Prieš pradėdama netradicinę veiklą, šeima vertėsi didmenine alkoholio prekyba, turėjo autoservisą, tačiau nusprendė norinti ramybės. Įkurti kaimo turizmo sodybą ir nuotykių parką sutuoktiniai sugalvojo visai netikėtai. Viskas prasidėjo nuo dešimties hektarų žemės sklypo, o šiandien jų globoje – trisdešimt hektarų užimanti teritorija.
2006 metais kelionės po Europą atvėrė verslininkams akis. Pramogų Lietuvoje buvo mažai, o lauko pramogų rinkoje sukosi tik vieni konkurentai. Taip gimė idėja 2009 metais įkurti nuotykių parką „Tarzanija“ ir pasiūlyti galimybę laipioti medžiuose.
„Kai kūrėme verslą, Lietuvoje buvo krizė. Visi bankininkai stebėjosi, kokie mes kvaili. Pranašavo bankrotą, nes žmonės pirko būtiniausius produktus, o ne galvojo apie pramogas.
Labai tikėjome savimi ir savo projektu, dirbome be išeiginių. Nepraėjus pusei metų, atidarėme parką. Valėme miškus, tvarkėme pievas, pradėjome nuo nulio. Tai buvo didelis iššūkis“, – pasakojo Giedrė ir Mindaugas.
Neilgai trukus, 2011 metais, įkurtame parke verslininkai pirmieji Lietuvoje atidarė „pašėlusius kalnelius“ – pramogą, kai specialus keltuvas lankytojus užkelia aukštyn, o keturios trasos suteikia galimybę su specialia oro pagalve leistis dideliu greičiu žemyn.
„Lenkijoje bendravome su keturiomis kompanijomis. Abu su vyru kalbame lenkiškai, nebuvo kalbos barjero. Atvažiavo dvi kompanijos, kurios parengė projektus, padarė sąmatas.
Pasirinkome vieną kompaniją. Mes su jais bendradarbiaujame, jie kiekvienais metais atvyksta, atlieka parko techninę priežiūrą. Kiekvienais metais mūsų instruktoriai po mokymų turi išlaikyti egzaminus“, – pasakojo Giedrė ir Mindaugas.
„Tarzanijos“ nuotykių parkas išsidėstęs labai palankioje vietoje – šalia Nemunas. Verslininkai sugalvojo, kad upę galima puikiai išnaudoti – pastatė ilgiausią Lietuvoje trasą, kurioje lankytojai lynu gali perskristi į kitą Nemuno pusę, o skrydžio ilgis net 360 metrų.
Netrukus ėmėsi kito verslo
Prabėgus trejiems metams verslininkai nusprendė pastatyti dvarą, kuriame klientai po pramogų galėtų pasistiprinti ar netgi pasilikti nakvynei. Vis dažniau įvairios bendrovės rengdavo privačius renginius, atvykdavo nemažai žmonių, kuriems reikėjo ir kitokio tipo paslaugų.
„Praėjo keletas metų, pastebėjome, kad vyksta vis daugiau įmonių organizuojamų renginių. Atsirado maitinimo ir nakvynės paslaugų poreikis. Gyvenimas natūraliai sudėliojo, kad reikėjo sukti link maitinimo ir apgyvendinimo verslo. Taip 2014 metais atsirado „Dzūkijos Dvaras“ ir apgyvendinimas“, – pasakojo Giedrė.
Prieš atidarydama „Dzūkijos dvarą“ ir pradėdama turizmo verslą šeima įrengė ir specialių drift kartingų trasas. Tokio tipo pramoga buvo pirmoji Rytų Europoje.
„Tai šoninio slydimo kartingai su specialia danga, ant kurios važiuojant jausmas toks, lyg važiuotum ant gryno ledo. Čia važiavimą lemia ne greitis, o techniniai įgūdžiai“, – teigė Giedrė.
Verslininkams sezoniškumas nebaisus – jiedu siūlo pramogas ir žiemą. Mat šaltuoju metų laikotarpiu pastato ledo areną ir siūlo galimybę pačiuožinėti pačiūžomis. Ir kalnelius statė kompanija iš šiaurės Italijos, tad ši pramoga taip pat pritaikyta žiemai.
„Dzūkijos dvare“ lankytojai gali paragauti ir tradicinės dzūkų virtuvės patiekalų, kuriame ant malkomis kūrenamo grilio kepama mėsa. Ant džiovinto kopūsto lapo kepamos dzūkiškos bandos, dzūkiški zrasai ir kitokie patiekalai.
„Tarzanijoje“ per metus apsilanko 15-20 tūkst. žmonių. Labai dažnai atvyksta ir turistai, kurie važiuoja pro šalį. Šiemet verslininkai turėjo atsidaryti antrą nakvynės kompleksą, nes lankytojų sulaukė tiek, kad neužteko vietos visų apgyvendinti. Anksčiau vienu metu sodyboje nakvoti galėjo apie 40 žmonių, šiandien – 90.
„Turistams dvaras kaip tarpinė stotelė. Pavyzdžiui, jei važiuoja į Latviją arba Estiją, sugalvoja pernakvoti. Booking.com svetainėje esame įvertinti 9,1 balo. Atsiliepimai geresni už Alytaus viešbučius“, – teigė Mindaugas.
Organizuoja vaikų stovyklas
Čia apsistoja ir Alytaus krepšinio komanda, neaplenkia šios vietos ir garsusis krepšininkas Valdemaras Chomičius. Verslininkai organizuoja ir vaikų dienines bei naktines stovyklas – jos skirtos 7-12 metų amžiaus vaikams. Šiais metais tokių vyko net 4 pamainos.
„Šiais metais stovyklos tema – emocijos. Dirbama su vaikų emocijomis ir jų jausmais – kiekviena diena kitokia, viena diena būna linksmų emocijų, kita – liūdnų. Žinoma, kadangi tai „Tarzanijos“ stovykla, vaikučiai dalyvauja įvairiose pramogose, vykdomos edukacinės programos, susisijusios su parko veiklomis, – mokome jodinėti žirgais, pasakojame apie kartingus ir panašiai“, – pasakojo Giedrė.
Maža to, galima išsiruošti ir į pažintinę ekskursiją pačių darytu plaustu – kapitonas lankytojus nuplukdo iki Rudžiūnų piliakalnio, kuris stovi visai šalia „Dzūkijos dvaro“ ir „Tarzanijos“.
Verslininkai guodėsi, kad sunku rasti darbuotojų, išlaikyti visus darbuotojus ištisus metus be galo sudėtinga, o mokyti naujus – papildomas iššūkis.
„Vasaros metu turime apie 50 darbuotojų, žiemos metu – apie 30. Kai tik pradėjome, turėjome apie 10. Didžiausias sunkumas šiais laikais yra surasti žmonių. Eisime link to, kad pas mus ateis dirbti baltarusiai ar ukrainiečiai“, – kalbėjo Giedrė.
Verslininkams padeda ir jų atžalos. Dukra nuo 14 metų dirbo parko instruktore, kavinėje, padėjo tvarkyti dokumentus, sūnus padėjo dvaro statybose.
Versle sukosi ir kranklys
Verslininkai pasakojo patiriantys įvairiausių nutikimų, tačiau geriausiai pamenantys istoriją, kuomet jų teritorijoje apsigyveno kranklys.
„Turėjome tokį kranklį, kurį pavadinome Mykolu. Atskrido jis pas mus į parką pavasarį prie instruktorių. Pamanėme, kad jis galbūt sužeistas, norėjome pagelbėti. Jis visą laiką sekiojo iš paskos. Kiekvieną darbuotoją ryte pasitikdavo, o vakare išlydėdavo. Čia buvo tarsi jo teritorija, išvaikydavo visus praskrendančius paukščius, erzindavo klientų augintinius.
Vogdavo daiktus, pavyzdžiui, prie batuto maži vaikai pasidėdavo batukus, tai jis juos nunešdavo. Iš instruktorių pagriebdavo arbatinius šaukštelius, iš statybininkų – vinis.
Kartą buvo pavogęs klientės telefoną, kurį radome po mėnesio po mediniais futbolo vartais.
Kranklys pas mus išbuvo visą sezoną, o rudenį dingo. Prisiklausėme visokių istorijų – vieni sakė, kad jis nuskrido link Veisiejų, kiti – link Lazdijų. Nežinom, ar pats išskrido, ar žmonės išsivežė“, – pasakojo Giedrė ir Mindaugas.
Verslininkai neslėpė, kad verslo pradžioje reikėjo daug ir sunkiai dirbti ir tik visai neseniai jiedu pradėjo daugiau laiko skirti poilsiui.
„Dabar pirmi metai, kai pradėjome atostogauti. Iki tol dirbome po septynias dienas per savaitę. Jau išmokome ilsėtis ir išvažiuojame spalio gale keturioms penkioms savaitėms į Tenerifę. Ten tikrai ilsimės“, – pasakojo Mindaugas.
Žmona greitai sureagavo į vyro pasakojimą ir juokėsi, kad vis tiek į kelionę jiedu vežasi kompiuterius, neretai ilsėdamiesi parašo kokį nors projektą.
Ateityje – naujos pramogos
Kalbėdami apie ateities planus verslininkai buvo atsargūs ir teigė, kad svajoti reikia atsargiai. Tačiau atskleidė, kad jų galvose sukasi begalė idėjų, jų tiek daug, kad plėtrai neužtektų turimo žemės sklypo, tad nuo šiol žemę planuoja išnaudoti taupiai.
Partnerius verslininkai suranda parodose, kiekvienais metais lankosi svečiose šalyse, stebi šiuolaikines tendencijas. Verslininkai atskleidė kitais metais klientams pasiūlysiantys dar vieną naujovę.
„Kitais metais planuojame atidaryti naują pramogą – mini golfą. Statysime jį su viena seniausių pasaulyje švedų kompanija. Įrengsime su žolės dirbtinėmis dangomis, integruosime į gamtą su medeliais ir takeliais – bus aukšto lygio mini golfas su kol kas planuojamomis dvylika duobučių“, – pasakojo verslininkai.
„Reikia labai tikėti savo idėja, ja degti, gyventi ja dieną naktį. Tada viskas bus gerai. Jeigu tu tuo tiki, tada tikės ir visi kiti“, – pokalbio pabaigoje sėkmės receptu dalijosi Giedrė ir Mindaugas.
