C.Skinneris yra tinklaraščio finanser.com autorius, finansų konsultantas, Finansinių paslaugų klubo vadovas, leidinio „Wall Street Journal“ įtrauktas į 40-ies didžiausią įtaką finansų pasaulyje turinčių žmonių sąrašą. Šis profesionalas patirtį sukaupė konsultuodamas Jungtinių Amerikos valstijų Baltuosius rūmus, Pasaulio banką ir Pasaulio ekonomikos forumo organizaciją, todėl jo nuomonę skuba perskaityti visi, dirbantys finansų pasaulyje.
Tris knygas apie skaitmeninius bankus, finansinę veiklą internete ir ketvirtąją – skaitmeninę – žmonijos revoliuciją išleidęs autorius neseniai pasidalino sudarytu žemėlapiui, kuriame kiekvienai Europos šaliai priskirtas, finansų ekspertų nuomone, sėkmingiausias finansinių technologijų startuolis.
Lietuvoje šį titulą pelnė tarpusavio skolinimo plaftorma SAVY.LT. Platforma įvertinta už tai, kad leidžia sukurti tiesioginį ryšį tarp į paskolą investuojančio ir besiskolinančiojo. Nėra „sėkmės mokesčio“, kuris įprastai taikomas bankuose, todėl investuotojai gali uždirbti daugiau.
Finansų startuolių bumas kilo praūžus krizei
SAVY.LT įkurta 2014-aisiais ir buvo pirmoji tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje. Įdomu tai, jog kaimyninėje Latvijoje finansų ekspertų įvertinimą pelnė tarpusavio skolinimo platforma „Mintos“ – ji įkurta tais pačiais metais, kaip ir „Savy“, išbandyta dalies į paskolas nusprendusių investuoti lietuvių.
Tarp kitų įvairias paskolas, investavimo galimybes siūlančių finansinių startuolių akį patraukia Švedijos „Trine“, leidžiantis vartotojams investuoti į atsinaujinančios energijos išteklius, bei Šveicarijos „Advanon“, kuriame įmonės, pateikusios savo išrašytas sąskaitas, gali iš visiškai nepažįstamų investuotojų gauti apyvartinių lėšų savo tolimesnei veiklai, o sulaukusios šių sąskaitų apmokėjimo, pinigus grąžinti investuotojams kartu su nedidelėmis palūkanomis.
Chriso Skinnerio teigimu, po 2008-ųjų finansinės krizės atsirado palankios sąlygos kurtis finansiniams startuoliams. Sėkmingų platformų bei paslaugų atsirado kiekvienoje šalyje, daugiausia – Didžiojoje Britanijoje (23).
Chriso Skinnerio teigimu, po 2008-ųjų finansinės krizės atsirado palankios sąlygos kurtis finansiniams startuoliams. Sėkmingų platformų bei paslaugų atsirado kiekvienoje šalyje, daugiausia – Didžiojoje Britanijoje (23).
Dauguma šių startuolių nusitaikę į paslaugas, kurias iki šiol teikdavo tik didieji bankai, taikydami nepajudinamus paslaugų įkainius. Startuoliai, tokie kaip pavyzdžiui, Norvegijos „Blockbonds“ leidžia atsidaryti asmeninę, investavimo ir kitiems tikslams skirtas sąskaitas, atlikti iš jų pavedimus be jokių mokesčių.
Kitos Europoje sukurtos finansinių paslaugų platformos supaprastina draudimo produktų įsigijimą, verslo apskaitą arba siūlo įvairias, paprastas ir vartotojams lengvai perprantamas investavimo galimybes.
Plaformoje SAVY.LT šiuo metu investuoja bei skolinasi apie 7500 vartotojų, išduotų paskolų suma siekia daugiau nei 21 milijoną eurų ir kas mėnesį auga apie pusę milijono eurų.
„SAVY“ vadovės Aušros Čiuplienės nuomone, tarpusavio skolinimo platformos sparčiai auga, nes sukuria galimybę susikurti kasmėnesines pasyvias pajamas, o palūkanas galima gauti didesnes, nei investavus į bankuose siūlomas priemones.
Priklausomai nuo paskolos gavėjų rizikos lygmens (kreditingumo reitingo), investuojant į vartojamąsias paskolas galima gauti iki 20 proc. metinės investicinės grąžos.
Platformoje SAVY.LT investuotojai pasirenka, kam suteikti paskolą, įvertinę prašytojų profilius, uždirbamą atlyginimą, priežastį, dėl kurios prašoma paskolos, amžių ir panašiai. Tačiau galima rinktis investuoti ir pagal automatinį algoritmą, kuris investuotojo skirtą sumą automatiškai paskolina atitinkantiems tam tikrą kreditingumo (rizikos) reitingą, pavyzdžiui, B – mažesnės rizikos paskolos prašantieji, C- didesnės rizikos.
„Investuotojų strategijos yra labai skirtingos. Yra tokių, kurie investuoja į rizikingesnes paskolas, siekia aukštesnės grąžos. Kiti, investuoja atsargiai“, – sakė „SAVY“ vadovė Aušra Čiuplienė.
5 eurai – tokios sumos užtenka tam, kad investuotojas pradėtų veiklą tarpusavio skolinimo platformoje. Didžiausia suma, kurią galima investuoti į vieną vieno asmens paskolą – 500 eurų.
Vidutiniškai investuotojai šioje platformoje valdo 3000 eurų dydžio „portfelius“.
