Tai rašant nereikia jokių kabučių. Nes jos abi gauna algą, nykštukų darbus dirbdamos „Nykštukų miške“.
Dirba miške ir užsidirba
Latviai pasakoms atvėrė širdį. Vos tik labiau atšils orai ir prasidės turizmo sezonas, latvių numylėtos rašytojos Annos Brigadere pasakų herojai atgis Tėrvetės gamtos parke. Su vienintele sąlyga – jeigu koronavirusas neišplis taip, kad tektų uždaryti net miško takus.
„Tervetė vienintelė vieta Latvijoje, kur nykštukai gyvena ne knygose, pasakose ar skulptūrose, bet iš tikrųjų. Tai – mes“, – nusijuokė 68 metų Zigrida Maslauska.
Ji – buvusi ūkininkė bei paštininkė. Jau aštuoneri metai, kaip ji nuo ryto iki vakaro darbuojasi Tėrvetės gamtos parke. Kuo? Ji yra Nykštukų mama, kuri už šį darbą gauna algą ir tuo didžiuojasi.
„Latvijoje nykštukas yra darbštumo simbolis. Jis yra ir simbolis visko, kas yra pozityvu. Kitaip nė negali būti. Juk mes prižiūrime mišką, rūpinamės paukščiais, miško svečius mokome gamtos pažinimo. Tad ryte atidarę burną užsičiaupiame tik vėlai vakare“, – šypsojosi Z.Maslauska.
1,5 euro. Tiek kainuoja ratuoto traukinuko bilietas, kuriuo galima iš vieno miško krašto nusigauti į kitą – iš „Pasakų miško“, kuriame tvyro Raganos valdos, į „Nykštukų mišką“. Tai padaryti būtina. Mat viešnagė pas nykštukus ir vaikams, ir jų tėvams tampa sumaniomis gamtos pažinimo pamokomis.
Lietuviai – dažniausi svečiai
Pasak Z.Maslauskos, lietuviai Tėrvetės miške yra ypač dažni svečiai. Ko gero, kas antra šeima, įžingsniuojanti į nykštukų gyvenvietę, kalba lietuviškai. Tai nestebina. Nes nuo Žagarės Lietuvoje iki Tėrvetės gamtos parko tėra apie penkioloką kilometrų.
„Ko mes prikalbame svečiams? Turime įvairių mokymo priemonių – pasakojame apie gamtą. Patys esame prisirinkę vaistažolių – čiobrelių, apynių, ramunėlių ir visko, ką tik naudingo sveikatai galima miške rasti.
Paaiškiname, kodėl mūsų didysis nykštukų namas iš pušies medžio suręstas. Kodėl? Nes tai Latvijoje svarbiausias medis – trečdalis mūsų miškų yra pušynai“, – apie tai, kas vyksta svečiams įžengus į šilčiausią Nykštukų miške trobą, užsiminė Z.Maslauska.
Išgelbėjo nuo vienatvės
Nykštukų namas Tėrvetės parke buvo suręstas prieš septynerius metus. Bet dar didesnį stažą turi sukaupę jo svarbiausi gyventojai – gamtos gidės nykštukų mama ir nykštukų mergaitė.
Z.Maslauskos šeimos istorija yra palytėta pokario baisybių. Ji gimė tremtyje 1952-aisiais, – į Latviją su ketverių metų mažyle jos tėvai grįžo 1956-aisiais.
„Taigi nuo to laiko gyventu Tėrvetėje. Ko gero, kitiems gali atrodyti, kad tai – visa amžinybė, bet man tai – tik akimirksnis“, – patikino moteris. Ir susakė, kokios ji yra įgijusi patirties.
Svarbiausia – augindama tris vaikus Zigrida išmoko to, ko reikia visiems, užsukantiems į svečius pas nykštukus – dalintis meile.
Ji yra dirbusi ir ten, kur pašaliečiai neužsibūna ir, tarę: „Fui, kaip smirda“, – neša kudašių tolyn. Tai – kiaulininkystės kompleksas, kuriame dar sovietmečiu septynerius metus Zigrdida darbavosi zootechniko pagalbininke, vėliau – sanitare kartu su veterinarijos gydytoju.
„Tuomet, kai Latvijos atkūrė Nepriklausomybę, atgavau savo tėvų žemę ir su sūnumis pradėjau ūkininkauti. Bet vėliau sūnūs apsigyveno atskirai, vyras – iškeliavo, ir aš likau viena. Štai tada išnuomojau žemę ir įsidarbinau paštininke.
Tai – pats puikiausias darbas, jei nebūtų atsiradęs kitas: nuo 2012 metų esu Nykštukų mama, – pasidžiaugė Z.Maslauska. – Nebuvo paprasta pakeisti profesiją. Reikėjo baigti gidų kursus, mokytis gerus metus, kol gavau sertifikatą. Net reikėjo sukurti filmuotą siužetą apie savo darbą“.
Pasak Zigridos, jau aštunti metai, kaip ji gyvena dvigubą gyvenimą. Vienas jų – nykštukų sodyboje, kur visos mintys tik ir sukasi apie tai, kokių naujų pamokų sugalvoti gamtos mokykloje. „O grįžusi namo tampu įprasta moterimi“, – patikino ji.
Tad kiek miške uždirba gamtos gidai? Šis klausimas pakibo medžių viršūnėse, nes viskas – labai individualu. Žinia tik ta, kad vidutinis gido atlygis Tėrvetės parke už 3 valandas darbo yra apie 50 eurų, neatskaičius mokesčių.
Augina vaikus ir mokosi
35 metų Ilzė Lazana – keturių vaikų mama. Vyriausiajam iš jų – penkiolika metų, mažiausiajam – 10 metų. Taigi ir ji, Nykštukų miške užėmusi Nykštukų mergaitės etatą, gerai žino, kaip jaučiasi nuskriausti, o kaip – pagirti vaikai.
„Baigusi mokyklą, aš visą laiką dirbau mama. Buvau pradėjusi ekonomikos studijas universitete, bet ištekėjau, ir vienas po kito gimė vaikai. Neturėjau kada atsikvėpti“, – akimirkai atsiduso Ilzė.
Ir tuoj pat jos veide nušvito nepaprasto gerumo šypsena. Juk ji dirba tai, apie ką kiti net negali svajoti – pačius mažiausius moko gamtos paslapčių.
„O dabar dar „Chromas“ mokykloje Rygoje studijuoju astrologiją – kartą per savaitę vatsitraukiu nuo miško ir važiuoju į paskaitas. Žmonės tokie skirtingi, mano keturi vaikai – taip pat. Noriu perprasti, kodėl taip yra ir kodėl kai kurie charakterio bruožai yra būdingi tam tikroms žmonių grupėms“, – paaiškino I.Lazana.
Bauginančios šventės miške
Yra ir dar viena moteris, kuri Tėrvetės gamtos parke turi nepaprastą „etatą“. Tai Ilona Lyduma, Tervetės turizmo informacijos centro vadovė. Atsitraukusi nuo organizacinių reikalų ji persikūnija ir tampa Ragana – dar vienu A.Brigadere pasakų personažu.
„Pavasarį, balandžio 13-ąją, latviai švenčia Valpurgijos naktį. Tad ir mūsų Pasakų miške „Valpurgijos nakties misterijos“ kasmet suburia gausų lankytojų būrį. Jų paskirtis – pažinti naktinį muško gyvenimą.
Kiek žinau, lietuvius tai priverčia susigūžti. Bet tai skandinaviška tradicija, kurią mes įsileidome. Iš Lietuvos pas mus privažiuoja gausybė raganų, ir visos – kuo tikriausios, rimtos“, – prakalbo I.Lyduma.
Ir papasakojo apie savo svajonę, iki kurios teliko keletas žingsnių.
„Lietuvoje turiu gerą draugą, žvėrinčiaus savininką Petrą Dabrišių. Jam atrodo, kas viskas, kas vyksta pas mus miške Tėrvetėje, yra šou.
Bet mes su juo netrukus turėsime bendrą projektą. Jeigu tik pasiseks, Tėrvetės gamtos parke įrengsiu nedidelį zooparką. Petras man pažadėjo duoti avių, ožkų, gal ir kokią bičių šeimą.
Nykštukų miške esu nužiūrėjusi tam vietą. Bet kol kas – nerimo į valias“, – ateinančio turizmo sezono planais pasidalino I.Lyduma.
Šis tas apie patį parką
Latvijos valstybinių miškų Tėrvetės gamtos parkas užima daugiau nei 1200 ha ploto teritoriją ir yra vienas labiausiai pamėgtų turizmo objektų Latvijoje ir Baltijos valstybėse.
2019 metai parke praėjo veikliai, įdomiai, kūrybingai – vykdyti esamos infrastruktūros priežiūros ir gerinimo darbai, toliau statytas Nykštukų miestelis „Kankorėžis“ („Čiekure“).
Pernai buvo atidarytas didžiausias Baltijos šalyse dviračių nuotykių parkas miške.
Iš viso buvo surengta daugiau nei 30 renginių. Apskritai per 201-uosius Tėrvetės gamtos parką aplankė 157 tūkstančiai turistų.
Tėrvetės gamtos parke vykdant aplinkos šviečiamąją programą „Pažink mišką“ ikimokyklinukų ir mokinių grupėms siūlomi įvairūs pažintiniai užsiėmimai, žygiai ir kūrybinės dirbtuvės.
Aktyvus poilsis gamtoje jungiamas su mokomosiomis Žaliosios klasės ekskursijomis, Miško ekspedicijų veikla, pažintiniais žygiais ir vasaros stovyklomis.
