Į svečius – pas brolius latvius. Ten žmonės kartais net rėkia iš baimės, bet paskui šypsosi (III)

„Mūsų tėvai, seneliai mylėjo arklius. Juk žmonės, kurie nemėgsta gamtos – laukų, miškų, gyvūnų, negyventų giliame miške. Čia juk gyvūnų – naminių ar laukinių – daugiau nei žmonių“, – šypsodamasi, kaip nėrė į kaimo turizmą, pasakojo „Klajumi“ šeimininkė Ilze Stabulniece.

1998 metais ji su vyru Viktoru pradėjo plėtoti savo idėją pasiūlyti pramogas ir terapiją su žirgais.

Dabar 125 hektarų sklype, kuris yra pusšimtis kilometrų nuo Daugpilio, o nuo Zarasų – 70 kilometrų, stūkso arklidės, restoranas, įkurtas senojoje arklidėje, ir svečių nameliai, kuriuos vienus nuo kito skiria nemenki atstumai, tad ilsėtis niekas nesutrukdys. Be to, nameliai atspindi skirtingus Latvijos regionus, tenykštę architektūrą.

„Žirgai – mūsų draugai, mes juos suprantame, tikimės, kad ir jie mus supranta. Tai mūsų šeimos nariai, kurie mums padeda gyventi ir išgyventi. Padeda ir materialiai, ir emociškai“, – paaiškino šeimininkė Ilze.

Kas jų svečiai? Žirgų aistruoliai? Žmonės, panorę kitaip praleisti kelias dienas įstabiame Latvijos kampelyje, nuo kurio kone matyti Baltarusija, o ir Lietuva – čia pat?

„Mes siūlome ne sportą. Mes siūlome patirti santykių harmoniją – su žirgais, su savimi, su savo artimaisiais. Tai gamtos teikiama reabilitacija. Mes net įspėjame jojikus, klausiame, ar norite pas mus žingsniuoti lėtai gražios gamtos apsuptyje. Jei nori lėkti strimgalviais, sakome, kad rinktųsi žirgų sporto centrą“, – glostydama savo maitintojams galvas pasakojo I.Stabulniece.

Tačiau, žinoma, būna, kad pas juos atvyksta ir profesionalių jojikų. Jiems šeimininkai durų prieš nosį neužveria, tačiau orientuojasi į kitokius lankytojus – tuos, kurie, ištrūkę iš miesto, nori patirti kaimo ir gamtos ramybę.

„Kad pailsėtų ir protas, ir kūnas. Mūsų žirgai paruošti taip, kad prie jų galėtų prieiti tai pirmą kartą darantis žmogus. Jie psichologiškai stabilūs – jais galima ir jodinėti, ir kinkyti, jie tinkami ir terapijai“, – pasakojo Viktoras, vos parsiradęs iš žygio žirgais su turistais.

„Klajumi“ siūlo maršrutus, kurie trunka nuo valandos iki septynių dienų. Į savaitės iššūkį, žinoma, neria tie, kas jau turi jodinėjimo patirties. Kaip paaiškino šeimininkas, tuomet pas juos atvykę žmonės apsistoja svečių namelyje ir kas vakarą po žygio sugrįžta ten, kur „guli jų dantų šepetėliai“.

Maršrutai nesikartoja, jie driekiasi palei Dauguvos upę, pasiekia ir sieną su Baltarusija.

„O pradedantieji atvyksta valandai ar dviem“, – sakė Viktoras.

Dažniausiai pirmąją pažintį palydi susižavėjimo šūksniai, kokie žirgai gražūs, draugiški, dideli, išpuoselėti. Tačiau Ilze prisimena ir atvejį, kai moteris garsiai piktinosi, kad suaugęs sūnus ją čia atvežė, šaukė nesėsianti ant arklio.

„Bet dažniausiai matome ką kita: žmonės atvyksta tylėdami, užsisklendę, o po žygio su žirgais grįžta šypsodamiesi, dalijasi įspūdžiais, atsipalaiduoja“, – džiaugėsi šeimininkai.

Ir šaltuoju, ir šiltuoju sezonu siūloma ne tik pajodinėti, bet ir papramogauti išsiruošus į iškylą triviete karieta, vežimais, žirgų tempiamomis rogėmis.

„Klajumi“ turi ir medicinos įstaigos pažymėjimą.

Daugiausiai čia reabilitacijos atvyksta vaikai su tėvais. Tarkim, ištikti cerebrinio paralyžiaus, kuriems nustatytas autizmas, Downo sindromas.

Žirgų prieglobstis labai tinka ir suaugusiesiems, kuriuos nuvargino skubrus gyvenimo tempas, darbas prie kompiuterio. „Klajumi“ fermoje jie kvėpuoja grynu oru, išjudina sustingusį stuburą, atsipalaiduoja po sunkių išgyvenimų.

Ilze pasakojo, kad čia atvyksta ne tik pavieniai žmonės ar šeimos, bet suvažiuoja ir visa giminė, įmonių kolektyvai. Vienu metu „Klajumi“ gali priimti 25-30 žmonių, pasiūlyti jiems programą su žirgais, gardžiai pamaitinti, juolab šeimininkė Ilze prieš kelerius metus tapo kulinarinio šou nugalėtoja.

„Klajumi“ restorane į stalą tiekiamas kaimiškas maistas, nacionalinio paveldo latviški patiekalai.

„Niekada jums nepasiūlysiu mišrainės su krabų lazdelėmis ar vištos, kuri neaišku kur užauginta. Patiekalams naudojame sezoninius produktus. Tarkim, kepame cukinijų pyragą. Cukinijos – iš mūsų daržo, pomidorai – taip pat, kiauliena – iš vietos ūkininkų“, – vardijo I.Stabulniece, praverdama duris į virtuvės valdas.

„Klajumi“ restorane galima paskanauti sriubų – šeimininkų mėgstamos pomidorinės, barščių, svogūninės. Čia siūlomi ir žvėrienos patiekalai. Juk šeimininkas – patyręs medžiotojas.

O smaližiams irgi bus kuo pasigardžiuoti. I.Stabulniece kepa pyragus su varške, suspausta iš vietos ūkininkų parduodamo pieno, gardina vietos bitininkų surinktu medumi. Šiuo metu laiku ant stalo nugula kvapnus obuolių pyragas, mat šių vaisių gausiai užderėjo.

– „Egliukalns“ – slidinėjimo bazė, nuo Daugpilio automobiliu pasiekiama vos per 20 minučių ir vos per 15 minučių nuo Zarasų. Tad žiemos pramogomis galima pasimėgauti ir savaitgalį.

– Vandens turizmo centras „Bāka“ įkurtas vaizdingoje vietoje prie didžiausio Latvijos Lubano ežero. Svečiams siūloma naudotis teniso aikštynu ir vandens sporto pramogomis.