Kavinėje būsite vienui vieni – joje tik vienas staliukas ir trys sėdimos vietos, fone skamba viena ir ta pati daina, o kavinės meniu tik vienas gėrimas bei desertas. Norėdami čia apsilankyti, turėsite užsiregistruoti iš anksto – tik taip sužinosite, kur yra kavinė.
Pasak „Black Lodge Cafe“ įkūrėjo Pauliaus Liuberto, jeigu visa tai skamba keistai – puiku! Būtent žodžiu „keista“ dažniausiai ir yra apibūdinama JAV režisieriaus Deivido Lynčo kūryba, į kurios gerbėjus orientuota ši kavinė.
Vis dėlto naująja kavine susidomėjo ne tik „Tvin Pykso“ gerbėjai – pirmąją parą vienintelis kavinės staliukas buvo rezervuotas 71 kartą. Keistumų pilna ir pati įkūrėjo istorija – P. Liubertas pasakoja, kad į restoranų verslą jį atvedė… didžioji ekonominė krizė.
Krizės nulemtas verslas
Pirmąją, „Speakeasy“ koncepto, kavinę Lietuvoje įkūręs Paulius Liubertas pasakoja niekada negalvojęs apie nuosavą verslą. Iš Pasvalio kilęs vaikinas į Vilnių atvyko studijuoti statybos inžineriją ir pradėjo dirbti vienoje Vilniaus tinklinėje picerijoje.
„Ten aš išmokau kepti picas. Baigiau inžinerijos mokslus, gavau diplomą, tačiau buvo 2009-ieji – didžioji ekonominė krizė. Gauti darbą pagal specialybę, neturint patirties, buvo praktiškai neįmanoma. Atleidinėjo net specialistus, įmonės traukėsi. Aš turėjau inžinieriaus diplomą, bet nebuvo vietų, kur galėčiau eiti dirbti. Tai teko dirbti tai, ką moku – toliau kepiau picas“, – prisiminė P. Liubertas.
Dirbant picerijoje vyras kilo karjeros laiptais. Vyrą paaukštino iki direktoriaus pareigų, galiausiai atsirado galimybė tą pačią piceriją ir įsigyti.
Po pirmosios picerijos atsirado ir kiti verslai – P. Liubertas įkūrė iki šiol veikiantį barą Trakų gatvėje, vėliau sušių kavinę, dar porą picerijų. Šių metų sausio mėnesį įkurta picerija ir buvo „Tvin Pykso“ gimimo pradžia.
„Šiai picerijai išsinuomavau patalpas. Čia visą laiką buvo didelė nenaudojama salė, kurią norėjosi kažkaip išnaudoti. Ilgą laiką nekilo jokių minčių, nes rūsys nėra tinkamas viešajam maitinimui. Žmonės nenori eiti valgyti į belangę, visi nori sėdėti prie lango“, – juokėsi P.Liubertas.
Kelis mėnesius patalpa buvo visiškai nenaudojama. P.Liubartas pasakoja, kad kaip ir visos veiklos jo gyvenime, „Tvin Pykso“ kavinės idėja kilo visiškai spontaniškai – „tiesiog leidžiantis į šį rūsį kažkurią liepos popietę“.
„Vieną dieną kilo mintis atidaryti būtent čia Juodąją ložę. Kodėl kilo ta mintis, aš negaliu pasakyti – gal kažkokios jėgos iš kito pasaulio norėjo, kad tai atsirastų“, – šypsosi vyras.
Serialo ženklai
„Speakeasy“ sumanymas yra kilęs 1920–1933 metais JAV, kada šalyje buvo įvestas sausasis įstatymas, draudžiantis prekybą alkoholiniais gėrimais. Tuo metu JAV veikė nelegalūs barai, neturintys jokių iškabų ar nuorodų – norint į juos patekti, reikėdavo tiksliai žinoti, kur jie yra, bet apie juos neprasitarti.
Sugalvojęs, kad „Tvin Pyksas“ turi atsirasti Vilniuje, P. Liubertas teigia iš pradžių svarstęs apie „Tvin Pykso“ muziejų. Tačiau galiausiai nusprendė čia įkurti visiškai unikalią serialo kavinę – pirmąją tokią pasaulyje.
„Serialas labai mėgiamas, žiūrėtas vaikystėje, kaip ir turbūt dauguma žmonių tais laikais jį žiūrėjo. Galbūt žiūrėjome visus serialus, kuriuos tada rodė televizija – jų nebuvo daug. „Tvin Pyksas“, be abejo, daug prisidėjo prie 90-ųjų kultūros formavimo“, – kalbėjo P.Liubertas.
Ne tik kavinės interjeras atkuria serialo atmosferą. Kavinės svečiai vaišinami puodeliu juodos kavos bei gabalėliu vyšnių pyrago – būtent tuo, ką mėgo pagrindinies serialo veikėjas, FTB agentas Deilas Kuperis.
Pasak kavinės įkūrėjo, net ir kava čia ruošiama tokiu pat būdu, kaip 1990-aisiais Tvin Pykse, o gausiai vyšniomis užpildytas pyragas gaminamas ir kepamas čia pat.
„Sukūrėme erdvę, panašią į „Tvin Pykso“ miestelio mistiškiausią vietą – Juodąją ložę, sielų trobelę, kur žmonės galbūt palieka savo blogąsias sielų puses. Turėjau viziją, kad čia bus vieta „Tvin Pykso“ gerbėjams, o susidomėjimo sulaukėme gerokai didesnio. Daugeliui žmonių, kurie „Tvin Pykso“ net nežino, kavinė įdomi vien dėl koncepto – jiems tai atrodo labai romantiška, mistiška ir žavu“, – pasakoja P. Liubertas.
Staliukas kavinėje rezervuojamas tik mėnesiui į priekį. Norintiesiems teks palaukti – šiuo metu likęs tik vienas laisvas laikas gruodžio mėnesio pabaigoje.
„Per dieną priimame tik devynias rezervacijas, kadangi leidžiame žmonėms čia pabūti beveik visą valandą. Už įėjimą sumokėję septynis eurus, jie vaišinasi puodeliu kavos ir gabalėliu vyšnių pyrago. Man atrodo, kaina yra tokia labai krikščioniška. Plius, už tą kainą žmonės daugiausia gauna patirtį, tuos pojūčius, kuriuos jiems sukuriame“, – kalbėjo kavinės įkūrėjas.
„Kurti verslą Lietuvoje iš tikrųjų yra labai nesudėtinga, nors daug kas galvoja, kad viskas labai sunku. Taip turbūt galvoja tie, kurie verslo nekuria. Atsidaryti, pradėti verslą yra lengva, galbūt sunku yra tą verslą išlaikyti. Turi tą dalyką išmanyti, būti dirbęs toje srityje iki savo verslo pradėjimo – tada viskas daug paprasčiau“, – pradedančiuosius verslininkus paskatino P. Liubertas.
P. Liubertas tikina, kad daugelis idėjų jo gyvenime kilo labai spontaniškai. Pasak jo, jeigu nori, tai ir gali tai padaryti.
