Pastaraisiais metais O.Mašalė sėkmingai augantį verslą uždarė ir nėrė į Lietuvoje dar naują nepriklausomų profesionalių valdybos narių sritį. Pokalbis su ja – apie tai, ką teko patirti keičiant karjeros sritį ir ką svarbu žinoti kitiems, sumaniusiems tai padaryti.
– Darbas ir karjera. Ar tai visada yra susiję?
– Neretai žmonės žodžiui „karjera“ siuva kaip tam tikrus antpečius ir mažai galvoja apie darbą, – drabužį, ant kurio tie antpečiai atsidūrė.
Tikiu, kad gyvenime yra trys svarbiausi dalykai: meilė, darbas ir bendruomenė. Darbo dalis užima didelę mano laiko dalį ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kadangi visą laiką mėgavausi darbu, kurį tuo metu dariau, tai natūraliai pavyko dėliotis ir tą pareiginę karjerą, nešioti vienus ar kitus antpečius.
Ir tai buvo natūrali išdava tos aistros ir to laiko, kurį skyriau įvairiems savo darbams. Ką bedaryčiau, pirmas dalykas – mane tai turi džiuginti, turi „vežti“, nes darbas yra gyvenimo dalis.
Nesuprantu žmonių, kurie kalba apie darbo ir laisvalaikio balansą, nes mano manymu, darbas yra gyvenimo dalis ir kiekvienas turime rasti tokį, kuris džiugintų širdį ir nereikėtų galvoti, kaip greičiau baigti darbo dieną ir tada neva pradėti gyventi.
– Kaip bendruomenė susijusi su jūsų veikla?
– Manyčiau, kiekvienas žmogus privalo padaryti ką nors gero jį supančiai aplinkai. Ar pastebėjote, kad laimingesni jaučiamės ne tada, kai nusiperkame sau ką gražaus, o kai padarome kažką nors gerą kitam?
Kiekvienas iš mūsų galime būti vertingi kurdami geresnį pasaulį – tai galėtų būti kaimynystė, kur mes išeiname drauge pagražinti visų mūsų aplinką, savanorystė talkinant gyvūnų prieglaudoje ar pan.
Aš esu Valstybės pažangos tarybos prie Vyriausybės narė, dirbdama Amerikos verslo rūmų Lietuvoje vicepirmininke prisidedu prie amerikietiškos laisvės kultūros sklaidos, aktyviai dalyvauju savo buvusios mokyklos – KTU gimnazijos – Alumni bendruomenės veikloje, esu Rotary klubo „Lituanica International“ narė, taip pat esu mentorė.
Man bendruomenė yra tai, kad tu ne tik puikiai dirbi savo tiesioginį darbą, bet ir kuri geresnę aplinką, kuri prisideda prie geresnės šalies kūrimo. Negalime būti laimingi būdami tik sau ir dėl savęs.
– Kaip klostėsi jūsų karjeta?
– Šiuo metu dirbu kaip nepriklausoma valdybų narė. Tai visiškai nauja sritis Lietuvoje, nors kitose Vakarų valstybėse tai jau yra įprasta strateginė veikla.
Pasirinkau šį kelią žinodama, kad jau turiu pakankamai patirties ir žinių, kad būčiau naudinga organizacijoms kaip strateguotoja. Kadangi tai tik pirmi žingsniai, greta šios veiklos turiu įvairių vadybinių projektų – padedu organizacijoms suformuoti jų strategijas ir įgyvendinti labai konkrečius veiksmus siekiant savo tikslų.
O iki šito ėjau labai įvairiu keliu. 10 metų dirbau viešajame sektoriuje, teko dirbti tokiose įdomiose pareigose kaip ūkio ministro patarėja ir valstybės kontrolierės patarėja, o karjerą viešajame sektoriuje baigiau būdama Valstybės kontrolės departamento direktore – tai buvo aukščiausios ne politinio pasitikėjimo pareigos.
Tuo tarpu kaip samdomas žmogus versle turėjau galimybę darbuotis skandinaviško kapitalo draudimo bendrovėje „If“, tuo metu veikusioje aštuoniose šalyse. Tai buvo puikus laikas.
Bet mane suviliojo tuo metu „Fortune 500“ sąraše esanti trečia didžiausia bendrovė – energetikos kompanija „Chevron“. Buvo puiki proga susipažinti su amerikietiška vadyba ir tikru globaliu verslu.
Visgi įmonei nepavyko pasiekti savo strateginių tikslų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vidurio Rytų Europos šalyse, todėl mano užduotimi tapo gražios įmonės išleistuvės iš šio regiono.
Apie savo verslą galvojau kone 10 metų, dar pradėjusi dirbti Ūkio ministerijoje, tad kontrakto su„Chevron“ pabaiga tapo gera proga įgyvendinti šį tikslą, nes atsirado galimybė imtis formuoti savo organizaciją.
Tai buvo tobula mokykla suprasti įmonių savininkų pasaulį. Didžiuojuosi, kad pagal procentinę pelno maržą, tiesioginių pajamų augimą, netgi darbo užmokesčio dydį buvome lyderiaujanti įmonė savo sektoriuje. Visgi po ketverių metų nusprendžiau, kad metas eiti nauju keliu, uždariau savo strateginės komunikacijos paslaugų bendrovę, atsisveikinau su savo darbuotojais ir pradėjau tai, kas Lietuvoje dar labai nauja.
– Kokie dalykai darbe jus džiugina?
– Labiausiai patinka dirbti su įmonių savininkais ir organizacijų vadovais, man patinka klausyti jų istorijų ir dalintis savo patirtimi su jais, patinka matyti, kaip jų sprendimai keičia organizacijas, o mano mintys yra to pokyčio dalimi.
– Kur semtis motyvacijos keisti darbus?
– Man svarbu gyventi įdomų gyvenimą, kad jis būtų dinamiškas, kartais net per greitas. Noriu išnaudoti galimybes sužinoti, išmokti kažką naujo, gauti naujų patirčių. Tai yra stiprūs mano motyvas. O šalia to yra klausimas – iš kur ta stiprybė nuolatiniams pokyčiams ir dinamikai?
Didelė atspara man yra mano vyras, kuris į visas mano „avantiūras“ žvelgia labai palankiai, suteikia vertingų įžvalgų.
Kiekvienam iš mūsų labai svarbu yra rasti tuos žmones, kurie gali palaikyti, su kuriais gali atvirai pasidalinti savo mintimis ir kurie tau pasakys tiesą, o ne saldų melą, nes, neva, negražu sakyti tiesą, kad neįskaudintum žmogaus. O jei nėra artimo žmogaus, kurį, profesine prasme, gali turėti kaip atramą, rekomenduočiau susirasti mentorių.
– Kokios naudos suteikė visi buvę karjeros pokyčiai?
– Pats svarbiausias dalykas, kurį gavau – platus mano kontaktų ratas: pradedant aukščiausio lygio politikais, verslų savininkais ir baigiant žmonėmis, kurie žavi savo meno, savanorystės ar kitais pasiekimais. Būtent ta galimybė pažinti žmones man ir yra didžiausia nauda ir vertybė, ką galėjo duoti karjerų ir veiklos sričių keitimas.
Patarimai dvejojantiems
Orijana savo karjeroje priėmė įvairiausių sprendimų ir įgavo daug profesinės patirties. Ji nurodo riziką, kurią reikia įvertinti žengiant nauju karjeros keliu.
„Pradėkime nuo finansinių dalykų. Kai tu keiti karjerą ir ypač išeini į naują sritį, reikia ne vienerių metų, kad įtvirtintum savo naują reputaciją ir įsitvirtintum kaip naujos srities profesionalas. Tam, kad turėtum prabangą megzti naujus kontaktus ir kurti naujus ryšius bei demonstruoti savo naujas kompetencijas ir galų gale mokytis, reikia turėti tam tikrą finansinę „pagalvę“. Reikia įsivertinti, iš ko ir kaip tu gyvensi, jeigu „įsivažiavimo“ naujoje srityje procesas užtruks ilgiau, nei ketinai.
Kita rizika yra tavo naujos reputacijos kūrimas ir formavimas. Ar tave žmonės priims kaip specialistą kitoje srityje? Per kiek laiko priims ir įvertins? Kada tavimi pasitikės ir pradės pirkti tavo paslaugas ar prekes? Šis procesas, kol tave priims kiti, kol išmoksi parodyti, kokią vertę tu kuri naujoje srityje, gali užtrukti.
Na, o trečias dalykas – kas bus tie žmonės, kurie tau padės? Jei išeini į naują sritį, tai tikrai yra gausybė informacijos, kurią turi išmokti. Galima skaityti knygas ar straipsnius, bet visgi geriausia viską sužinoti iš kitų žmonių istorijų. Tai reiškia – turėti ratą žmonių, kurie gali tau padėti, kai tu sudvejoji ar nori profesinės informacijos; kurie tave gali nukreipti ar net supažindinti su tam tikrais žmonėmis, kurie tau gali duoti vertę tavo naujoje karjeroje.
Taigi – finansinė „pagalvė“, kol tapsi naujos srities profesionalas, savo naujos reputacijos formavimas ir naujas kontaktų ratas yra trys lemiami faktoriai, apie kuriuos reikia galvoti formuojant savo naują karjeros kelią“.
Paklausta, koks yra jos šūkis gyvenime – Orijana nusijuokia ir trumpai atsako: „Just do it! – Imi ir darai!“. Ji rugpjūčio 21 d. dalinsis savo patirtimi „Išdrįsk pradėti“ susitikime.
Parengė Gintarė Tallat – Kelpšaitė
