„Dalijimasis gerąja praktika tarp Europos Sąjungos šalių leidžia ne tik ieškoti perspektyviausių priemonių novatoriškiems verslams finansuoti, bet ir parodyti kitiems, kokius originalius finansavimo sprendimus taikome savo šalyje bei įsivertinti, kaip atrodome Europos kontekste. Mūsų sukurta rizikos kapitalo priemonė „Ko-investicinis fondas II“ tapo geruoju pavyzdžiu Europoje, kaip galima padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms pritraukti finansinių išteklių, padedančių sėkmingai plėtoti ir rinkoje diegti savo produktus“, – sako „Invegos“ atstovė projekte INNOVA-FI Ausma Bartkutė.
„Invegos“ pristatyta finansinė priemonė, skirta novatoriškoms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), sulaukė pripažinimo Europos tarpregioninio bendradarbiavimo programos „Interreg Europe“ projekte INNOVA-FI, skirtame ieškoti naujausių būdų verslui finansuoti.
Per 100 verslo angelų
„Dažnai naujos, novatoriškos, su rizikingais ir aiškiai neapibrėžtais inovacijų projektais dirbančios įmonės ankstyvajame etape susiduria su lėšų trūkumu. Priemonė padeda tokiems verslams pritraukti privačius investuotojus: verslo angelus, rizikos kapitalo fondus. Verslo angelai dažniausiai yra didesnes nei vidutines pajamas uždirbantys privatūs asmenys, investuojantys į naujas ir novatoriškas įmones bei teikiantys įmonėms, į kurias investuoja, konsultavimo ir mokymo paslaugas. Ši praktika pasaulyje pradėta taikyti jau prieš kelis dešimtmečius, bet Lietuvoje tai dar nėra labai populiarus reiškinys“, – aiškina A. Bartkutė.
Jos teigimu, Lietuvoje yra didelę verslo patirtį sukaupusių žmonių, tačiau vis dar nedrįstančių investuoti į startuolius. Tačiau verslo angelų kaip „protingo kapitalo“ veikla yra labai svarbi siekiant sparčiau plėsti novatoriškų startuolių ekosistemai Lietuvoje.
„Ko-investicinį fondą sukūrėme kaip platformą tiek ieškantiems finansavimo, tiek norintiems investuoti. Jis skatina atidžiai suplanuoti investicinius veiksmus, didinti ir stiprinti verslo angelų bendradarbiavimą bei taip skatinti verslo angelų bendruomenės plėtrą. Šiuo metu prie verslo angelų bendruomenės Lietuvoje yra prisijungę daugiau nei 100 narių“, – aiškina A. Bartkutė.
Į vieną įmonę fondas, anot jos, gali investuoti iki 1,6 mln. eurų, o privatūs investuotojai turi prisidėti ne mažesne kaip 10 proc. reikiamo finansavimo dalimi.
Investavo į ne vieną startuolį
A. Bartkutės teigimu, verslo angelams arba rizikos kapitalo fondams investuojant su „Ko-investicinio“ fondu, maksimali grąža iš investicijos yra vos 6 proc. sudėtinių metinių palūkanų, o visa likusi uždirbta suma, sėkmės atveju, atitenka privatiems investuotojams. Į tam tikrą įmonę investavęs fondas veikia kaip tylusis investuotojas ir savo neturtines teises perleidžia kartu su fondu investuojantiems asmenims, o iš to išlošia įmonės steigėjai, kurie strateginius įmonės sprendimus laiko savo rankose.
Šiuo metu Koinvesticinis fondas jau yra investavęs į įvairius startuolius: sveikos mitybos bendrovė „Gusania“, pasitelkusi fondą, atnaujino gamybos įrangą, „MOREmins Ltd“ sukūrė pigių tarptautinių skambučių aplikaciją, veikiančią be interneto ryšio ir mobiliojo ryšio operatoriaus, „Oxipit“ sukūrė dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą krūtinės ląstos rentgeno nuotraukų analizei, diagnozei ir aprašymui, o „Swith4sure“ sukūrė ir vartotojams pasiūlė pirmąją šalyje „InsurTech“ tipo paslaugą.
Startuoliai „Interactio“ sukūrė programėlę, kuri pakeičia vertimo įrangą konferencijose, o „Millo Appliances“ suprojektavo išmanų trintuvą, jo technologinius bei inžinerinius sprendimus ar „Attention Insight“, sukūrusį dirbtinio intelekto platformą, skirtą stebėti vartotoją.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rizikos kapitalo priemonė Koinvesticinis fondas II yra finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo Ši priemonė yra viena iš keturių Koinvesticinio fondo įgyvendinamų priemonių. Daugiau informacijos apie fondą www.koinvest.lt.
