Perka ir sau, siunčia ir emigrantams – primirštos keptuvės atgimė iš naujo

Dabar – šioks toks atokvėpis, tačiau prieš Kalėdas Viktorija Kazlauskė turėjo sparčiai darbuotis, kad paruoštų pirkėjams įvairių kepimo formų.

Nemažas jų antplūdis būdavo ir sekmadieniais veikiančiame Rietavo turguje, į kurį Mažeikiuose gyvenanti Viktorija atsiveždavo keptuvių kuo įvairiausių formų kepiniams.

„Tai mano šeimos vyrų gaminiai, – patikino V.Kazlauskė. – Jie atsirado maždaug prieš penkerius metus.

Iš pradžių mindžikavome – ilgokai abejojome, ar imtis tokios papildomos veiklos. Vien iš jos neįmanoma pragyventi, tačiau svarbiausia – kad ji nebūtų nuostolinga.

Apsispręsti padėjo auganti kepimo formų paklausa. Tai savitas atgimimas to, kas buvo primiršta, – žmonėms patinka patiems išsikepti sveikatai palankių saldumynų arba tokių, kurie primena valgytus vaikystėje.“

Pirmiausia šeimos meistrai ėmė lieti tokių formų aliuminio keptuves, kokios buvo įprastos sovietmečiu – grybukams, voveraitėms, riešutėliams ar čirviniams blynams kepti. Bet netrukus pirkėjai ėmė teirautis ir kitokių keptuvių, pavyzdžiui, kaštonų ar kankorėžių formos kepiniams.

Tad šiuo metu mažeikiškiai gamina apie trisdešimt rūšių keptuvių. Viena naujausių – keptuvė šaukšteliams, į kuriuos dedamos įvairios mišrainės.

„Grybukų formą nusipirkau Rietavo turguje. Kepa puikiai – nepriskrudo, tik kepiniai šiek tiek mažesni nei senojoje mano keptuvėje“, – feisbuko paskyroje „Kepimo formos“ pasidalijo Donata.

Socialiniai tinklai – tai vieta, kuria naudodamiesi žmonės formų gamintojams siunčia ir savo pageidavimus.

„Į daugelį atsižvelgiame, tačiau ne į visus, nes tenka įvertinti, ar naujos formos keptuvė turėtų paklausą. Jei tai svarbu tik keliems žmonėms, negalime imtis gamybos, nes per didelės sąnaudos. Pagaminti naują formą yra sudėtinga – šablonui paruošti reikia laiko, o žaliava yra brangi.

Tačiau patys stebime rinką ir stengiamės ką nors naujo sugalvoti, pavyzdžiui, Velykoms kūrėme kiaušinius primenančių kepinių formą.

Į tokius kepinius galima dėti įdarą. Prieš Kalėdas vis dėlto didžiausią paklausą turi tradicinės grybukų keptuvės“, – kalbėjo V.Kazlauskė.

Apie 20 eurų – didelė keptuvė, po 15–17 eurų – mažesnės. Maždaug tokios yra V.Kazlauskės šeimos gaminamų keptuvių kainos. Aliejuje verdamų žagarėlių formos kainuoja 5–7 eurus.

„Turime ir išskirtinę čirviniams blynams ant krosnies kepti skirtą keptuvę, nors mažai kas namuose beturi malkomis kūrenamą krosnį. Tačiau žmonės yra išradingi, sugalvoja, kaip ją padėti ant šašlykinės ar laužo žarijų“, – užsiminė pašnekovė.

Pagaminti tokių keptuvių buvo sumanyta žinant, kad ant krosnies kepamų blynų skonis kitoks nei iškeptų ant dujinės viryklės ar elektrinėje keptuvėje. Į juos įsigeria ne degančių dujų, bet gardus dūmų kvapas.

Vis dėlto saldėsiams skirtų formų-keptuvių pasiūla Lietuvoje nėra didelė.

Interneto konditerijos reikmenų parduotuvėje kepu.greiciau.lt parduodamų ukrainietiškų grybukams skirtų keptuvių kaina siekia 22 eurus.

Didžiuosiuose prekybos centruose – „Senukuose“, „Akropolyje“, „Maximoje“ ir kituose prekiaujama Mažeikiuose įsikūrusios metalo apdirbimo įmonės „MiGiris“ keptuvėmis. Jos be nuolaidų kainuoja apie 20 eurų.

Bendrovės „MiGiris“ pagrindinė veikla – bulvėms bei daržovėms skirtų elektrinių tarkavimo mašinų gamyba. Tad kaip ši įmonė, frezuojanti, karpanti, virinanti ar kitaip apdorojanti metalą ir remontuojanti elektrinius variklius, ėmėsi dar ir saldėsiams skirtų keptuvių gamybos?

Pasak jos direktoriaus gamybai Vaclovo Rimkaus, tai sumanė patys darbuotojai. Įmonė, gamindama elektrines tarkas, joms lieja plastiko detales, iš aliuminio – elektrinių variklių korpusus, skydus. Tad medžiagų išmanantiems meistrams nėra svarbu, ką išlieti, – įgūdžių jiems pakanka.

„O gal pabandom?“ – maždaug prieš penkerius metus, kai parduotuvėse nebuvo įmanoma surasti tokių prekių, „MiGiris“ ėmėsi aliuminio keptuvių gamybos.

„Pradėjome nuo čirvinių blynų. Po jų nutarėme lieti formas grybukams. Namudininkai juos dažniau ėmė kepti, atsirado didesnis poreikis.

Kartu su Palangą užplūdusiais desertais atsirado ir burbuliniams vafliams skirtų formų paklausa. Į juos – šviežiai iškeptus ir suvyniotus „Bubble“ vaflius – imta krauti ledus, šviežias uogas, lieti šokoladą.

Taigi pradėjome lieti šiems kepiniams skirtas formas“, – pasakojo V.Rimkus.

Kol kas didžiausią paklausą turi blynams kepti skirtos keptuvėms. Anot V.Rimkaus, tai dažniausiai pusryčių maistas, taigi ir kepami jie gana dažnai. O štai kiti kepiniai yra proginiai, todėl jiems skirtų keptuvių gamyba nėra gausi – prekybos centrai jų nedaug užsisako.

„Galima palyginti – elektrinių bulvių tarkavimo mašinų per metus parduodame apie 25 tūkstančius, keptuvių čirviniams blynams – iki 7 tūkst.

Tenka girdėti, kad namie apsilankę emigrantai jų perka ir veža dovanų į tas šalis, kuriose gyvena“, – užsiminė pašnekovas.

Jam pritarė ir V.Kazlauskė: „Keptuvės perkamos ir dovanoms emigrantams, ir sau. Pavyzdžiui, jų įsigyja mamos, kurios nori vaikams prikepti ekologiškų saldumynų.

Gavome prieš šventes daug užsakymų iš užsienyje gyvenančių lietuvių.

Jie pirko mūsų gaminius savo artimiesiems Lietuvoje – prašydavo supakuoti jas į kalėdines pakuotes ir nusiųsti per kurjerius.

Į užsienį jas dažniausiai siunčiame per juos, nes aliuminio keptuvės yra sunkios, paštu siųsti būtų labai brangu“.

Dabar, anot Viktorijos, ramesnis laikas. Tačiau yra tam pirkėjų, kuriems šie gaminiai reikalingi, tad ir po švenčių nei gamyba, nei prekyba nesustojo.