– Kaip gimė „Solidu“ prekės ženklo idėja?
– Manau, kad pasąmoningai pajutau, jog neišvengiamai ateina laikas, kada tokios priemonės bus reikalingos ir aktualios. Tuo metu, kai nusprendžiau įgyvendinti „Solidu“ idėją, apie tvarumą kalbėjo tik mažos, ganėtinai uždaros grupės entuziastų, kurie panašių produktų ieškojo per pažintis ar vežėsi iš užsienio. Šiuo metu tos idėjos girdimos kur kas garsiau, produktai tapo aktualūs ir noriu tikėti, jog ir patys prie to prisidėjome aktyviai skatindami kietosios kosmetikos naudojimą.
– Kaip apskritai jūsų gyvenime atsirado kietoji kosmetika?
– Pradėjau nuo muilo, kurį gaminau sau. Visi pirmi kietųjų šampūnų receptai buvo sukurti mano pačios. Tačiau mintis, kad tai galima parduoti atėjo ne iš karto. Veikiausiai įkvėpimas atėjo iš buvimo aplinkoje, kur apie tvarias idėjas buvo daug kalbama.
– Kaip kietosios kosmetikos produktus priėmė rinka?
– Pirmą kartą „Solidu“ kietuosius šampūnus pristačiau kalėdinėje mugėje. Daugybė žmonių klausinėjo, „kokie gi čia muiliukai“, netikėdami, kad jie gali tikti plauti plaukams. Teko nemažai įtikinėti, tačiau tie, kurie įsigijo sau ar kaip dovaną, grįžo pas mus daugiau mūsų produktų. Šiandien apie kietuosius šampūnus žino labai daug žmonių ir tas dialogas su jais yra visai kitoks, nei pirmosiomis dienomis.
Prireikė drąsos žengti pirmąjį žingsnį ir pasakyti, kad tokia kosmetika gali būti ir ji yra reikalinga.
Sulaukiau artimųjų abejonių – tai, kad kietosios kosmetikos reikia man ir mano draugams, dar nereiškia, kad jos reikės platesnei rinkai. Vis tik atsirado ne tik tų, kurie perka, bet ir tokių, kurie bando taip pat kurti tokią kosmetiką.
– Kaip manote, ar tvarus vartojimas gali tapti ilgalaikiu reiškiniu? Ar tai labiau mados reikalas?
– Sutinku, kad šiuo metu tai yra mados reikalas. Dalis įmonių kuria ir pozicionuoja savo produktus kaip tvaraus vartojimo prekes, nors jie tokie nėra. Kitos tvirtina, kad yra tvarios, nes savo produkcijai naudoja augalinį plastiką, o galiausiai paaiškėja, kad ir tas tvarus maišelis iš augalinio plastiko per keletą metų nesuyra po žeme. Panašių pavyzdžių yra tikrai labai daug, tik vartotojas ne visada gali juos atskirti.
– Ar turite plėtros planų? O gal jau plečiatės?
– Pradėjome žengti pirmuosius žingsnius į tarptautines rinkas – parduodame savo produktus Baltijos šalyse. Labai džiaugiamės, kad atradome Latvijos rinką, kurioje „zero waste“ parduotuvių tinklas yra labai platus. Siunčiame ten šampūnus net be pakuočių, o latviai sėkmingai jais prekiauja.
– Kaip išaugo „Solidu“ nuo laikų, kada gaminote produktus pati iki šiandien?
– Kol buvau viena, pati viską gamindavau, pakuodavau. Dabar pati kietosios kosmetikos jau nebegaminu, tai daro mūsų komandos merginos. Ir dabar viskas yra visiškai rankų darbo, nuo receptūros kūrimo, iki produkto ir pakuotės – viską darome patys. Darome tai jau penkiese bei ketiname keltis į didesnes patalpas, kad galėtume išplėsti savo komandą.
– Su kokiais stereotipais dėl kietosios kosmetikos, tvarios produkcijos susiduriate?
– Nemažai žmonių mano, kad tai muilas. Ir tai nėra tų žmonių kaltė, nes esama gamintojų, kurie gamina muilą, tačiau vadina tai šampūnu. Sudėtis tokių produktų – kaip muilo ir juo išplauti plaukai atrodo prastai. Žmonės taip pat mano, kad natūralūs produktai yra tinkami tik tiems, kas stengiasi gyventi itin ekologiškai.
„Solidu“ tikslas yra kurti tokį produktą, kurį būtų lengva naudoti bet kam, neįnešant į gyvenimą nepatogių pokyčių. Manau, kad tik taip galima kažką pakeisti didesniu mastu. Dažnai tvarumas mums asocijuojasi su nepatogiais pokyčiais, kažko atsisakymu, sunkesne kasdienybe, tačiau kietoji kosmetika nėra tai, dėl ko jūsų gyvenimas taps sudėtingesnis.
– Dažnai galvojama, kad norint turėti savo verslą, reikia turėti verslininko gyslelę. Ar iš tiesų to reikia?
– Baimintis gal šiek tiek ir reikia, bet neretai ne tų dalykų, kurių baiminamės. Manau, kad būtinybė turėti išskirtinę idėją yra vienas iš dažniausių mitų. Pasaulyje reikia įvairių dalykų ir visose idėjose galima rasti tam tinkamą kampą. Svarbu sekti, kas vyksta rinkoje, kaip patenkinti klientų poreikius.
Tikrai reikalingos tam tikros asmenybės savybės. Nes teks susitaikyti, kad pradžioje laukia ne CEO titulas, prabangus gyvenimas, o poreikis būti ir valytoju, ir pardavėju, ir visu kuo. Nuosavame versle yra labai daug atsakomybės ir reikalingos asmenybės savybės visam tam pakelti.
Taip pat svarbu suprasti, kad niekas nežino visko. Todėl nereikia savęs stabdyti ieškant dalykų, kurių nežinai, nes visada jų rasi. Niekada negali būti 100 proc. viskam pasirengusi. Kasdien susiduriu su dalykais, kurių niekada nesu dariusi, tačiau jei būčiau laukusi, kol juos sužinosiu, žengti žingsnio į nuosavą verslą niekada nebūtų pavykę.
