Moteris Reikjavike įkūrė lituanistinę šeštadieninę mokyklą „Trys spalvos“, į kurią lavinti gimtosios kalbos, susipažinti su gimtine atskuba mažieji vietos lietuviai.
Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt.
Islandijoje Jurgita atsidūrė netikėtai, bet dabar ji jau aštuoniolika metų šioje šalyje. Moteris tuomet išvažiavo paskui savo būsimą vyrą, kuris atšiauraus klimato saloje pabuvęs 6 mėnesius nebenorėjo grįžti į Lietuvą, nes jį pakerėjo šios šalies gamta ir jos kalnai.
„Jo svajonė visada buvo turėti visureigį ir keliauti po kalnus. Tą mes laisvalaikiu ir darome. Islandijoje greitai jau būsiu praleidusi daugiau laiko nei Lietuvoje“, – šypsojosi J.Millerienė.
Į Islandiją ji nuvyko Lietuvoje baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Būtent toks išsilavinimas ir paskatino įkurti lituanistinę mokyklą „Trys spalvos“.
Su vyru ji augina tris vaikus. Visi jie – lituanistinės mokyklos mokiniai, gražiai šnekantys gimtąja lietuvių kalba.
„Lietuvos vardą garsiname nuolat tiek mokyklos, tiek Islandijos lietuvių bendruomenės organizuojama veikla. Islandai ganėtinai daug žino apie Lietuvą, o mūsų mokykla labai artimai bendrauja su įvairiomis islandiškomis švietimo bei kultūros įstaigomis“, – pasakojo J.Millerienė.
Įprasmina save
Šiuo metu Islandijoje gyvena apie 4 tūkst. lietuvių.
„Lietuvių yra įvairių, vieni yra labai pikti ir apie Lietuvą nelabai ir nori ką nors girdėti, kiti žino, kad yra tokia mokykla, tačiau galbūt jiems pritrūksta valios ir pastangų. O tie, kurie lanko mokyklą, šauniai įsitraukia į mūsų veiklą.
Lituanistinės mokyklos lankymas reikalauja daug pastangų, motyvavimo bei paskatinimo. Tam reikia skirti nemažai laiko, tačiau jos svarba yra tikrai didelė šiuolaikiniame pasaulyje“, – svarstė J.Millerienė.
Ji – ne tik šios mokyklos įkūrėja, bet ir vadovė bei mokytoja. Iš Kelfaviko, kur gyvena, į Reikjaviką, kur yra lituanistinė mokykla, jau penkiolika metų šeštadieniais Jurgita važiuoja apie 35 kilometrus.
„Tai yra visuomeninis darbas, kuris suteikia daug įvairių galimybių. Mūsų visos mokyklos mokytojos dirba visuomeniniais pagrindais, nes tai tarsi įprasmina mūsų gyvenimą bei suteikia galimybių išbandyti save.
Dalyvaujame seminaruose tiek Lietuvoje, tiek Islandijoje, rengiame projektus bei juose dalyvaujame, užmezgame pažintis su įdomiais žmonėmis“, – apie savaitgalio veiklą pasakojo J.Millerienė.
Laukia jubiliejus
Islandijos lituanistinė mokykla „Trys spalvos“ šį rudenį švęs 15 metų jubiliejų.
Tai neformali lituanistinė mokykla, kur daug dėmesio skiriama kūrybinei veiklai, žaidimams bei pokalbiams.
„Lietuvių kalbos stengiamės mokytis per žaidimus ir kūrybinę veiklą. Kadangi susitinkame tik kartą per savaitę, mūsų pagrindinis tikslas ir yra sudominti vaikus bei paskatinti juos domėtis lietuvių kalba bei pačia Lietuva, jos kultūra bei tradicijomis.
Mes siekiame, kad vaikai pamiltų lietuvių kalbos skambesį, dainas bei lietuviškas knygas. Jeigu mums pavyks juos sudominti, jie toliau tuo domėsis ir patys savarankiškai.
Taip pat daug dėmesio skiriame ir tėvelių indėliui į vaikų mokymąsi, nes jie yra patys svarbiausi vaiko gyvenime, jie yra jiems pavyzdys. Rengiame labai daug renginių, į kuriuos įtraukiame ir tėvelius“, – pasakojo J.Millerienė.
Lietuviškoje mokykloje užsiėmimai vyksta kiekvieną šeštadienį. Pamokos rengiamos septynių amžiaus grupių vaikams, išvis jų – 61-as, jauniausiam mokiniui – vos treji. Mokykloje dirba 10 mokytojų.
Pamokų trukmė priklauso nuo mokinukų amžiaus, patys mažiausi mokosi 45 minutes, vyresni – 1,5 val., o patys vyriausi – 2 val.
„Privaloma pamokų dalis yra teatro „Kaliausė“ kūrybiniai užsiėmimai. Per Kalėdas pastatėme spektaklį „Brėmeno muzikantai“, kuris sulaukė daug dėmesio ir pagyrimų. Šį spektaklį dar kartą parodysime per didžiulį Reikjaviko miesto rengiamą Vaikų meno dienų festivalį. Taip pat prieš Velykas bus kito spektaklio „Katės namai“ premjera“, – savo ugdytiniais didžiavosi pedagogė.
Dirba islandiškoje mokykloje
Lietuvoje mokytojauti J.Millerienei neteko. Tačiau Islandijoje jos pagrindinis darbas būtent toks. Jurgita yra islandiškos mokyklos mokytoja.
„Turiu ketvirtokus, esu jų auklėtoja, taip pat dar mokau šeštokus visuomenės mokslų.
Islandiška mokykla labai skiriasi nuo lietuviškos mokyklos tuo, kad čia vaikai ilgą laiką mokosi tik pačių reikalingiausių mokslo pagrindų, nėra perkraunami nereikalinga informacija, dalyvauja įvairioje kūrybinėje veikloje, kuri laikoma itin svarbia mokymosi dalimi. Čia laikomasi principo, kad mažiau yra daugiau“, – gretino Jurgita.
Islandiškoje mokykloje mokosi visi mokiniai kartu, čia nėra specialiųjų mokyklų, todėl mokytojas turi sugebėti pritaikyti pamokinę veiklą įvairių poreikių vaikams.
„Labai daug dėmesio yra skiriama vaikų savijautai, emocijoms, bendravimui, taip pat daug laiko užima įvairi projektinė veikla, pasirodymai, šventės.
Pagrindinis iššūkis yra patenkinti kiekvieno mokinio poreikius, nes dažnai trūksta pagalbos, mokytojo asistento“, – aiškino pedagogė.
Ir įdomu, ir sudėtinga
Kaip pasakojo J.Millerienė, Islandijoje gyvenimas yra ganėtinai įdomus, tačiau kartu ir sudėtingas, mat čia ilgas tamsusis laikotarpis, o ir orai – niūrūs.
„Norint gerai jaustis, reikia būti veikliam ir aktyviam. Čia netrūksta įvairių galimybių, tik reikia nebijoti iššūkių ir juos tinkamai išnaudoti.
Islandai viską daro kur kas lėčiau ir kur kas mažiau kreipia dėmesį į smulkmenas. Mėgsta išlaukti tinkamo momento ir visada yra įsitikinę, kad viskas išsispręs gerai“, – lygino lietuvė.
