar galime atrasti ir pažinti įvairiuose Europos Sąjungos kraštuose.
– Kokį Kauną regite šiandien?
– Po dvejų čia praleistų metų Kaunas tapo mano tikraisiais namais. Draugams ir šeimos nariams Vokietijoje kartais būna keista girdėti „skrendu namo į Kauną“ – bet aš iš tiesų grįžtu į namus.
Kauną galėčiau apibūdinti keliais aspektais. Visų pirma – tai augantis miestas, stipriai motyvuotas atrasti savo vietą Europoje.
Akivaizdus kultūrinių renginių augimas, aiškiai matoma žmonių valia auginti Lietuvą. Vienas didžiausių Kauno privalumų – kad miestas vis dar ieško savęs, todėl čia tiek daug erdvės kūrybiškumui ir plačioms galimybėms.
2022-siais būtinai aplankysiu Kauną: noriu pamatyti miestą Europos kultūros sostinės laikotarpiu. Manau, jis turi didžiulį potencialą.
Kita vertus, čia persipina istorija – nuo seniausių laikų (atsispindinčių senamiestyje), iki tarpukario (atsispindinčio Laisvės alėjoje), ir jaunų žmonių kūrybiškumas – toks man atrodo Kaunas.
Pusantrų metų teko gyventi Indijoje, šiek tiek Brazilijoje, dabar – Lietuvoje. Mano tėvynė – Vokietija, kurios, žinoma, ilgiuosi, juk ten likusi mano šeima, draugai.
Pasiilgstu ir tam tikro maisto iš tų regionų, kuriuose gyvenau. Tas pats bus ir su Lietuva – ir kai kuriais jos tradiciniais patiekalais, kurių tikrai ilgėsiuosi iš čia išvykęs. Bet toks keliavimas per pasaulį man patrauklus – taip gyventi įdomiau.
– Jei kažkas iš jūsų šeimos narių ar bičiulių atvyktų į Kauną – ką pirmiausia jiems parodytumėte ir rekomenduotumėte?
– Per pastaruosius metus Kaune jau lankėsi keletas draugų ir mano tėvai. Pirmasis komentaras, kurį jiems pasakiau: „Pamatysite, Lietuva yra visai ne tokia, kokią įsivaizduojate“.
Vakarų europiečiai iš tiesų dažnai įsivaizduoja Lietuvą kaip postsovietinę erdvę, tipinę Rytų Europą, su visais iš to išplaukiančiais stereotipais. Tačiau vos atvykęs įsitikini – visai ne. Man ši šalis labiau priminė Skandinaviją. Ji modernesnė nei galėjau tikėtis. Ji inovatyvi ir atvira naujoms technologijoms.
Būtinai siūlau aplankyti pajūrį, Trakus, Panemunės senuosius dvarus ir pilis, Vilniaus ir Kauno senamiesčius, Pažaislio vienuolyno ansamblį. Patikėkite – visi mano svečiai liko maloniai nustebę, o kai kurie sugrįžo į Lietuvą ir dar kartą.
Pagaliau: nesvarbu, kur važiuosite – Lietuvos kraštovaizdis užburiančiai gražus. Tiesiog sėskite į automobilį ir keliaukite!
