K.Jakutis sutinka būti vadinamas ir verslininku, ir muzikantu. Čiužinių įmonės „Lonas“ Jonavoje įkūrėjas ir vadovas Pagulbio sodyboje Molėtų rajone pirmiausia susikūrė atgaivos ir muzikavimo erdvę, o dabar į ją jau įsileidžia ir turistus, ir vestuvininkus.
„Mums pirmasis turizmo sezonas buvo labai geras, bet ir labai sunkus.
Kai pradedi skaičiuoti investicijas ir amortizaciją, aišku, kad apie atsipirkimą gal tiktai po penkerių metų bus galima kalbėti“, – kalbėjo K.Jakutis, eidamas liepų alėja, palei kurią ant medžio stulpų išraižyti jo dainų žodžiai.
Jis didžiuojasi, kad Pagulbio sodyba atgimė Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį. Šios valdos įkvėpė ir režisierių Algimantą Puipą – jis senovinėje sodyboje filmavo naujausią savo kino juostą „Kamanių medus“.
Stengėsi išsaugoti praeitį
Prieš keturiolika metų K.Jakutis pasiėmė žemėlapį, skriestuvu apsibraukė 70 kilometrų aplink Jonavą spindulį ir toje teritorijoje pradėjo dairytis būsto poilsiui. Tiesa, į kitą pusę, kur panemunė su Nemuno šlaitais, jis nevažiavo.
„Visus mus turbūt traukia į tą pusę, kur gimėme, užaugome, vėjas ten švelnesnis atrodo, žiema šiltesnė“, – paaiškino Dūkšte gimęs vyras.
Pagulbio sodybą jis rado išdaužytais langais, pro stogą tekėjo vanduo, senoji duonkepė buvo išardyta.
„Kol dirbtinis intelektas mūsų neužkariavo, mes, žmonės, gyvename emocijomis. Štai šitos durys mane privertė įsigyti šiuos namus. Kaip ir šitas kambarėlis“, – glostydamas tvirtas medines duris, vedančias į „Bibliotekos“ kambarį, pasakojo K.Jakutis.
Prieš pusantrų metų gyvenamasis sodybos namas ir svirnas buvo renovuoti, tačiau šeimininkas patikino, kad pertvarkos nesugadino to, kas svarbiausia, – praeities šleifo.
Sienos ir lubos išsaugotos tokios, kokios buvo.
„Tik aslą teko pertvarkyti, anksčiau ant senosios šokdavome kvailiodami, tačiau kai nutarėme, kad norime daugiau žmonių pasikviesti, įsidėjome vadinamąsias padlages (grindis; aukštaitiškai. – Red.)“, – pasakojo šeimininkas. Po stiklu matyti senosios aslos fragmentas.
Po remonto kambariai įgijo pavadinimus. Pagulbio sodyboje sovietmečiu buvo įsikūrusi mokykla, vėliau – biblioteka, tad atsirado „Mokytojų kambario“ apartamentai ir „Biblioteka“.
O antrame aukšte įrengtas 16 vietų „Draugystės“ ir šeimai tinkamas „Vasaros“ kambariai.
Labiausiai svečius traukia „Biblioteka“, kur yra atokvėpio kampelis ir, žinoma, knygų pilnos lentynos.
Įsirengė „bažnyčią“ sau
„Pirmiausia įsigijau sodybą, čia augo žolynai, bobausiai, tarakonai lakstė, gaudėme juos po vieną ir būriais. Kluono nepirkau. Vienoj jo pusėj šieno buvo prikrauta, o antra pusė supuvusi ir nugriuvusi“, – pasakojo šeimininkas.
Vėliau jis vis dėlto įsigijo ir kluoną, sakė supratęs, kad be jo gyvenimo nebūsią.
„Esu kaimo berniokas, suprantu, kad sodybą turi sudaryti namas, svirnas ir kluonas“, – pasakojo šeimininkas.
Ilgainiui sutvarkė kluono stogą, grindis, įrengė ir sceną, ant kurios užkopęs ir pats dainuotų, poeziją skaitytų, ir svečiams užleistų, o meistrui užsakė padirbinti ypatingą spyną.
„Dabar čia kaip bažnyčioje. Scena – altorius, o va ten – vieta bažnyčios chorui“, – į palubėje įrengtą antrą aukštą šypsodamasis rodė K.Jakutis.
Galvojo taip pat, kaip senelis
Ties kluonu K.Jakutis nesustojo – užsimanė pirties, mat taip privalu aukštaitiškoje sodyboje.
„Daug kas patarinėjo ją įrengti kieme, sakė, bus arčiau. Bet aš vis svarsčiau, kaip darytų mano senelis.
Manau, jis būtų daręs atokiau nuo namų: ir dėl gaisrų, ir dėl sarmatos, juk žmogus pirtyje būna nuogas.
Pradėjęs darbą meistras skambina ir klausia, ar patraukti pirtį tris metrus į šoną, kaip buvau pažymėjęs.
Pasirodo, meistras greta surado pamatus. Paaiškėjo, kad lygiai toje pačioje vietoje ir buvo Maželių pirtis“, – sutapimu džiaugėsi K.Jakutis.
Pirčiai statyti meistras naudojo iš Vilniaus rajono Avižienių kaimo atgabentus dviejų galų pirkios rąstus, ir durys iš ten pat.
Ant sienos išlikusi ir lentelė su pašto indeksu.
Pirtyje per patį vidurį auga obelis. Šeimininkui jos buvo gaila, tad liepė nepjauti.
Įkvėpė sodybos istorija
„Tuo metu, prieš keturiolika metų, tokie pastatai buvo parduodami nebrangiai, kone pusvelčiui“, – prisiminė verslininkas.
Vyras galėjo viską, ką radęs, sulyginti su žeme ir pasistatyti naują namą, tačiau jį įkvėpė šio pastato istorija.
Pagulbio sodyba iškilo 1925 metais. Kaip pasakojo K.Jakutis, čia gyveno keturių asmenų šeima – du broliai ir dvi seserys Maželiai. Vienas kitam neleido tuoktis, kad nebūtų išnešiotas turtas. Maželiai valdė 70 hektarų.
„O sovietiniais metais tuos Maželius, kuriuos pagavo, į Sibirą išvežė, kurių nepagavo, kažkaip gimtinėje išgyveno.
Bolševikai viską atėmė, ir šioje sodyboje buvo įkurta mokykla.
Viena savininkių, grįžusi iš Sibiro, prašėsi tuometinės valdžios būti priimta gyventi ant kampo į savo namus. Ten ji ir baigė savo dienas.
Ta moteris buvo neįgali, judėdavo tokia lenta su keturiais ratukais, dviem plytomis pasistumdama“, – pasakojo K.Jakutis.
Baldus pirko iš kaimynų
Dar prieš imantis turizmo verslo Pagulbyje šurmuliuodavo būrys svečių. K.Jakutis, dainų atlikėjas, skambinantis gitara, ne vienus metus rengia atlaidus – ne bažnytinius, o muzikos ir poezijos, į kuriuos suvažiuoja tokie patys kaip jis – kuriantys žmonės.
Kai prieš pusantrų metų verslininkas nutarė sodyboje imtis ir komercijos – priimti turistus nakvynei, gryčios viduryje buvusioje mėsos rūkykloje įrengė tualetą, o antrame aukšte, rūkyklos kamine, – dušą. Ten dar juntamas dūmų kvapas.
Pertvarkė ir kluoną – įrengė nakvynės vietas.
Baldus K.Jakutis susipirko iš aplinkinių žmonių, mat senųjų šeimininkų tik vienas stalas buvo likęs.
Daugiausia į Pagulbį atvyksta lietuvių, bet šeimininkai sulaukia ir vokiečių, čekų, lenkų. Išvis Pagulbio sodyboje sutelpa pusšimtis nakvotojų.
Įmonės čia rengia šventes ar mokymus, vasarą ūžia vestuvininkai. Besituokiantieji dažnai paiso tradicijų, net piršlį karia, o vienose vestuvėse, kur nuotaka buvo lietuvė, o jaunikis – australas, linksminosi žmonės net iš trylikos valstybių.
„Šiais metais organizavome šeimų festivalį, po to renginio man nė vienos vestuvės nebeatrodo didelės“, – šypsojosi K.Jakučio marti Aliona.
Ji rūpinosi sodybos reikalais nuo jos atvėrimo turistams, o dabar rengiasi pasinerti į kitokius rūpesčius – netrukus susilauks atžalos.
„Didysis triukšmas jau kaip ir baigėsi, tačiau pavienių svečių dar sulauksime“, – apie besitraukiantį turizmo sezoną sakė K.Jakutis.
Spalio 12 dieną čia suvažiuos ir šeimininko talento gerbėjai – Pagulbyje vyks pirmasis jo turo po Lietuvą koncertas.
