Kai namai virto šiltnamiu, įkūrė verslą – jų produkciją graibsto šaltuoju metu

„Pas mus nieko panašaus nėra – dirbame labai kompaktiškoje erdvėje. Paprastai kalbant, tai – kambarys, lentynos ir visur žalia žalia“, – taip apie savo daigų verslą, plėtojamą Ringauduose (Kauno r.), pasakojo Vincas Benevičius.

Nors žaliuoti namų palangės pradėjo nuo jo sutuoktinės Indrės sumanymo, šiandien bendrovės „Žali žali“ vadžias laiko Vincas.

„Žmona išėjo neribotų kūrybinių atostogų“, – šypsojosi verslininkas.

I.Benevičienė daigų verslo idėją parsivežė iš JAV.

Čia ji daug laiko praleido pas Loretą Vainius, kuri tuo užsiėmė už Atlanto ir yra garsi savo srities žinovė.

Tik pas ją tuomet dar studentė Indrė vyko ne ko nors sužinoti apie daigų auginimą, o paprasčiausiai norėdama užsidirbti.

„Kai žmona laukėsi mūsų pirmosios dukros, nusprendė, kad nenori būti išlaikoma moteris.

Taip ji pradėjo auginti saulėgrąžų daigus. Tiesiog kartą pabudo naktį ir suvokė, kad tai yra tai, ką ji nori daryti“, – verslo pradžią prisiminė Vincas.

Žmona pirmąją partiją daigų užaugino namuose ant palangių ir nunešė paragauti bendradarbiams.

Anot sutuoktinio, iš pradžių ji pati gal netgi netikėjo, jog daigų auginimas taps verslu, tačiau kai pora pamatė perspektyvą, ėmė veiksmus dėlioti taip, kad iš šios veiklos galėtų pragyventi.

„Kai namai pasidarė tarsi lengvas šiltnamis, daigams ėmė trūkti palangių, o žmona vakarais dingdavo, nes reikėdavo augalus palaistyti, apžiūrėti, pasakiau, kad su tuo reikia ką nors daryti: arba kuo nors paversti, arba baigti veiklą. Juk niekas nenori gyventi šiltnamyje, kai grįžęs iš darbo turi prasispardyti padėklus“, – prisiminė V.Benevičius.

I.Benevičienė manė, kad saulėgrąžų daigų ir užteks. Tačiau jos sutuoktinis svarstė, kad žmonės netruks jais pasisotinti ir paprašys ko nors nauja.

Taip atsirado antra, trečia rūšis daigų, o šiandien „Žali žali“ jų augina dvidešimt. Populiariausi – saulėgrąžų, spindulinių pupuolių, česnakų, porų, liucernų, pirkėjai labai mėgsta ridikėlių daigus.

Pageidaujantiems egzotikos siūloma pankolių, lubinų.

Daigus auginantis ūkis įregistruotas 2014 metais. Nusprendusi tęsti veiklą pora susikvietė draugus ir sugalvojo prekės ženklą.

Padėjo ir profesionalus rinkodaros specialistas.

„Jei jau imamės, tai turime pradėti nuo pradžios, su prekės ženklu, kuris pasiūlytų istoriją, leisiančią mums toliau dirbti ir gyventi“, – kalbėjo daigus auginantis ir pardavinėjantis verslininkas.

Visiškai nieko bendra su žemės ūkiu neturintys sutuoktiniai išsinuomojo patalpas, iškraustė namus ir pradėjo plėsti veiklą. Susiklostė palanki situacija, nes Indrė laukėsi antrosios atžalos, tad Vincas išėjo tėvystės atostogų.

„Buvo dveji metai, kai galėjai negalvoti, iš ko reikės valgyti, o turėjai progą susitelkti tik į darbą. Nors pradžia tikrai buvo sunki“, – sakė pašnekovas.

Mokantis programuoti V.Benevičius ūkyje yra sumanęs visą gamybos sistemą. Saviveiklos čia mažai – programa parodo, ką tą dieną darbuotojui reikia padaryti: jeigu daigus reikia nupjauti, tai ir turi būti atlikta.

Anot verslininko, norint tiktai sau užsiauginti daigų, tai įmanoma padaryti kad ir šiltnamyje.

Bet kai atšąla, kad palaikytum reikiamą režimą, reikia visos infrastruktūros – turi būti tinkama drėgmė, šiluma ir apšvietimas.

„Mes tai pasidarėme, nes žinome, kad mūsų produktas turi būti šviežias visus metus“, – kalbėjo verslininkas. Jo prižiūrima įmonė per 2018 metus į prekybos vietas ir maitinimo įstaigas išgabeno 2,5 tonos produkcijos.

Tačiau ūkis dar ir šiandien nekrauna šeimai didžiulio pelno. „Iš verslo prasimaitiname – duonai ir plonam sluoksniui sviesto jau užtenka, o dešrai – dar ne“, – neslėpė Vincas.

Iki šiol visos vasaros finansiniu atžvilgiu būdavo tikra katastrofa: kiek ūkis uždirbdavo per devynis mėnesius, tiek tekdavo išleisti per likusius tris. Mat vasarą prasideda sezoninės daržovės, todėl daigų niekas nebeperka.

Jų ant pirkėjų stalų vėl atsiranda rudenį.

Pats darbymetis – nuo Kalėdų iki Velykų, kai žalumos niekur negausi, o šis produktas – visuomet šviežias.

Pernai V.Benevičius suvokė, kad apsiriboti tik daigais negalima, todėl ši vasara pirmoji, kai kilo bene mažiausiai problemų. Mat augintojai klientams ėmė siūlyti ir produktų su daigais.

Taip atsirado krekeriai su daigintais saulėgrąžų branduoliais, šokoladas su daigintais grikiais, džiovintais saulėgrąžų branduoliais, liofilizuotais daigintais avinžirniais. „Pastarasis – tikra egzotika. Tokio šokolado nenusipirksite niekur kitur Lietuvoje, o galbūt net ir visoje Europoje“, – tikino Vincas.

Įmonė partneriams pristato daigus, gamintojai prideda visko, ko dar reikia produktui, jį pagamina ir grąžina daigų augintojams. Jų darbas – gaminį supakuoti ir paženklinti.

„Man svarbu, kad nebūtų gėda dėl mūsų gaminių.

Kai pats stoviu parodose, negalėčiau siūlyti produkto, kuriuo netikiu“, – sakė V.Benevičius.

Be šeimos rankų, įmonėje dirba dar dešimt žmonių.

Verslininkas neslėpė: surasti norinčiųjų dirbti ūkyje – didelis vargas. Darbas čia nėra labai kvalifikuotas, o pelningumo marža neleidžia mokėti didelių pinigų.

„Už tokį darbą negali mokėti 800 eurų. Kitaip liktų susirinkti žaislus ir visiems eiti namo.

Arba produktas taptų toks brangus, kad jo niekam nereikėtų“, – kalbėjo verslininkas.

Bet verslas juda, o dabar brandinami ir trys nauji projektai. Vienu iš jų įmonė sieks mažinti atliekų srautą – produkciją klientams pristatys daugkartinėse dėžėse, o ne maišeliuose.

Kitas sumanymas – užsienio rinkos. Kol ūkis siūlė tiktai daigus, dėl produkto specifikos galvoti apie eksportą buvo keblu. Tačiau atsiradus ir kitų gaminių, kilo minčių apie užsienį. Jau ir kai kuriose etiketėse parašyta ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. „Jeigu stovi vietoje, tavęs rytoj nebereikės“, – aiškino V.Benevičius.

Trečia idėja – vadinamieji paruoštukai. „Dabar perkate daigus ir galvojate, ką su jais veikti. Mes norime išleisti savo gatavus rinkinius“, – apie ateitį kalbėjo verslininkas ir pasiūlė kelis receptus.

Salotos, kurias gali pasidaryti bet kas. Gabaliukais supjaustyti pomidorus, agurkus, pridėti saulėgrąžų daigų, avokado, džiovintų uogų – spanguolių ar razinų. Labai tinka sūriai – feta, mocarela. Tiems, kurie nori daugiau egzotikos, galima įsipjausti mango, o mėgstantiems įprastesnį valgį – vynuogių. Salotas užpilti alyvuogių aliejumi ir balzamiko actu. Visada skanu ir greitai pagaminama.

Krekerį užtepti kreminiu sūriu, o ant viršaus uždėti bet kokių daigelių.

Užtepėlė: Sutrinti trintuvu daigintus avinžirnius, citriną, skiltelę česnako ir druskos. Jei reikia atskiesti, įlašinti truputį aliejaus.