Pradžia – valstybės atkūrimo šimtmetis
Gaminti tokius išskirtinius marškinėlius jaunuolių grupelė ėmėsi praėjusių metų vasarą. O viskas prasidėjo nuo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo Alsėdžiuose. Tuomet, kai Jonui, buvusiam šios mokyklos moksleiviui, o dabar studentui, Plungės rajono savivaldybės tarybos nariui, kilo mintis šią Lietuvai svarbią datą Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus vardą turinčioje gimnazijoje paminėti išskirtinai.
Subūrus kelias jaunimo organizacijas – net 70 jaunų žmonių – ir kitus pagalbininkus 2018-ųjų Vasario 16-ąją ant gimnazijos buvo atidengtas įspūdingo dydžio S. Narutavičiaus portretas. Ta pačia proga buvo pagaminta ir 90 marškinėlių su Nepriklausomybės Akto signataro atvaizdu. Stilizuoto portreto autorė buvo plungiškė G. Petraitytė.
Geri atsiliepimai apie S. Narutavičiaus portretą tiek ant gimnazijos sienos, tiek ant marškinėlių iniciatyvaus jaunimo ausis vis pasiekdavo net ir po valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo praėjus nemažai laiko. Šitaip vienadiene buvusi idėja netikėtai savo rėmus išaugo. Sulaukta pasiūlymų, kad būtent taip galėtų atrodyti ir gimnazijos uniforma: kasdienė, patogi, tačiau nenuobodi, pigesnė nei įprastas švarkas, o svarbiausia – nuolat primenanti apie Alsėdžiams ir visai Lietuvai svarbų žmogų.
Alsėdžiai buvo pirmoji mokykla, kurios moksleiviai pasipuošė džemperiais su svarbaus valstybės veikėjo atvaizdu. Dabar tokių mokyklų – jau trys. Be Alsėdžių, toks sumanymas patiko ir Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio bei Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijų vadovybėms. Tad ir jų gimnazistai, iš mokyklų pasklindantys į gatves, dabar ten išsineša ir dalelę patriotiškumo.
Išskirtinei veiklai – išskirtinis pavadinimas
Tiek Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio, tiek Šilalės politinio ir visuomenės veikėjo, agronomo, poeto S. Biržiškio stilizuotus atvaizdus taip pat piešė G. Petraitytė. Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje dailę baigusi aštuoniolikmetė vienintelė iš trijulės kuria stilizuotus portretus ar kitus vaizdus, piešia eskizus. G. Lipskytės darbas – rūpintis sukurtų drabužių pardavimu bei tuo, kad apie juos sužinotų kuo daugiau žmonių. O Jonui... jam tenka rūpintis viskuo.
Dvi iniciatyvios plungiškės bei alsėdiškis savo veiklai norėjo parinkti išskirtinį pavadinimą, todėl ją pavadino „Drāpanas“.
„Mums tiko ir patiko. Kažkiek susijęs su žemaitiškumu, be to, pavadinimas – užkabinantis. O mes ir norim atkreipti dėmesį. Ir logotipas atrodo gerai“, – tokį pasirinkimą aiškino Jonas. – Kiekvienas, pradėjęs savo veiklą, turi užsitarnauti pavadinimą. Mes pradėjome nuo „Drāpanų“.
Tokiu vardu jie pasiekiami ne tik feisbuke, instagrame, bet ir turi savo internetinę parduotuvę, kurią per keletą dienų taip pat sukūrė pats Jonas.
Pamatę, kad jų sugalvota mokyklinių uniformų alternatyva sulaukė nemenko pasisekimo, aktyvistai jas ėmė kurti bei siūlyti ir kitoms mokykloms, pavadintoms žymių asmenybių vardais. Antai dabar kalbamasi su Telšių Žemaitės gimnazija. Tiesa, tokiu pasiūlymu ne visada susiviliojama. Kai kurioms mokykloms tokie pokyčiai atrodo per drąsūs, netgi iššaukiantys.
„Bet, pažiūrėkit, juk gerai atrodo, – rodydamas vieną mokyklai skirtų drabužių, sako Jonas. – Mums patinka tie veidai. Be to, girdime, kad ir mokiniams patinka. Džemperiai nešiojami noriai, juos vilkint stiprėja vienybės jausmas.“
Sukūrė trisdešimt skirtingų dizainų
Trisdešimt įvairių galimų dizainų drabužiams sukūrę plungiškiai sako, jog dabar dirba trijomis kryptimis. Iš susirasto tiekėjo įsigyja jau pagamintų marškinėlių, džemperių ar megztukų, o tada ant jų perkelia arba asmenybės, kurios vardu pavadinta mokykla, portretą, arba kitus vaizdinius, susijusius su Lietuva, jos istorija. Turi marškinėlių su partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago portretu, Baltijos kelio tematika, M. K. Čiurlioniu, Vyčiu, Lietuvos krepšinio komanda, gimtojo miesto Plungės vardu ar itin didelio populiarumo sulaukusiu Lietuvos kontūru.
Beje, pastarąjį išskutinėti, išlupinėti užtrunka itin ilgai. Kiekvienam reikia skirti bent po penkiolika minučių, tad įsivaizduokite, kiek tenka plušėti, kol pagaminti tokių trisdešimt. Ir tuo darbas nesibaigia. Dar lieka eskizą atspausdinti ant paties drabužio, kiti paruošiamieji darbai. Todėl aktyvioms, jaunimo organizacijoms priklausančioms plungiškėms abiturientėms kūrybinei veiklai laiko kartais netgi pritrūksta.
Trečiąja savo verslo kryptimi kūrėjai vadina linksmąją kolekciją. Pavyzdžiui, vaizduojami cepelinai, o po jais užrašas – „su spirgais“. Arba pasirinktos spalvos drabužio fone užrašas „#AšŽemaitis“. Linksmų plaučių žmonėms tokie užrašai labai patinka.
Į dienos šviesą pirmą sykį šią vasarą vykusios Plungės miesto šventės metu savo kūrybą išnešę jaunuoliai sako, kad šis jų startas neliko nepastebėtas. Šventinei mugei buvo pagaminta gal 200 marškinėlių ir nemaža dalis parduota.
Kokios buvo miestiečių reakcijos išvydus šiuos originalius marškinėlius? „Sulaukėme priekaištų, kad neturim marškinėlių su užrašu „#AšŽemaitė“. Buvo tik „#AšŽemaitis“, tad dabar gaminame abejus“, – pasakojo alsėdiškis Jonas. Pirkėjams patiko marškinėliai ir su Plungės logotipu.
Trijulė turi sukūrusi marškinėlių dizainą ir M. Oginskio rūmams bei Plungės bibliotekai, savo gaminius populiarina bendradarbiaudama su Plungės turizmo informacijos centru.
Vieninteliai tokie
Išdrąsėję jaunieji kūrėjai savo produkcija jau prekiavo ir Alsėdžių šventės metu, per Plungėje rengtą jomarką ir festivalį „Mindėė“. Na, o šiuo metu Telšių gatvėje, vadinamajame buitiniame, įsikūrusių jaunuolių nuomojamose patalpose darbas verda lyg Kalėdų Senelio dirbtuvėlėse. Mat prieš šventes jie ėmėsi gaminti ir kalėdinę kolekciją – juk šventiniu laikotarpiu puoštis megztiniais su elniais ar kitais Kalėdų simboliais šiuo metu itin populiaru.
Pagal individualius užsakymus kuriami apdarai ir mažiausiesiems. Ties tuo ir kitais individualiais užsakymais dirba pats į plungiškių komandą pasiprašęs vilniškis Danielius.
Tačiau savo išskirtinumu jaunuoliai vadina būtent patriotiškąją kūrybą. Sako, domėjosi, ir dar nei pamatyti, nei išgirsti teko, kad kur nors Lietuvoje mokykloms būtų siūloma tokia uniformų alternatyva arba tikslingai būtų kuriami drabužiai, primenantys mūsų šaliai svarbius žmones, įvykius ar reiškinius.
Kiekvienas „Drapanų“ narys savo kuriamus drabužius taip pat nešioja. Velkasi be jokios progos, tarsi kasdienį rūbą. Nori, kad jų jaučiama meilė tėvynei plačiai sklistų. Turbūt ne veltui ir savo internetinio puslapio skiltyje „Apie mus“ prisistatydami rašo: „Mes esame trys patriotai, beprotiškai mylintys Žemę, ant kurios užaugome, ir siekiame perduoti Jums nors kruopelytę to jausmo per Lietuvos atspindžius mūsų kuriamuose drabužiuose.“