Jeigu žmonės namuose laiko porą papūgų, prižiūrėti narvelį su keliomis putpelėmis jiems – vieni niekai. Tuo įsitikinusi Žemaitijoje, Telšių rajone, Eigirdžiuose, gyvenanti Edita Nevardauskienė.
Jos, kaip ir jos vyro Zigmo, darbas yra susijęs su valstybės tarnyba – Z.Nevardauskas yra veterinarijos gydytojas. Tačiau jie dar augina kelis šimtus putpelių.
Norėdami nusipirkti ne kiaušinių, bet būtent šių paukščių į Nevardauskų namus žmonės sukaria netrumpą kelią net iš didmiesčių.
„Kartais parduodame jaunas putpelikes. Nevežame jų į turgų, nes norime parodyti ir paaiškinti žmonėms, kokių joms reikia sąlygų. Viską sužinoję maždaug kas antras apsigalvoja – išvažiuoja jų nepirkęs“, – patikino Z.Nevardauskas.
Nebloga sūnaus užgaida
Pasak E.Nevardauskienės, viskas maždaug prieš septynerius metus prasidėjo nuo sūnaus Mato užgaidos, kai jis, būdamas trejų metų, parduotuvėje bedė pirštu į lentyną ir pareiškė: „Noriu tų kiaušinių.“
„Tapome putpelių kiaušinių pirkėjais. Bet netrukus ėmėme svarstyti, ar nevertėtų pabandyti ir patiems užsiauginti šių paukščių“, – pasakojo E.Nevardauskienė.
Taip sodyboje atsirado pora dešimčių jaunų putpelių.
Namiškiai vos tvėrė kailyje laukdami, kol jos užaugs. 2013-ųjų vidurvasarį pabiro pirmieji jų margi kiaušinėliai.
„Tačiau dar reikėjo sugalvoti, kur įkurdinti paukščius žiemai. Statyti mažą tvartelį? Pritaikyti turimas patalpas? Reikėjo apsispręsti ir dėl to, ar didinsime putpelių pulką. Nuo to priklausė, kokio dydžio reikės paukštidės“, – pasakojo Z.Nevardauskas. Šeima startavo sutarusi didinti ūkį.
Žinių sukaupė Estijoje
Ar veterinarijos gydytojo profesija suteikė privalumų pradedant šeimos verslą? „Paprasta nebuvo, – patikino Z.Nevardauskas. – Daug eksperimentavome, pirkome tokias putpeles, kokių tik gaudavome. Pabandėme aplankyti augintojus Lietuvoje, bet įsileido tik tie, kurie patys dar mokėsi.“
Galop šeima susirado Estijoje, netoli Tartu, esantį ūkį.
Estai neatsuko nugaros, todėl Nevardauskai pradėjo bendrauti, ne kartą patys pas juos važiavo, kad išsiaiškintų auginimo ir lesinimo subtilybes.
Yra keletas dalykų, kurių negalima ignoruoti. Antai patalpa, kurioje laikomos putpelės, negali būti vėsesnė nei 14–15 laipsnių šilumos. Joje turi būti prieblanda, nes tai šešėlių paukščiai.
Be to, jie jautrūs ne tik ryškiai šviesai, bet ir skersvėjams.
Lesalus taip pat svarbu parinkti tinkamus, pritaikytus šiems paukščiams, kad jų nepultų ligos, o kiaušiniai būtų maistingi ir tvirtu lukštu.
„Iš pradžių eksperimentavome, bet paskui liovėmės – perkame paruoštus lesalus, tik be genetiškai modifikuotų žaliavų.
Tokį sprendimą padiktavo vartotojai, kuriems ūkio durys visuomet atviros. O ir patys kiaušinių daug suvalgome. Turguje mums netenka stovėti – kone viską parduodame iš namų“, – paaiškino Z.Nevardauskas.
Be to, putpelių neįmanoma auginti palaidų, ant kraiko. Mat jos nededa kiaušinių kaip vištos į lizdą, bet juos išmėto.
Investicijos beveik sugrįžo
Šiuo metu šeimos ūkyje Eigirdžiuose klega apie 500 estiškos veislės putpelių. Jų margumas panašus į japoniškų, bet pastarosios mažesnės, kiaušiniai – taip pat.
Pasirodo, estiškos veislės putpelių kiaušinis sveria apie 15 gramų, o tie, kuriais prekiaujama prekybos centruose, maždaug trečdaliu mažesni.
„Investavome į patalpas trejus metus, viską apskaičiuodami. Apšiltinome ūkinio pastato palėpę – ir stogą, ir grindis, gaminome narvus, sumontavome girdymo sistemą. Ką tik išsiritusiems putpeliukams įrengėme šildomas grindis.
Dažniausiai Estijoje perkame ne jaunas putpeles, bet inkubacinius kiaušinius, kuriuos periname pačių sukonstruotame inkubatoriuje.
Įvertinome ir tai, kad įprastai putpelės gyvena iki trejų metų. Jos turi „išsilaikyti pačios“. Pirmaisiais metais putpelė per 10 dienų padeda 7 kiaušinius, o vėliau dėslumas mažėja. Jeigu ji per dešimtį dienų sudeda mažiau nei 5 kiaušinius, pajamos jau nebepadengia išlaidų“, – paaiškino pašnekovas.
Vasarą apskritai kiaušinių paklausa būna menka, todėl tas laikas, saugantis nuo ligų plitimo, yra skiriamas patalpoms bei narvams išvalyti, dezinfekuoti.
Pasak Z.Nevardausko, jis apskaičiavo, kad vienos putpelės laikymo vietą visiškai įrengti jam kainavo apie 7–8 eurus.
Bendra investicija siekė 8 tūkst. eurų. Kadangi darbai buvo atliekami ne visi iš karto, bet maždaug per trejus metus, pajamos netrukus turėtų galutinai padengti investicijas.
Sutaupo savaitei atostogų
Z.Nevardauskui, kaip veterinarijos specialistui, tenka nuolat bendrauti su gyvulių augintojais. Ne kartą jis leidosi su ūkininkais į kalbas apie tai, koks ūkis nuostolingas, o koks ne, kiek ir kokių gyvulių verta laikyti, kad būtų galima pragyventi.
„Paprastai žmonės sako, kad jiems karvę ar kiaulę išlaikyti svarbiau už viską. Sakau: apskaičiuokime, kiek išlaidų per metus jai reikia, o kiek – putpelėms.
Galvijams ir sąnaudų, ir darbo jėgos reikia kur kas daugiau nei kitiems, pavyzdžiui, triušiams, žąsims, ožkoms. Juos auginant reikia daugiau žinių ir patirties.
Kad šeima galėtų pragyventi augindama putpeles, jų reikia turėti 6–7 tūkst. Nors turime galimybių auginti gerokai daugiau paukščių, laikome jų iki tūkstančio, kad suspėtume prižiūrėti ir parduoti kiaušinius.
Kadangi abu su žmona dirbame, nuolatinėms išlaidoms turime algas, o putpelių ūkiui skyrėme atskirą „taupyklę“. Už joje sukauptus pinigus per metus vieną savaitę galime skirti atostogoms Europoje. Tiek mums lieka iš kasdienio 2–3 valandų darbo“, – sakė Z.Nevardauskas.
Naudoja ir farmacijoje
Koks putpelių kiaušinių galiojimo laikas? Ieškodama atsakymo į šį klausimą šeima pati atliko eksperimentą.
„Specialiai dalį kiaušinių laikėme ir 3, ir 4 mėnesius. Ir nieko, nepaseno. Galbūt tai per menkas objektas, kad kas nors imtųsi tyrimų ir atrastų atsakymą į klausimą, kodėl taip yra“, – užsiminė E.Nevardauskienė.
Atsakymo neturi ir jų partnerių ūkis Estijoje, kuris buvo įkurtas 1978 metais. Tiesa, putpelių kiaušiniai jame buvo renkami ne maistui, bet farmacijai – iš jų baltymo buvo ruošiamas pagrindas žmonėms skirtų vakcinų gamybai.
„Estai savo verslą gerai yra įsukę. Reklamuodami savo ūkį jie skleidžia žinią, kad žmonės nėra alergiški putpelių kiaušinių baltymui. Jie yra atlikę tyrimus Tartu universitete ir nustatę, kad šie kiaušiniai netgi gali būti naudingi kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.
Be to, putpelės neserga salmonelioze, nes jų kūno temperatūra pora laipsnių aukštesnė nei vištų. Salmonelės bakterijoms tai nėra palankios sąlygos. Esame vykdę putpelių kiaušinių tyrimus laboratorijoje – nėra buvę, kad ant jų būtų aptikta salmonelių“, – aiškino Z.Nevardauskas.
Žinodamas apie visa tai jis pats skatina kaime gyvenančius žmones imtis tokio nebūtinai „tradicinio‘‘ ūkininkavimo.
Žemaitijos metai
Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl 2019-aisius nuspręsta paskelbti Žemaitijos metais. Portalas lrytas.lt kviečia iš arti susipažinti su šiuo savitu kraštu, atrasti stulbinančias Žemaitijos vietoves, pažinti žymiausius žemaičius ir net ėšmuokt žemaitėškā rokoutėis. Pasinerkite į vasaros nuotykius, istorijas ir pramogas interaktyviame Žemaitijos žemėlapyje kartu su lrytas.lt!
