Šio socialinio verslo steigėja ir vadovė Gabrielė Tervidytė džiaugiasi, kad jos drąsi verslo idėja pasiteisino su kaupu, ji toliau sėkmingai auga ir, laimei, duoda norimų rezultatų – prisidedama prie labiausiai pažeidžiamų grupių – vaikų su specialiaisiais poreikiais problemų sprendimo.
Socialinių pokyčių profesija
Gabrielės nuomone, visi mes anksčiau ar vėliau susiduriame su socialinėmis problemomis: „Susilaužius koją ar mirus artimajam, žmogų įtraukia ne tik sveikatos, bet ir socialinė sistema.“ Ji įsitikinusi, kad socialinė gerovė yra visų visuomenių pamatas. Tačiau neretai socialinės problemos Lietuvoje asocijuojamos su senukais, neįgaliaisiais, labdaringa veikla užsiimančiomis įstaigomis. Todėl tokios į tikslinių socialinių grupių problemų sprendimą orientuotos socialinės įmonės neretai suvokiamos kaip išmaldos, paramos prašytojos, bet ne kaip aktyviai veikiantys ir sprendimų ieškantys piliečiai.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete socialinio darbo bakalauro ir socialinės politikos magistrantūros studijas baigusi Gabrielė nepasiduoda tokiam stereotipiniam požiūriui ir sako, kad džiaugiasi ir didžiuojasi esanti socialinė darbuotoja, myli savo darbą ir atstovauja kitai socialinio darbo pusei – socialinių pokyčių ir inovacijų profesijai.
Verslo idėją parsivežė iš Palestinos
Jau tada, kai pasirinko į socialinės aplinkos gerinimą orientuotas studijas, Gabrielė suvokė, kad nori daryti tai, kas visuomenei būtų naudinga.
Idėja įkurti socialinį verslą jaunai merginai kilo Palestinoje. Ten ji padėjo vienai technologijų įmonei kurti turinį išskirtinei mobiliajai sensorinei programai, skirtai vaikams su specialiaisiais poreikiais ir sutrikimais.
Pradėjusi tyrimus su vaikais, mokymus su socialinio darbo specialistais užsienio įmonėje, Gabrielė darbus tęsė ir Lietuvoje, savo įkurtoje socialinėje įmonėje „Penki pojūčiai“. Dabar šis verslas užsiima sensorinių erdvių ir darbo su specialių poreikių vaikais, mokymų ir individualizuotų pasunkintų priemonių gamyba, o tai, pasirodo, inovatyvus sprendimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pradėję nuo mokymų ir sensorinės įrangos kūrimo bei pardavimo visoje Lietuvoje, komandos nariai jautė poreikį plėsti veiklos lauką ir patys ėmėsi dirbti su ypatingais vaikais. Tai paskatino įkurti ir savo terapijos centrą. Netrukus jie ėmė burti ir savipagalbos grupes tėvams, auginantiems vaikus su sutrikimais. „Pati šio verslo veikla yra orientuota į vaiką ir pagalbą jam. Tačiau neįmanoma dirbti su vaiku neįtraukiant ir jo šeimos. Taip pradėjome dirbti kompleksiškai su visa aplinka, kuri supa specialių poreikių vaiką“, – pasakoja Gabrielė.
Sukurta unikali sensorinė įranga
„Penkių pojūčių“ komandą daugiausia sudaro psichologai, kurie, kaip sako socialinio verslo iniciatorė, specializuojasi kokioje nors konkrečioje terapijoje, pavyzdžiui, dailės terapijoje ar „DIRFloortime“ terapijoje, ar kūno ir judesio terapijoje.
Užsiėmimus su audiovizualinius jutimus stimuliuojančia sensorine įranga dažniausiai veda pati Gabrielė. Jų metu specialistė leidžia vaikui pereiti į tokią būseną, kai su juo tampa lengviau dirbti kitiems specialistams.
Sensorinė įranga yra unikalus terapinis įrankis, kuris vaikui padeda susikurti jam komfortabilų garsinį ir vaizdinį foną, o specialistui padeda greičiau priartėti prie vaiko vidinių blokų ir greičiau pamatyti problemas. Sensorinė įranga susideda iš kelių dalių – projektoriaus, garso sistemos ir jungiklių, kurie leidžia valdyti patalpos šviesas, garsus ir vaizdus, sklindančius iš TV ekrano arba projektoriaus. Gabrielė sako, kad pats vaikas savo nuožiūra naudodamasis planšete gali rinktis apšvietimą, garsus, vaizdus, interaktyvius žaidimus.
„Įrangoje turime, pavyzdžiui, urbanistinius dulkių siurblio ar traukinio garsus, kurių kai kurie vaikai bijo ir nemėgsta. Kai jiems duodi patiems kontroliuoti tą garsą – išjungti, įjungti, pagarsinti, jie lengviau su tuo garsu susipažįsta ir susidraugauja. Tuo tarpu yra vaikų, kurių tie garsai visiškai neveiks. Arba, pavyzdžiui, yra vaikų, kurie labai mėgsta traukinio garsą“, – apie sensorinės įrangos veikimą pasakoja Gabrielė.
Patys šviesos, vaizdų ar garsų perduodami stimulai kiekvienam žmogui yra vienodi. Tai reiškia, kad jei bus įjungta žalia šviesa, vaikas nusiramins, o kartu ji aktyvina smegenų centrus mokymuisi. Jei pasirenkama raudona šviesa, tai vaikas taps aktyvesnis. Vis dėlto vaiko reakcija į juos gali skirtis.
„Vienus vaikus šie stimulai paveikia labai greitai ir tiksliai – tai reiškia, kad jie iškart atsipalaiduoja ir nusiramina. Tačiau yra vaikų, ypač su sensoriniais sutrikimais, kuriuos šie stimulai veikia kitaip arba lėčiau ir darbas su jais trunka ilgiau“, – savo patirtį atskleidžia Gabrielė.
Rūpinasi fizine ir psichine vaikų sveikata
Mūsų visuomenę skaldo atskirtys – tarp kūno ir emocijų, tarp fizinės ir socialinės aplinkos. „Penki pojūčiai“, į pagalbą pasitelkę sensorinę įrangą, užsiima būtent fizinės ir psichinės sveikatos vienove.
Mus nuolatos supa vaizdai, garsai ir visi kiti trikdžiai, o ši informacinė aplinka veikia mūsų kūną ir kartu emocijas. „Mes gyvename nuolatinėje sensorinėje perkrovoje. Ir tai ypač jaučia jautrūs vaikai – juk jie kitaip mato ir girdi. Jiems sunku ištverti visą mus supančią sensorinę informaciją.
Būtent „Penkių pojūčių“ terapijos centre tai gerai atsiskleidžia. Sensorikos kambaryje, kuriame dirbama su vaikais, yra tylu, neveikia perkrovos ir dėl to tai yra vieta, kur vaikas gali paleisti visos dienos įtampas“, – teigia vaikams pagalbą teikianti mergina.
Terapijos centre galima pastebėti individo gebėjimus ir įgūdžius, įsiklausyti į savo kūno, emocijų ir psichinę sveikatą. Emocijos veikia kūną ir kartu fizinę sveikatą, ir atvirkščiai – fiziniai pojūčiai veikia žmogaus psichinę sveikatą. „Penkių pojūčių“ sukurta sensorinė įranga padeda atkurti šį santykį.
