Maisto technologai derina nesuderinamus skonius ir išgauna šedevrus, o iš užsienio atkeliavusios mados leidžia paragauti įvairiausių skonių iš tolimiausių pasaulio kampelių.
Inga ir Marius Paulauskai eksperimentuoja su riešutais. Šeima pirkėjams siūlo apie 40 skonių įvairiausių riešutų. Nuo pačių brangiausių – makadamijų, iki visų puikiai pažįstamų ir lietuvių sodybose sutinkamų lazdyno riešutų.
Spalio pabaigoje „Benedikto turguje“ jie atvėr4 vienintelės Lietuvoje riešutinės „Nuts about“ duris, kurioje kepami saldų, sūrų ar netgi kartų prieskonį turintys riešutai.
Viskas prasidėjo dar 2008 metais, kai Ingos darbdaviai iš Šveicarijos, kurioje paragavo iškeptus riešutus, parsivežė idėją juos gaminti Lietuvoje. Inga tuomet studijavo maisto technologo specialybę ir težinojo vos keletą riešutų rūšių.
Po ilgų bandymų ir kepimų buvo išgautas receptas, kuris tuo metu buvo vienintelis – migdolai su cinamonu.
„Vėliau taip susiklostė, kad pasikeitė aplinkybės ir verslas užsidarė. Tuo metu pavadinimas buvo „Giedrės riešutėliai“, pavadinti pagal idėjos autorę. Po pusmečio man paskambino viena iš akcininkių ir pasiūlė perimti idėją, nes aš buvau vienintelis žmogus, kuris kepė tuos riešutus ir mokėjo juos gaminti. Labai ilgai nesvarstėme, perėmėme verslą ir pradėjome kepti. dabar jau turime 40 rūšių“, – pasakojo Inga.
Prekybiavo „Benedikto turguje“ ir sekėsi taip gerai, kad atsirado būtinybė plėstis. Verslininkai nusprendė įsirengti ne tik patalpas, kuriose būtų galima prekiauti jų rankomis pagamintais riešutais, bet ir pavaišinti kava ar leisti atsipūsti pietų metu. Taip dienos šviesą išvydo jų kavinė.
Po ilgų svarstymų, kaip pavadinti šią vietą, verslininkams gimė idėja. Be nuts about, išvertus iš anglų kalbos, reiškia būti išprotėjusiam dėl kažko. Riešutinės savininkai taip pat pamišę, kaip juos apibūdina klientai, dėl vieno – riešutų. Tad taip atsirado ir skambus, kavinę puikiai apibūdinantis pavadinimas – „Nuts about“.
1937-ieji metai
Inga juokauja, kad šis verslas buvo užkoduotas dar prieš aštuoniasdešimt dvejus metus, labai seniai, kuomet ji nebuvo gimusi – Ingos močiutės senajame receptų sąsiuvinyje. Spalio pradžioje Inga nusprendė jį pavartyti ir paieškoti receptų, surasti kažką naudingo.
Vartydama senuosius močiutės užrašus, moteris atrado receptą, pavadinimu „Meduoliai riešutėliai“. Diena, kuomet buvo rašytas šis receptas, taip pat buvo neeilinė – būtent spalio 7-oji, kai jiedu su Mariumi atvėrė kavinės duris.
„Aš labai nustebau, nes mano močiutė kilusi iš Dzūkijos, o ten tokio žodžio, kaip riešutėlis, nebuvo. Buvo riešutukai, riešutai, bet ne riešutėliai“, – apie likimo ironiją kalbėjo Inga.
Kiti ženklai, bylojantys apie šiandieninį verslą, buvo ir VDU švietimo akademijos dėstytojų Dianos Gudavičiūtės ir Birutės Mielkuvienės atnešti Ingos užrašai, kuriuose ji teigė, kad ateityje nori tapti technologe.
„Didelis džiaugsmas, kai gali ateiti, kaip aš sakau, pas savo vaiką. Mes pradėjome nuo pirmo kurso, paskui bakalaurą, magistrą kartu vargome. Vargas čia gerąja prasme, pažiūrėkite į ją – kruopštumas, ramumas, atsakingumas – viskas į ją sudėta. Aš juokauju, kaip ji dar vyrą susirado. Tai labai šaunus žmogus, kuris gali daug siekti ir eiti toli. Labai džiaugiuosi, kokie yra mūsų buvusio Edukologijos universiteto studentai“, – kalbėjo dėstytoja B.Mielkuvienė.
Ne vien riešutai
Nors riešutinėje viskas, išskyrus kava, susideda iš riešutų, tačiau Marius ir Inga ne tik kepina riešutus, bet gamina riešutų kremą bei spaudžia aliejų. Čia galima įsigyti keturių rūšių aliejaus: išspausto iš graikinių ir migdolų riešutų bei sezamų ir moliūgų sėklų.
Šie aliejai turi didžiulę maistinę vertę, o išgauti juos prireikia nemažai žaliavos. Pavyzdžiui, iš 4,5 kg moliūgų sėklų galima išspausti tik 750 ml aliejaus.
„Tai daryti mus skatina klientai. Jie ateina jau kažkur pabuvoję, kažką pamatę, kažko ieškodami. Taip nutiko su pistacijų kremu, kuri paruošti paskatino viena klientė. Ji atėjo su prašymu paruošti jį svečiams. Atsiraitojau rankoves ir ėjau gaminti. Taip ir su aliejumi – labai daug klientų prašo vyresniems tėvams, vaikams, kurie negali sukramtyti riešutų. Prašo šalto spaudimo, nerafinuoto, nefiltruoto aliejaus“, – pasakojo Inga.
Galima įsigyti riešutų sviesto su migdolais, lazdynų ir anakardžių, anakardžių su liofilizuotomis braškėmis, klasikinio žemės riešutų sviesto, pistacijų, sezamo pastos.
Riešutai pas Paulauskus atkeliauja iš įvairių pasaulio kampelių – Ispanijos, Turkijos, Vietnamo, Brazilijos, Bolivijos, Malagos. Skirtingi riešutai – iš skirtingų šalių. Taip pat verslininkai bendradarbiauja ir su vienu didžiausių Lietuvos riešutų ūkio savininku Rimu Noriumi, kuris formuoja riešutų auginimo kultūrą Lietuvoje.
Verslininkų pora per dieną gali pagaminti apie 100 kilogramų vienos rūšies riešutų. Receptai pasižymi natūralumu, juose nėra pieno, gyvulinės kilmės produktų pėdsakų, o savo skonį gali atrasti bene kiekvienas pirkėjas.
„Aš net neabejoju, kad artimiausiu metu atsiras naujų receptų. Pas juos ilgai niekas neužtrunka, jie labai greitai viską padaro naujoviškai ir kitaip. Iš tiesų, labai nustembi, kai ateini ryte gerti kavą, pasidairyti, o jie kažką naujo atradę. Ko gero, tai pavyzdys daugeliui jaunų žmonių – reikia nebijoti, eiti į priekį, daryti tai, kas yra mintyse“, – džiaugėsi „Benedikto turgaus“ vadovė Ilona Drabavičienė.
Vartoti reikėtų saikingai
Inga pabrėžė, kad riešutų per dieną reikėtų vartoti tiek, kiek telpa į sugniaužtą delną. O labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį vartojant kedro riešutus – mat jų padauginti nederėtų. Kiekvienas riešutas, jos teigimu, naudingas tam tikrai organizmo struktūrai.
„Kiekvieną riešutą, kam jis naudingiausias, galima atskirti pagal jo formą. Tarkime, migdolas primena širdies formą, todėl jis tinka kraujagyslėms, cholesteroliui mažinti. Jaunam organizmui, dirbančiam įtemptą darbą, naudingi graikiniai ir karijų riešutai – jie primena smegenis.
Tad negaliu išskirti, kuris riešutas naudingiausias, tai tikriausiai padiktuoja pats organizmas. Tarkime, anakardyje yra labai daug geležies, kaip raudonoje mėsoje, jo įsisavinimas labai geras, tad tinka tiems, kuriems trūksta geležies“, – kalbėjo verslininkė.
Taip pat Inga pabrėžė, kad saldieji receptai tėra tik desertas, o prie kavos puodelio šių riešutų vidutiniškai suvartojama apie 30 gramų.
100 gramų migdolų, graikinių, lazdyno riešutų čia kainuoja nuo 2,5 eurų, o tarkim, už makadamijų teks sumokėti ir apie 4 eurus.
„Jeigu klientai pageidauja žalių, natūralių riešutų, dažniausiai perka graikinius. Jie yra numeris vienas Lietuvoje. Antroje vietoje išskirčiau Brazilijos riešutus. Jeigu pageidauja desertinių, saldžių riešutų, tai kol kas laimi Mariaus receptas – migdolai su sūria karamele. Mes sakome, kad tai šeimos riešutai, kurie patinka ir vaikams, ir tėvams.
Iš sūrių riešutų tikriausiai išskirčiau lietuvišką variantą – migdolus su svogūnais ir svogūnų laiškais“, – apie tendencijas, kurias diktuoja pirkėjai, kalbėjo verslininkė.
