Jaunas, tad drąsiai rizikuoja
Praėjusią vasarą 21 metų Kostas Butkus iš Namišių kaimo išsinuomojo kempingą Pasvalyje, prie pat „Via Baltica“ automagistralės. Dabar paklaustas, kaipgi sekasi, vaikinas šypsosi: „Gerai.“
Ir papasakoja istoriją, pamokančią, kad jokiu būdu nereikia skųstis.
Esą kai žmogus atsako, kad viskas jam blogai, nesiseka nei darbas, nei santykiai su šeima, kolegomis, bičiuliais, tą girdi dėdė ant debesies – Dievas. Labai jis užsirūstina išgirdęs tą „blogai“, pirštu grūmoja ir pareiškia: „Žmogeli, tu nežinai, kas yra blogai. Bet aš tau tai dabar parodysiu.“
O kai žmogus nusišypso ir atsako, kad viskas jam gerai, dėdė ant debesies nustemba: „Kurgi ne... Tu neišmanai, kas yra gerai, tad ruoškis, tuoj pamatysi, ką reiškia gerai gyventi.“
Ir iš tiesų – įpusėjus pokalbiui korespondentei kilo nuostaba: argi nebaisu dėl kempingo, apie kurį nežinojo net daugelis pasvaliečių, ką bekalbėti apie kitų rajonų gyventojus, eikvoti tiek laiko, energijos ir pinigų?
„Nebaisu. Aš jaunas. Neatsirado tokių žmonių, kurie tikėtų, kad kempingą verta atgaivinti, o aš kitoks. Su mama ir giminėmis jau pirmą dieną, kai kempingą pradėjome tvarkyti, nuo ryto pajuodę dirbome iki pat vakaro“, – kalbėjo K.Butkus.
Kaip dangus ir žemė
Apie Pasvalio kempingą „Panevėžio kraštas“ jau yra rašęs. Praėjusią vasarą rajono tarybos nariai apsisprendė kempingą išnuomoti penkeriems metams už 100 eurų mokestį per mėnesį, kad tik atsirastų norintis užsiimti tokiu verslu. Antraip savivaldybė būtų turėjusi grąžinti per milijoną eurų europinių lėšų.
Politikai tuomet stebėjosi, kaip kempingas galėtų būti populiarus, jei net reklamos niekur apie jį nėra. O ir kempingas – gerokai nugyventas.
Bet jau kuris laikas atsiliepimai apie kempingą ir naują šeimininką pasikeitė kaip dangus ir žemė.
„Pranoko lūkesčius. Už tokią kainą (žmogui 10 eurų) tikėjausi skylės, bet viskas buvo super. Nameliai šilti, patogios lovos. Už lango minus 5 laipsniai, bet šilumą reikėjo dar prisukti. Rami vieta. Už lango – gamta, pušynas. Netoli upė. Paslaugūs šeimininkai.“
Tokie ir panašūs vertinimai mirga internete. Ne vienas žada į Pasvalį ir kempingą dar sugrįšiantis nekart. Tuo labiau kad šeimininkas pataria, kur apsilankyti, ką pamatyti, kur skaniai pavalgyti.
„Jaučiasi šeimininko meilė Pasvaliui“, – rašoma atsiliepime.
Skylė po lenta
Į kempingą nuvykus korespondentams, K.Butkus kviečia į namelį, skirtą keliautojams kemperiais. Lauke šalta, šlapia, o viduje – švaru ir šilta. Visa virtuvės įranga, indaplovė, šaldytuvas, indai, virdulys.
K.Butkus neslepia: pats gyvena kempinge.
„O kaipgi kitaip sužinosi, ko žmonėms reikia, ko jiems trūksta, kaip jaučiasi? Argi gali nusakyti, kaip gaminti patiekalą, jei pats jo negaminai?“ – aiškina vaikinas.
Jis pasakoja, kad prieš išsinuomodamas kempingą jį apžiūrėjo, bet probėgšmais. Įdomiausi dalykai į dienos šviesą išlindo jau tvarkant namelius. Padėjo šeima, giminės, bičiuliai.
„Vieną namelį sutvarkėme, tada pasakiau, kad reikia nukabinti tą lentą nuo sienos, nes bjauroja vaizdą. Mama ją nuima, o ten sienoje – skylė. Sakau, žinai, gal tegu lenta dar pakaba“, – juokiasi K.Butkus, prisimindamas pirmas dienas.
Vaikinas aiškina: taigi nameliuose gyvendavo futbolininkai vaikai, tad ko norėti?
Nuo grindų iki lubų
K.Butkus papasakojo, kokių darbų pirmiausia ėmėsi kempinge.
Čia yra 7 namukai, 14 kambarių. Ėjo į kiekvieną, tikrino, ką pakeisti, suremontuoti, o ko neverta. Daug lovų išmetė, keitė čiužinius, pirko patalynę, indus nuo puodų, keptuvių iki lėkščių. Visur įrengtos virtuvėlės, dušai, tualetai. Bėda, kad šis turtas nebuvo saugomas.
„Kai kurios kriauklės neveikė. Ačiū Dievui, senelis santechnikas, sutvarkė“, – pasakojo K.Butkus.
Sunkumų sukėlė ir katastrofiškai kalkėtas vanduo. Nuo jo dušai – sienos, durys – buvo klaikios.
„Prisimenu, kaip rugpjūtį mama su seserimi įėjo į kambarį ir aiktelėjo: „O, vaikyti!“ Dviese 20 kvadratinių metrų kambarį šveitė visą dieną – nuo grindų iki sienų ir lubų“, – kalbėjo K.Butkus.
Dabar vanduo tiekiamas per filtrus.
Ypatingų prisiminimų paliko spinta administracijos kambaryje – veikiausiai niekad nevalyta.
Jis labai skubėjo viską sutvarkyti, kad kuo greičiau turėtų ką parodyti.
Po to iki antros valandos nakties kurdavo reklamą.
Nesaugo, nes ne jų
Nuvykus korespondentams, viename kempingo gale nebuvo laisvų vietų. Daugiausia nameliuose gyvena darbininkai.
„O kur darbininkams ar vilkikų vairuotojams išsiplauti, išsidžiovinti drabužius? Turime skalbiamąsias ir džiovykles. Rūbus sutvarkome, idealiai sulankstome, nes aš mėgstu tvarką. Už tris eurus“, – kalbėjo K.Butkus.
Bet ne viskas vyksta kaip sviestu patepta. Nupirko l50 lempučių, kad per naktį teritorija būtų ne tiktai saugoma, bet ir apšviesta 40 žibintų. O dalis lempučių, taip pat ir kambariuose, ėmė ir perdegė. Tiekėjai – latviai telefonu nebeatsiliepia, gaudyk vėją laukuose.
Bėdų būna ir dėl užsieniečių darbininkų.
„Mums ir į galvą neateitų iki maksimumo atsukti šildymą, o kai nuo karščio nebeįmanoma – atverti langus. Bet jiems ateina. Tas pat su boileriais – iki galo atsuka, ir tie srebia elektrą“, – stebėjosi K.Butkus.
O tuomet išmuša kulinarė valanda, kai verda, kepa, visur drabsto. Nes mentalitetas tas pats sovietinis: nesaugau to, kas ne mano.
Be nuostolių išgyventi žiemą
Tokių lankytojų – tik dalis. Kiti gyvena savaitę, o išsikėlus jų kambariuose užtenka stalą nuvalyti.
Kai kurie rudenį net prisigrybavo!
Ypač tylą ir gamtą vertina vokiečiai turistai. Išėję į pušyną jie klausosi, kaip ošia medžiai.
Dabar su šypsena K.Butkus prisimena, kaip tėvai persigando išgirdę, kad jis nusprendė išsinuomoti kempingą.
„Kąąąą?!“ – buvo tokia reakcija.
„Nesibaiminkite, viską sutvarkysime“, – tuomet ramino K.Butkus.
Jo planas – be nuostolių išgyventi žiemą.
