Kai nuaidėjo pirmasis sprogimas, pokalbis nutrūko.
Kai sprogo dar viena bomba, A.Bareišaitė su savo kolegomis iš Pasaulio banko buvo evakuoti į saugią patalpą Somalio finansų ministerijoje Mogadišo mieste, o susitikimą su ministru teko atidėti.
Ne vieną gyvybę nusinešęs incidentas buvo pirmasis A.Bareišaitės susidūrimas su rimtais pavojais, nors ji nuolat keliauja į konflikto paliestas besivystančias šalis.
„Su neperšaunamąja liemene važinėju ne dėl grožio.
Bet šis teroro išpuolis Mogadiše buvo akistata su realybe, nes kai daug keliauji į Iraką, Somalį, Sudaną ir kitas pavojingesnes šalis, o niekas nenutinka, pajunti klaidingą saugumo jausmą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Bareišaitė, dirbanti Pasaulio banko Finansų, konkurencingumo ir inovacijų globaliame skyriuje Vašingtone.
Dirba prie Baltųjų rūmų
Nedaug lietuvių, juolab moterų, dirba tokiose vietose kaip Mogadišas, Chartumas, Bagdadas ar Adis Abeba.
A.Bareišaitės kelias nuo vaikystės Vilniaus Karoliniškių rajone iki pirmųjų fronto linijų Pasaulio banke vedė per vienuolika miestų: nuo Oksfordo ir Berlyno iki Niujorko ir Vašingtono.
Dabar 34 metų lietuvė kas rytą jungia savo kompiuterį darbo kabinete Pasaulio banko didžiuliame pastate JAV sostinės centre, už kampo nuo Baltųjų rūmų.
„Džiaugiuosi, dabar net tris savaites pabūsiu Vašingtone! – šyptelėjo privataus sektoriaus plėtros specialistė iš Lietuvos. – Šiaip mano gyvenimas iš lagamino – tai ir įdomu, ir vargina.
Daugybė skrydžių, pratinimasis prie laiko juostų, vakarais konferenciniai skambučiai su Vašingtonu.“
Ji apskaičiavo, kad per metus į Rytų Afriką skrido apie dešimt kartų.
Etiopija, Kenija, Sudanas ir Somalis yra šalys, kur A.Bareišaitė nuolat keliauja, nes su vietos vyriausybėmis siekia padėti šalims konkurencingumo, smulkiojo ir vidutinio verslo augimo, inovacijų, specialiųjų ekonominių zonų plėtros, investicijų pritraukimo srityse.
Izoliuotas, bet saugus
Jeigu reikia keliauti į Mogadišą, tenka pirma skristi į Nairobį, o ten oro uoste laukia specialūs Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos lėktuvai, neperšaunamosios liemenės, šalmai ir apsaugininkai.
„Mogadiše ar Bagdade gyveni vadinamojoje žaliojoje zonoje – specialiuose konteineriuose, esi izoliuotas ir saugus, daug tarptautinių organizacijų stengiasi visus susitikimus organizuoti toje zonoje ir neišvažiuoti už jos ribų.
Bet į aukštesnio rango susitikimus važiuojame per Mogadišo ar Bagdado miestą.
Nors tokiu atveju rizika padidėja, kartu labai džiaugiuosi unikalia galimybe bent trumpam pamatyti tikrą miesto gyvenimą, juk visų mūsų projektų tikslas – pagerinti gyvenimą vietos gyventojams“, – pasakojo A.Bareišaitė.
Anglijoje ištiko šokas
Pasaulio banko lietuvė visada domėjosi tarptautiniais įvykiais ir ekonomikos plėtra, nors Mogadišas ar Chartumas atrodė kažkur neįsivaizduojamai toli net įstojus į talentingiausius moksleivius surenkantį Vilniaus licėjų.
Tačiau būtent iš šios mokyklos A.Bareišaitė pateko į vietą, kuri turbūt labiausiai padarė įtaką jos gyvenimo trajektorijai.
Vienuoliktoje klasėje ji gavo galimybę išvažiuoti mokytis į Didžiąją Britaniją, kai įstojo į nepaprastą internatinę mokyklą – XVI amžiuje įkurtą „Christ’s Hospital“ Vakarų Sasekso grafystėje.
„Atvažiavus buvo šokas. Nešioji uniformą kaip iš Hario Poterio knygų, gyveni pagal griežtą režimą apibrėžtoje mokyklos teritorijoje.
Tuos dvejus metus labai daug mokiausi ir stengiausi“, – pasakojo A.Bareišaitė.
Griežta, bet motyvuojanti aplinka paskatino ją siekti to, kas tuo metu atrodė sunkiai pasiekiama.
Lietuvė sugebėjo įstoti studijuoti ten, kur kiti tuo metu net nebandė – į Oksfordo universitetą. Ten 2007-aisiais baigė filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslus. Po to mokėsi Berlyne ir Niujorke.
„Tada maniau, kad karjerą tęsiu klimato investicijų srityje, bet pirmasis darbas po magistro studijų buvo apie investicijų klimatą“, – pasakojo Pasaulio banko privataus sektoriaus plėtros specialistė.
Pasakodama apie savo karjeros vingius A.Bareišaitė visą laiką šypsosi. Atrodo, kad viskas jai klostėsi lengvai, nors atkaklumo ir pastangų reikėjo kiekviename žingsnyje.
Kai nusprendė, kad norėtų patekti į Pasaulio banką, kuris nėra tradicinis bankas, o tarptautinė institucija, siekianti sumažinti pasaulinį skurdą, gerinti sąlygas investicijoms ir ekonomikos augimui, teko ne kartą važiuoti iš Niujorko į Vašingtoną, ieškoti darbo galimybių.
Gavus pirmąją sutartį dvejiems metams jos pareigos kilo ir dabar Pasaulio banke ji dirba jau šešerius metus.
Nustemba, kad ji vadovė
Jos akys mėlynos, plaukai ilgi ir akinamai šviesūs, ji aukšta ir iškalbinga europietė.
Visa tai niekam nekliūtų Europoje, bet keliaujant darbo reikalais po vyrų dominuojamas valstybines institucijas besivystančiose šalyse neišsiskirti neįmanoma.
„Kartą važiavau į Kazachstaną kartu su kolega vyresniu vyru pražilusiais plaukais.
Aš buvau misijos vadovė, bet susitikimuose pirma ranka buvo spaudžiama jam, nes visi buvo įsitikinę, kad jis yra mano vadovas, o ne konsultantas.
Panašiose situacijose esu atsidūrusi ir Irake, ir kitose šalyse. Kartais moteriai, atrodančiai jaunai, reikia daugiau įdirbio, kad būtų priimta rimtai“, – pasakojo A.Bareišaitė.
Įgyvendina brangų projektą
Kai praėjusį rugsėjį A.Bareišaitė pirmą kartą nusileido Mogadišo oro uoste ir miesto gatvėmis važiavo į tarptautinę žaliąją zoną, pro langą fotografavo apgriuvusius namus, sušaudytas sienas ir žmones su šautuvais.
Už Lietuvą dešimt kartų plotu didesniame Somalyje chaosas įsigalėjo dar 1991-aisiais, kai buvo nuverstas karinis šalies vadas Siadas Barre.
Mogadišą ilgai kontroliavo islamistų grupuotė „Al Shabab“, kol buvo išstumta iš sostinės, nors toliau vykdo kruvinas atakas iš kaimo vietovių.
„Žiūri į griuvėsius ir įsivaizduoji, kaip viskas galėtų vėl atrodyti, nes Mogadišas buvo vadinamas rytų pakrantės brangakmeniu.
Ten yra nuostabi pakrantė ir įspūdinga architektūra, – sakė A.Bareišaitė.
– Nepaisant išpuolių, kaip ir visose karo paliestose šalyse, gyvenimas vyksta toliau – žmonės perka, parduoda, sėdi ir bendrauja. Privatus sektorius Somalyje tiesiog klesti.“
Lietuvės komanda Somalyje pradėjo įgyvendinti didžiulį 31 milijono JAV dolerių vertės projektą, skirtą somaliečių kasdienybei palengvinti ir investicijų aplinkai šalyje pagerinti.
Čia didelė dalis gyventojų neturi jokio asmens dokumento.
Liemenę palieka automobilyje
„Somalyje islamistai šturmavo vyriausybės pastatus, tarp atakos aukų yra viceministras“, – tokią žinią neseniai Lietuvos spaudoje išvydo A.Bareišaitės artimieji.
Tuo metu ji kaip tik buvo Somalyje susitikti su vyriausybės atstovais.
Tą šeštadienio rytą jos draugai gavo tokią žinutę: „Be panikos, bet aš Mogadiše. Buvo du sprogimai, lauke susišaudymas, laukiame, kol mus evakuos iš Finansų ministerijos.“
Po kelių valandų atėjo papildymas su šypsenėle: „Aš jau saugi ir evakuota.“
Dabar viskas skamba kaip nuotykis, bet tuo metu, kai buvo girdėti sprogimai, Pasaulio banko komandai nebuvo taip ramu.
„Iš karto įbėgo apsauga ir išvedė iš kambario toliau nuo langų.
Tuo metu dar nežinojome, ar taikinys esame mes, ar jis kažkur šalia“, – kalbėjo A.Bareišaitė.
Pasirodė, kad gatvėje automobilyje susisprogdino mirtininkas, „Al Shabab“ kovotojai šturmavo Darbo ir socialinių reikalų ministeriją.
Ataka buvo nutraukta policijai nukovus keturis užpuolikus. Per susišaudymą ir sprogimą žuvo mažiausiai 15 žmonių.
„Apsauga keletą valandų mus laikė saugioje patalpoje, bet panikos nebuvo, visi likome ramūs. Gal mums padeda mokymai, kuriuos turi išeiti visi Pasaulio banko darbuotojai, keliaujantys į konflikto paliestas šalis.
Kai važiavome į tarptautinę zoną per miestą, matėme paniką žmonių veiduose, buvome taip arti veiksmo.
Bet visada stengiuosi pasitikėti mūsų apsauga ir likti rami“, – pasakojo A.Bareišaitė.
Jos komandą Mogadiše lydėjo šeši ginkluoti pareigūnai priekyje važiuojančiame kariniame automobilyje, toks pat eskortas važiavo ir iš paskos.
Neperšaunamąją liemenę ir šalmą A.Bareišaitė galėjo nusiimti tik atvykusi į vietą: „Kad ir kur eitum, lydi apsauga.
Kartą nuėjau penkiais žingsniais į priekį, tai gavau velnių. Kai dirbdavau Irake, norėdavau pramankštinti kojas, tai pasivaikščioti eidavau su apsauginiu.“
Įsiminė kelionė per Sudaną
Kalbantis A.Bareišaitės telefonas vis pypsi.
„Gaunu pranešimų apie įvykius Sudane“, – paaiškino Pasaulio banko lietuvė.
Ji įdėmiai seka įvykius tolimame krašte, su kuriuo taip artimai dirba. Šiuo metu į susitikimus Chartume keliauti ji negali dėl neramumų šalyje.
Po kelis mėnesius trukusių protestų įvyko perversmas ir kariuomenė sulaikė 30 metų Sudanui vadovavusį prezidentą Omarą al-Bashirą. Šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.
„Nežinau, kada ten galėsiu pristatyti savo analitinį darbą“, – pečiais gūžtelėjo A.Bareišaitė, nors dar spalį keliavo beveik 1000 kilometrų per visą šalį nuo Chartumo iki Port Sudano Raudonosios jūros pakrantėje, kur buvo analizuojamos vietos galimoms investicijoms.
„Tokia realybė dirbant su valstybių viešosiomis institucijomis – bet kada gali pasikeisti valdžia, prioritetai, ir mūsų projektas ir įdirbis gali nutrūkti neprasidėjęs“, – sakė A.Bareišaitė.
Bet ji nesiruošia atsisakyti kelionių į nestabilias valstybes ir tuoj vėl krausis lagaminus skristi į Nairobį ar Adis Abebą, o savo namuose Vašingtone ilgai neužsibus.
Norėtų padirbėti Lietuvoje
JAV sostinėje ji gyvena ilgiausiai iš visų miestų nuo išvykimo iš Lietuvos prieš 17 metų.
Į Vilnių A.Bareišaitė grįžta keletą kartų per metus ir dalyvauja kelių organizacijų veikloje, skaito pranešimus konferencijose, kurį laiką net ruošdavo reportažus apie Vašingtono naujienas Lietuvos radijui.
Bet apie tai, ar grįš į gimtinę visiems laikams, jos artimieji net nebeklausia.
„Kai buvau bebaigianti mokslus, Lietuvoje nebuvo tokių programų kaip dabar, kai užsienyje studijavusiems lietuviams siūlomos stažuotės ir darbai.
Jau esu karjeros viduryje, mano niša nėra tokia plati.
Vis dėlto būtų smagu kada nors bent porą metų padirbėti Lietuvoje“, – sakė A.Bareišaitė.
