„Pirmos dienos, kai atidarėme užkandinę, aš nelabai atsimenu: akys buvo didelės, o kai užsuko pirmi žmonės ir kažko nupirko, apėmė begalinis džiaugsmas“, – pasakojo pusmetį veikiančios maitinimo vietos savininkas.
29 metų D.Barišauskui idėją pasirūpinti mama Laima pavyko įgyvendinti – dabar Dalius nuo ryto kartu su ja ruošia kibinus ir čeburekus.
„Kartais romantika dingsta, ypač kai kasdien dirbi virtuvėje ir gauni pylos nuo mamos“, – juokėsi D.Barišausko žmona Karolina. 33 metų moteris pridūrė, kad ilgą laiką čeburekinėje dirbusi ir kalnus receptų sukaupusi mama dabar labai patenkinta, nors tenka kasdien iš Prienų važinėti į Kauną.
Darbo rankų užkandinėje tik tiek ir yra. Tiesa, gali būti, kad ateityje bus daugiau pagalbininkų.
Tenka verstis per galvą
„Sekmadieniais nedirbame, bet užsakymų kartais tenka imtis ir laisvą dieną.
Ruošiame maistą mergvakariams, šventėms, mūsų kibinų žmonės vežasi į kalnus.
Dar nė karto nepasakėme: atleiskite, nespėsime. Kai dirbi sau, vertiesi per galvą. Jei reikia kibinų sekmadienį, kvieti atvažiuoti sekmadienį – paruošime maisto tą pačią dieną, kad svečiai jį valgytų karštą ir šviežią“, – kalbėjo K.Barišauskienė.
Būtent kibinai ir čeburekai – pagrindiniai „Kibi Čibi“ valgiaraščio pasiūlymai. Užkandinėje galima užsisakyti ir spurgų, „Tinginio“, šaltibarščių, ledų kokteilį, o ir kibinų įvairovė padidėjo. Viso to nebuvo užkandinę vos tik atidarius.
Džiaugiasi senjorais
„Kibi Čibi“ įsikūrė buvusios kepyklėlės vietoje, todėl pirmosiomis dienomis būdavo tokių, kurie užsukdavo iš seno įpratimo tikėdamiesi čia rasti bandelių. Bet užkandinę įkūrę verslininkai netruko prisijaukinti pirkėjų.
„Prieš atidarydami užkandinę galvojome: jei skaniai gaminsime, tai, kaip mes važiuojame į Šilainius skanaus kebabo, taip žmonės atvažiuos pas mus.
Po pusės metų galime pasakyti, kad turime klientų, kurie specialiai dėl mūsų atvažiuoja iš toliau“, – džiaugėsi Karolina.
Tarp nuolatinių klientų ypač gausu senjorų, kurie čia užsuka pasikalbėti. Senjorai, galima sakyti, tapo „Kibi Čibi“ vizitine kortele, kai verslininkai sumanė pakviesti klientus nupirkti pietus garbaus amžiaus žmonėms.
Pervedus ar kasoje sumokėjus tris eurus, išspausdinamas lapukas, jis prisegamas lentoje. Užsukęs senjoras jį nusikabina ir iškeičia į pietus. Nuo birželio 25-osios nupirkti 597 pietūs ir pavaišinta 214 senjorų.
Ši idėja įkvėpė ir gidų grupę „Gražinkime Kauną“. Jie rugpjūtį senjorams dovanos nemokamas ekskursijas, kurių pabaiga – pietūs „Kibi Čibi“, o verslininkų partneris „Kavos pirklys“ dovanojo 5 kilogramus kavos, iš kurios senjorams bus ruošiamas kvapus gėrimas.
„Kibi Čibi“ ilgainiui atrado jaunimas. O sulaukus greta esančios mokyklos moksleivių teko ruošti ir karštą sumuštinį primenančius čeburekus. Jiems vienas treneris sugalvojo ir pavadinimą – „Čibica“. Suprask, sportuok ir augink bicepsą.
„Norime parodyti, kad čeburekas ar kibinas gali būti ir su šiuolaikišku įdaru, patiekiamas jaukioje užkandinėje, ne kioske, kaip būdavo sovietmečiu“, – kalbėjo K.Barišauskienė.
Pradžioje kamavo baimės
Verslą pradėti buvusioje kepykloje Barišauskai pasirinko praktiniais sumetimais – ieškojo vietos, kad neslėgtų nuomos mokestis. Juolab greta – 20 metų veikianti parduotuvė, netoli – stotelė, kolegija.
„Kai įėjome pirmą kartą apsidairyti, vyrui pasakiau: „Čia.“ Vieta pasirinko mus, o ne mes ją“, – šypsojosi K.Barišauskienė.
Pradžia buvo įtempta. Nors klientai sakydavo skaniai pavalgę, verslininkai nesijautė užtikrinti, nors nuostolius skaičiavo tik pirmą mėnesį.
„Labiausiai nerimavome, kad niekam nepatiks mūsų maistas. Supratome, kad svarbiausia – nepalūžti. Nors atidarydami užkandinę ėjome „va bank“, guodėmės, kad jei prarasime, prarasime savo, juk paskolų neturėjome. Verslui pradėti užteko to, ką Dalius užsidirbo važinėdamas į užsienį“, – pasakojo šeimininkė.
Atrodo, jiems išties sekasi. Ne tik todėl, kad užkandinėje daugėja klientų, bet ir, pasak D.Barišausko, dėl to, kad nuo pat pradžių supa tinkami žmonės.
„Pirmasis postūmis pradėti verslą buvo susitikimas su patalpų savininku. Jis patikėjo mūsų idėja, labai padėjo, lanksčiai susitarėme dėl nuomos.
Ūkininkas, iš kurio perkame pieną, pasiūlė vasarai paskolinti šaldiklį, studentai – nufotografuoti, sukurti vaizdo filmuką, užsukę pavalgyti sportininkai taip pat sukūrė filmuką ir reklamavo mus savo socialiniuose tinkluose“, – vardijo tarp prekystalio ir virtuvės besisukantis D.Barišauskas.
