Melsvabakterių biomasės poveikis vaivorykštinio upėtakio embrionams, bepiločio orlaivio baterijos sunaudotos energijos priklausomybė nuo oro sąlygų, jėgų ir elektromagnetinio lauko poveikis augalų dygimui ir augimui, populiariausių oro gaiviklių poveikis pipirnei.
Tai tik keletas darbų, kuriuos jaunieji šalies mokslininkai pristatė Gyvybės mokslų centre Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas – iššūkiai ateities mokyklai“.
Jauniesiems mokslininkams rūpėjo ir reti augalai Labanoro regioniniame parke ar potencinės energijos kitimas į kinetinę ir jos priklausomybė nuo greičio.
Mokiniai fluorescencinės mikroskopijos metodu vertino ląstelių gyvybingumą, tyrė mikroorganizmų panaudojimą biologiniame vandens valymo procese, aptarė spalvinimą be teptuko, nagrinėjo ryšį tarp žmogaus įpročių ir kraujyje esančių cheminių medžiagų.
Jų mokslinių analizių akiratyje atsidūrė ir trąšų įtaka nitratų pasisavinimui daržovėse, spektrofotometrijos taikymas tiriant maistinius aliejus ar transpiracijos greitis.
Lietuvos vaikų darbus vertino ir pranešimus tarptautinėje konferencijoje skaitė Oksfordo d'Overbroecko mokyklos biologijos skyriaus vadovas Jaimie Tarrellas, Amsterdamo licėjaus ilgametis Amsterdamo licėjaus rektorius, chemijos mokytojas Roellas Schonveldas, Vokietijos Humboldtų universiteto mokslininkas Jaanas Aru.
Lektorių būryje buvo ir Lietuvos atstovų – Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė ir „Saulės“ privačios gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Aušra Kynienė.
Vyksta jau šeštą kartą
Toks renginys vyksta jau šeštus metus, šiemet jis tapo tarptautine konferencija. Jį rengia „Saulės“ privati gimnazija, kurios steigėjai direktorei Irenai Baranauskienei svarbios švietimo naujovės, o organizavimo rūpesčiais dalijasi gamtos mokslų mokytojų metodinė grupė – biologai, fizikai ir chemikai. Labiausiai tuo šiemet rūpinosi dr. Aušra Kynienė, „Saulės“ privačios gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė.
„Iki šių metų užsiauginome gausią dalyvių auditoriją“, – pasakojo viena iš renginio organizatorių „Saulės“ privačios gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Inga Viltrakienė.
Kas jai pačiai labiausia įstrigo iš tarptautinės konferencijos?
„Vilkaviškiečiai vaikai nagrinėjo medžiagų poveikį Candida lusitaniae mieliagrybiams, vadovė – biologijos mokytoja ekspertė Daiva Paškauskienė, turinti mikrobiologės išsilavinimą, nuolat jos vaikai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.
Šis darbas – „Medžiagų poveikis Candida lusitaniae mieliagrybiui“ – Europos Sąjungos Jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape laimėjo 2–ąją vietą. O tyrimas „Biologiniame vandens valyme naudojamų mikroorganizmų poveikis Fusarium spp. Mikrogrybui in vitro“ – 3 -iąją vietą.
Buvo daug įdomių darbų. Tarkim, šviesos įtaka mielių fermentacijai, melsvabakterių biomasės poveikis vaivorykštinio upėtakio embrionams, vaikai tyrinėjo baltažiedžius vairenius – mokiniai laboratorijoje tyrė genetiškai modifikuotus augalus.
Dar vienas įspūdingas darbas – spausdintuvų dažų toksinių poveikio analizė, šis tyrimas nacionaliniame ES tyrėjų konkurse pelnė trečią vietą“, – nesustodama vardijo I.Viltrakienė.
Atimk vaikus – neliks mokytojo
„Tokie tie mūsų vaikai. Mes, Lietuva, auginame tokią kartą, kuri gali atlikti tokio lygio darbus. Tai mokytojų nuopelnas, juk vaiką reikia pakreipti, padėti jam susirasti tyrinėjimams laboratoriją. Visa tai mokytojai daro savo iniciatyva.
Visą laiką nugali noras tobulėti, tirti. Tas mokytojų altruizmas reiškia, kad patys įsipareigojame tai daryti neskaičiuodami poilsio valandų, neskaičiuodami laiko, kurį turėtume ir galėtume skirti šeimai.
Jeigu iš dailidės atimtų pirštus, jei šokėja netektų kojų, jie negalėtų daugiau daryti savo darbo. Iš mokytojo atimkime vaikus, jis nebebus mokytojas. Mes turime vieningai šokti su savo vaikais“, – aiškino pedagogė I.Viltrakienė.
Ji pasidžiaugė, kad talentingi vaikai auga ir turi galimybių ne tik sostinėje, didmiesčiuose, bet ir provincijoje.
„Tarkim, darbą konferencijoje pristatė ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokinys. Jis tyrė upėtakių embrionus. Tai nuostabus darbas“, – sakė pedagogė.
Pritaikomi praktiškai
I.Viltrakienė pabrėžė, kad visi jaunųjų mokslininkų darbai pritaikomi praktiškai.
„Jaunieji mokslininkai turi pagrįsti, kur bus galima pritaikyti jų tyrinėjimus, kodėl tai aktualu“, – sakė mokytoja.
Tačiau ji apgailestavo, kad Lietuvos verslas dar ne itin entuziastingai domisi vaikų moksliniais tyrimais. Bet ji tikra, kad ilgainiui ir šį sektorių sudomins jaunųjų išradėjų tyrimai.
„Juk tai labai rimti dalykai. Kas tie vaikai bus ateityje, vienas dievas žino. Bet šiandien jie – jaunieji mokslininkai, jaunieji tyrėjai. Šiandien jie tapo tuo, kuo norėjo“, – pabrėžė biologijos mokytoja.
Jai antrino ir jaunuosius Lietuvos talentus gyrė Ugdymo plėtotės centro metodininkė Margarita Purlienė: „Vaikų darbų pristatymų klausę mokslininkai buvo sužavėti jų talentu. Stebi vaikus ir supranti, kokie dideli darbai vyksta ir Lietuvos mokyklose.
Mes, lietuviai, tikrai niekuo neprastesni, tik turbūt nemokame pasigirti. Mes turime daugybę mokytojų entuziastų, kurie tyrimo dvasia užkrečia ir vaikus. Ir kol tyrėjų virusas plis, tol galėsime džiaugtis lietuvių laimėjimais įvairiuose tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose.“
