Sukūrė nepaprastą žaidimą – metų matematikos kursą išmoko per kelis mėnesius

Matematinius žaidimus jis jau išbandė dviejose Klaipėdos mokyklose ir yra įsitikinęs, kad tai yra įgyvendinama. „Tai puikiai  veikia, tik nežinia, kada tuo patikės kiti“, – užsiminė jis.

Šiemet į žaidimus jis perkėlė pirmų – ketvirtų klasių matematikos programą. Keturiolika žaidimų yra sukurta pagal šimtą matematikos užduočių.

Kiekviename žaidime yra matematikos turinys, ir kiekvienas jų skatina mąstyti. Mokiniai netrunka į juos įsijausti. Jie bendradarbiauja, mokosi vienas iš kito. 

„Pasiskirstę į komandas vaikai sprendžia uždavinius, vėliau juos kuria. Taip jie ir mokosi, ir tikrina vienas kito atliekamas užduotis.

Kalbant metaforiškai, siekiame padovanoti kiekvienam mokytojui niekada nepavargstantį asistentą – žaidimą.

Jeigu žaidimai padės mokytojui ir nuims nuo jo dalį dėstomo dalyko krūvio, jis galės sutelkti dėmesį  į moksleivius – patarti jiems, stebėti juos, padėti jiems visapusiškai tobulėti, ugdyti tarpusavio santykius, kurti tinkamą aplinką, o ne tik mokyti dalyko bei rengti egzaminams“, – aiškino A.Chomičius.

Štai vienas žaidimų pavyzdžių.

Matematikos uždavinys yra toks: zuikis suėda kopūstą per tris valandas, zuikis ir zuikienė tokį kopūstą suėda per dvi valandas. Kiek kopūsto suėda zuikienė per vieną valandą?

Žaidimui skirtos devynios minutės. Vaikams niekas nieko neaiškina.

Komandos nariai pasiskirsto vaidmenimis. Vienas yra zuikis, kitas – zuikienė, trečias – laikrodis, visi likusieji susibūrę rate – kopūstai.

„Mąstydami kartu ir atlikdami savo vaidmenis per devynias minutes pasiekiame puikų rezultatą: šeši iš dešimties mokinių atranda teisingą atsakymą“, – patikino A.Chomičius.

Visų pirma žaidimais paverstus uždavinius A.Chomičius patikėjo įveikti savo sūnui. „Nuo ketverių metų jis buvo tarsi mano bandomasis triušis, turėčiau vaiko atsiprašyti. Iš pradžių jis šiek tiek priešinosi, bet paskui įsijausdavo į žaidimą ir puikiai įveikdavo užduotis. Uždavinį su zuikiais ir kopūstais jis išsprendė per šešias minutes“, – pasakojo A.Chomičius.

Matematikos žaidimus pradinėms klasėms jau įsigijo dvi Lietuvos mokyklos.

Anot pašnekovo, už sukaupus pinigų būtų galima žaidimais paversti ir kitų klasių mokymo programas.

Tačiau kol kas šiuos žaidimus yra įsigiję tik naujovėms imlių mokyklų vadovai. Ir jie naudojami kaip pagalbinė priemonė dėstant matematiką.

A.Chomičiaus skaičiavimu, žaidimų kaina nėra didelė palyginti su vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių kainomis.

„Visas keturiolikos žaidimų rinkinys pradinukams kainuoja 800 eurų. Trys mūsų vizitai į mokyklą, kurių metu tai įdiegiama – 1200 eurų.

Galiu pateikti palyginimą: pradinuko matematikos pratyboms per ketverius metus tėvai išleidžia 112 eurų. Tikslai susskaičiavau, nes mano sūnus – antrokas.

Jei klasėje yra 25 vaikai, jų tėvai vien matematikos pratybų sąsiuviniams išleidžia 2800 eurų.

Jei jie pirktų keturiolika matematikos žaidimų, sutaupytų 2000 eurų“, – aiškino A.Chomičius.

Jis tikisi, kad naujovišką matematikos dėstymą parems Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar verslas. Jei taip nutiks, jis imsis kurti matematikos žaidimų 5-8 ir 9-10 klasėms.

Teatro edukologijos magistras 42 metų A.Chomičius Klaipėdoje studijavo teatro ir renginių režisūrą.

2010 metais jis tapo Valentino Masalskio, Klaipėdoje įkūrusio jaunimo teatrą „Taškas“ asistentu, įvairiose mokyklose dėstė kūrybinį mąstymą.

„Dalyvavau įvairiuose projektuose, atvirose jaunimo erdvėse, visur taikiau kūrybinius žaidimus, kūrybinį mąstymą.

Prieš keletą metų pradėjome rengti kūrybinio mąstymo penkiakoves, kuriose svarbiausia – vaizduotė, smalsumas, atkaklumas, nuosekli praktika ir bendradarbiavimas. Ir, aišku, būtinas analitinis, loginis, strateginis, kritinis ir divergentinis mąstymas.

Praėjo nemažai laiko, kol išdrįsau kurti „Eksperimentinę kūrybinio mąstymo laboratoriją“. Joje dirbame su Gerda Surgautaite.

Mes abu – teatralai, tačiau Gerdai mokykloje puikiai sekėsi matematika. Per baigiamąjį egzaminą ji surinko 98 balus iš šimto“, – kalbėjo A.Chomičius.

Jau antri metai Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje vyksta projektas „Bendrojo ugdymo kokybės gerinimas diegiant programą „Mąstymo kovos“.

Projekto tikslas – pagerinti dešimtų klasių mokinių matematikos pasiekimus, sukurti netradicinę ugdymo aplinką, kuri skatintų mokinių veiklą ir savarankišką mąstymą.

Į jį įsijungė uostamiesčio Eduardo Balsio menų, „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos komandos. Komandas sudaro ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai bei tėvai.

„Projektas vyksta antrus metus. Mes kuriame žaidybinius matematikos uždavinius, kad dešimtokai galėtų mokytis efektyviai ir įdomiai. Šio projekto patirtis įkvėpė mane įkurti įmonę ir nuo pernykščio rugsėjo su Gerda tik tuo ir užsiimame.

Žaidimai yra trijų – keturių lygių, pagal vaikų gabumus galima parinkti tinkamą inensyvumą ir sudėtingumą. Šiuo atveju žaidžia septynios komandos po šešis dalyvius – keturi mokiniai, mokytojas ir vienas iš tėvų . Kiekvienas žaidimas turi po tris lygius.

Šiame projekte į žaidimus perkeliame devintų – dešimtų klasių matematikos programą.

Jei turėtume pinigų ir galėtume visą laiką skirti kūrybai, iki metų pabaigos galėtume į žaidimus perkelti 5-8 klasių matematikos kursą. 

Ieškome investuotojų, rašome projektus tam, kad viską galėtume įgyvendinti ir skaitmenizuoti“, – kalbėjo A.Chomičius.

Jis pripažino, kad kol kas iš tokios veiklos sunkoka išgyventi.

„Pradžiai teko panaudoti savų pinigų. Tačiau tikiu, kad naujasis mokymo metodas pasklis Lietuvoje. Labai norėčiau, kad tai, ką mes kuriame, įsilietų į formalųjį švietimą, į kasdienes mokyklų matematikos pamokas“, – sakė A.Chomičius.

G.Surgautaitės teigimu, mokyklų programose būtina keisti mokymo metodus, nes matematikos mokymo rezultatai kalba patys už save.

„Šalies moksleivių dešimtų klasių matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vidurkis – 4,7 balai, yra mokyklų, kur jis tesiekia 1,7 balus. Tai akivaizdus faktas, kad su matematikos mokymu ne viskas gerai.

Reikia kitokių mokymo metodų, vadovėliai tapo nebepatrauklūs.

Pastebėjome, kad moksleiviai išsigąsta tekstinių uždavinių, pamatę ilgus tekstus net nebesistengia nieko spręsti, nes jiems tai atrodo sudėtinga.

Norisi padovanoti vaikams malonios patirties mokytis žaidžiant ir įtikinti, kad tuos uždavinius įmanoma įveikti.

Užduotys sudaromos pagal tuos pačius nuobodžius testus, tik jos įvilktos į kitą rūbą ir motyvacija visai kita. Daug kas pasikeičia, kai vaikai dirba komandomis“, – kalbėjo  edukacinių žaidimų kūrėja.