Čia vietiniams gyventojams Natalija Vaicekauskienė kepa pasakų personažų vardais pavadintas picas. Pravėrus kuklaus restoranėlio duris, pakvimpa ką tik savomis rankomis malkinėje krosnyje iškeptos naminės picos, o užsukusius maloniai pasitinka pati savininkė bei dvi jos pagalbininkės – Gražina ir Solveiga.
„Picų lobynas“ vilioja ir pačios Natalijos rankomis gražiai sutvarkyta aplinka, o meniu galima rasti „Trijų paršelių“, „Nykštuko“, „Šreko“, „Milžinų sapno“ ir dar daug įvairiausių pasakų personažų vardais pavadintų picų. Iš viso čia jų galima paragauti net 17 rūšių.
„Sėdėjau vakare ir ištraukiau vaiko knygas, pavarčiau, pagalvojau, kad man patinka pavadinimai. Knyga buvo vaikiška, tad pasikalbėjau su savo vaikais, pagal ją pavadinome piceriją. Pavadinimai kitokie, nei visur įprasta matyti, atitinka picas“, – pasakojo Natalija.
Nuo krosnies ir karščio nuolat raudonuojančiais skruostais ir meilės darbui kupina šypsena Natalija pasitinka pro šalį skubančius keleivius, priima vietinius, juos pažįsta ir prisimena, su jais pabendrauja ir maloniai aptarnauja.
Paragauti Natalijos picų užsuka ne tik vietiniai, mamos su vaikais, bet ir keliaujantys link Vilkokšnio ežero ar Alytaus. Atsivalgę kibinų šios vietos neaplenkia ir trakiškiai, apsilanko vilniečiai.
Pagalvojo, kad tai pokštas
Vyro tėviškėje, nuosavame name įkurti piceriją moteris nusprendė 2017 metais balandžio 1-ąją. Rūdiškėse iki tol nebuvo nė vienos tokio tipo maitinimo įstaigos, o vietiniai nepatikėjo, kad čia įsikurs picerija. Po 3 mėnesių sunkaus darbo. kai rūdiškiečiai apsiprato ir į Natalijos veiklą pradėjo žiūrėti rimčiau, dažniau užsukdavo paskanauti picų – verslas įgavo pagreitį.
Moteris pasakojo, kad prieš atidarant piceriją teko pasidarbuoti užsienyje. Metus darbavosi Vokietijoje, buvo gavusi pasiūlymą ten mokytis ir pasilikti. Įkuriant verslą teko panaudoti ir vyro santaupas, įsikuriant talkino ir jų sūnus Deividas.
Pasitarusi su vyru nusprendė likti Lietuvoje, svarstė apie ūkininkavimą, dairėsi tinkamo žemės ploto pradėti ūkio darbus. Tačiau tada moteris nusprendė – reikia daryti tai, ką moki geriausiai.
„Turiu 20 metų patirties darbo virtuvėje, tad nusprendėme, kad gerai būtų turėti kažką savo. Nuosavos patalpos paprasčiau – nuomos mokesčio niekam nereikia mokėti. Buvo minčių, kad nepavyks, nes čia labai mažai žmonių. Tačiau rizikavome“, – apie verslo pradžią pasakojo Natalija.
Natalija įsitikinusi, kad virtuvėje dirbti kur kas sudėtingiau nei picerijoje, o darbas čia daug malonesnis. Įgytą praktiką ji pritaikė ir savo nuosavoje picerijoje, o čia pavalgyti užsukančios mamos su vaikais jai glosto širdį.
Siūlo ir dienos pietus
Vėliau į asortimentą Natalija įvedė ir dienos pietus, mat neretai sulaukdavo iš įvairių įmonių užkąsti ateinančių darbuotojų. Šiandien čia kiekvieną dieną siūlomas vis skirtingas karštas patiekalas su sriuba ir gėrimu. Taip pat Natalija gamina ir naminį medaus tortą, ruošiamą pagal seną receptą, kurį stengiasi išlaikyti kuo sveikesnį, kad tiktų tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Natalija stengiasi pasiūlyti kuo natūralesnį produktą, nes siekia išlaikyti autentiką bei rūpinasi, kad kiekviena pica būtų kuo sveikesnė.
„Pas mus truputį viskas kitaip, nei pas kitus: viską darome rankomis, krosnis natūrali. Taip įdomiau dirbti, nes su elektrine viskas labai lengva, skonis kitoks, galima sakyti, kad mūsų gamyba – prestižinė“, – kalbėjo moteris.
Vasaros metu, savaitgaliais picerijoje iškepama nuo 80 iki 100 picų, šaltuoju metų laiku Natalija paruošia nuo 20 iki 25 picų. Sezoniškumas verslui svarbus, tačiau verslininkė nesiskundžia, sako, kad padoriai pragyventi uždirbtų pinigų pakanka.
Svajoja apie plėtrą
Ateityje šeima planuoja plėsti verslą. Turi planų piceriją atidaryti Vilniuje, o netolimoje ateityje didinti patalpų erdvę, norėtų picerijoje talpinti iki 30 žmonių. Natalija atviravo, kad didesnėms patalpoms reikia ir didesnių išlaidų, mat kainuoja šildymas ir išlaikymas, tad viską reikia rimtai apsvarstyti.
„Kai daug pats dirbi, tai gali sau leisti plėstis. Jei vyras nepadėtų statybų reikalais, tai nemanau, kad galvotume apie plėtrą. Planuojame ateityje leisti vaikams rengti įvairias šventes, gimtadienius, svarstome įrengti žaidimų aikštelę, pastatyti grilių.
Noriu išbandyti burgerių gamybą. Juk tai jaunimas dabar labai mėgsta, nes visi nori greito maisto. Moku juos skaniai paruošti. Noriu, kad būtų greitas maistas, bet sveikas. Lygiai taip pat ir su picomis – pati ruošiu tešlą, padažą, viską darome patys“, – kalbėjo verslininkė.
Didelių kiekių gaminti moteris negali, nes žmonių čia ne tiek ir daug, tačiau darbo apstu – dirba septynias dienas per savaitę, rudens metu nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro, vasarą, kiek ilgiau – nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro, nes tuo metu klientų daugiau, aktyvesnis ir jaunimas.
„Viską išmokau dirbdama. Lyg ir mokėjau, bet kol mes čia viską darėme, įrenginėjome, krosnis jau stovėjo, atrodo darau ir moku, bet vis tiek krosnis kitokia, aplinka – taip pat. Anksčiau dirbau restorano virtuvėje, bet atsibodo labai rimti patiekalai. Picą valgo jaunimas, tai labai smagu, kai ateina jauni žmonės, gali su jais bendrauti, iškart jautiesi kitaip“, – atviravo „Picų lobyno“ savininkė.
