Vilniuje gyvenančiai L.Kaziukonienei Panevėžys gerai pažįstamas – ji gimė šiame mieste ir gyveno iki studijų sostinėje. Tad užsidegusi imtis verslo nė nesudvejojo ir fabrikėlį įkūrė Aukštaitijos sostinėje.
Dabar liofilizuoti vaisiai, uogos ir daržovės iš Panevėžio iškeliauja ne tik po Lietuvos parduotuves, bet ir į užsienį. Lietuviškus šaltyje džiovintus produktus jau įvertino ne tik mūsų šalis, bet ir suomiai.
Idėją padiktavo vaikai
„Prieš kelerius metus brendau imtis verslo, ieškojau idėjos. Ją man padiktavo savi vaikai. Jiems patinka sausi pusryčiai su liofilizuotomis uogomis.
Nutariau nupirkti vien tokių ir jomis papildyti sausus pusryčius“, – pasakojo įmonės „Geld Baltic“ šeimininkė.
Tačiau jos paieškos buvo bevaisės – L.Kaziukonienė netradiciškai džiovinamų uogų parduotuvių lentynose nerado.
„Tuomet susimąsčiau, kad yra produktų, kurių negaliu rasti, atrodytų, perpildytoje rinkoje. Pradėjau domėtis liofilizuotais produktais.
Sužinojau, kad nelabai kas tuomet, prieš trejus metus, mūsų šalyje tuo užsiėmė“, – apie pradžią pasakojo verslo studijas baigusi moteris.
Nuo idėjos iki įmonės sukūrimo praėjo vos trys mėnesiai, o pirmąją produkciją bendrovė pirkėjams pateikė dar po pusmečio. Tiek laiko prireikė patalpoms įsirengti, visiems leidimams gauti, prekės ženklui sukurti, etiketėms bei pakuotėms pasigaminti.
Dabar įmonė šalies prekybos tinkluose, vaistinėse ir interneto parduotuvėje parduoda šaltyje džiovintas braške, avietes, mėlynes, serbentus, agrastus, vyšnias, šeivamedžių uogas, spanguoles, granatus, tokiu pat būdu apdorotas morkas, burokėlius, žirnelius, kukurūzus.
Du pastarieji produktai – patys paklausiausi. Tačiau pirkėjų rankos tiesiasi ir į liofilizuotus špinatus, paprikas ar alyvuoges. Gamintojai siūlo ir prieskonių: šaltyje džiovintų bazilikų, česnakų, krapų, imbierų ar net pipirų.
Iš šių produktų, įgijusių „Supergarden“ pavadinimą, įmonė „Geld Baltic“ gamina ir miltelius, kurių perka saldainių fabrikai ar kepyklėlės.
Pasitelkė mokslininkus
Visai neseniai „Supergarden“ pasiūlė naują produktą – „Bites“. Tai trijų rūšių rinkinukai, anot L.Kaziukonienės, daliai žmonių galintys atstoti net ir pietus. Verslininkė didžiuojasi, kad juose nėra pridėtinio cukraus ar dažiklių.
Šiems produktams sukurti verslininkė pasitelkė mokslininkus. „Kartu su Kauno technologijos universiteto Inovacijų centru sukūrėme jungiamąją medžiagą. Ir pagaminome sveikų užkandžių – liofilizuotų vaisių, uogų ir daržovių rinkinius. Kol kas tai bandomoji partija“, – sakė verslininkė.
Parenkant, kokios uogos, vaisiai ir daržovės turėtų įeiti į rinkinius, savo nuomonę išsakė ir L.Kaziukonienės vaikai. „Jie – svarbiausi mano vertintojai. Buvo atvejų, kai jie sakė, kad tas ar kitas skonis netinkamas. Aš paisau savo atžalų nuomonės.
Kurdami savo produktus orientuojamės į vaikus, bet mūsų gaminiai tinka visiems, kurie nori sveikesnio maisto, leidžiasi į iškylas ar labai skuba ir neturi laiko pavalgyti, tuomet galima užkasti ir automobilyje“, – sakė verslininkė.
Rudenį įmonė išsiplės
Rudenį L.Kaziukonienės valdos gimtajame mieste išsiplės, o darbuotojų skaičius padidės. Dabar Panevėžio pakraštyje įsikūrusioje įmonėje dirba 7 žmonės, verslo pradžioje kolektyvą sudarė vos du darbuotojai.
Rugsėjį, kai įsibėgėja sezonas, darbuotojų gretos turėtų išsiplėsti iki dešimties. Be to, šiuo metu įmonė įsirengia naujas keturiskart erdvesnes patalpas, įsigijo ir daugiau automatizuotos įrangos, skirtos produktams pakuoti.
Ir nors nelengva dažną dieną riedėti 130 kilometrų, moteris neketina verslo kelti kitur, mat Panevėžys turi nemažai privalumų.
„Ten daugiau laisvos darbo jėgos, šalia šio miesto yra daug ūkių, iš kurių perkame uogas ir daržoves. Mūsų tikslas – kuo daugiau žaliavos pirkti iš vietos ūkių“, – aiškino L.Kaziukonienė.
Japonijoje mezgė ryšius
Verslininkė neapsiribojo Lietuvos rinka. „Supergarden“ produktai eksportuojami jau į septynias šalis. Vos apšilusi kojas įmonė pelnė apdovanojimų – aukso medalį „Metų gaminys 2018“ bei „The Best New Natural Product of Scandinavia 2018“, buvo įvertinti sidabro medaliu Nacionaliniame pakuotės dizaino konkurse.
Kasmetiniuose Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų rengiamuose apdovanojimuose 2017 metais L.Kaziukonienė tapo geriausia įmonės vadove.
Verslininkė neseniai grįžo iš stažuotės Japonijoje. Į Tekančios Saulės šalį vyko keturiolika Europos Sąjungoje sukurtų verslų steigėjų, kurie pradeda eksportuoti savo produkciją į šią valstybę.
„Ten ne tik gavome teorinių žinių apie japonų kultūrinius skirtumus, bet ir turėjome daug verslo susitikimų, kuriuos kuravo „EU Japan“ centras. Jis mums padėjo susirasti ir potencialių partnerių“, – džiaugėsi L.Kaziukonienė.
Apyvarta vis auga
Pirmaisiais veiklos metais „Geld Baltic“ apyvarta siekė 50 tūkst. eurų, antraisiais – 200 tūkst., trečiaisiais – 400 tūkst. eurų. O šiemet verslininkė tikisi pasiekti 800 tūkst. eurų.
L.Kaziukonienė į verslą investavo apie 200 tūkst. eurų. „Žinoma, investicijos dar neatsipirko. Tikiuosi, kad per artimiausius dvejus metus jos sugrįš“, – sakė verslininkė.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo nuolat tenka grumtis, – apyvartinių lėšų stygius. „Tai mums ir buvo, ir yra didžiausias iššūkis. Jaunos įmonės bankai nefinansuoja, o tiekėjai reikalauja mokėti iš anksto“, – pasakojo L.Kaziukonienė.
