Nors gali pasirodyti, kad anglų kalbos ir etikos pamokos sunkiai suderinamos, 31 metų R.Jezukevičiui tai nesunku padaryti.
Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt.
„Tai nėra paprastas etikos kursas, mat pamokos vyksta anglų kalba“, – šypsojosi kaunietis. Kauno Jono Jablonskio gimnazija vis aktyviau taiko inovatyviausias mokymo idėjas ugdymo procese. Globaliojo švietimo idėja buvo ir yra įgyvendinama verslumo klasėse, o dvikalbio ugdymo klasėje daugelį dalykų vaikai mokosi anglų kalba.
Anglų kalba mokoma etikos programa tampa būtent šių inovacijų sinteze.
Pasiūlymas etikos pamokas vesti anglų kalba R.Jezukevičiui pasirodė esąs įdomus iššūkis. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) anglų filologijos bakalauto ir praktinės filosofijos magistro studijas baigusiam specialistui tai nebuvo nepažįstama sritis.
„Etika turi savyje filosofijos, o pamokoms anglų kalba atsivėrė tiesiog neaprėpiamos medžiagos platybės“, – aiškino R.Jezukevičius.
Stabtelėti būtų pražūtinga
Kokia prasmė etikos pamokas vesti anglų kalba? R.Jezukevičius turi atsakymą: kiek beskatintume jaunąją kartą mylėti ir gerbti savo kraštą, jos kultūrą, istoriją, ugdyti pilietiškumą, šiais laikais reikia būti globaliu piliečiu. Anglų kalba siekiant šio tikslo yra tiesiog būtina.
„Lietuva yra mažas kraštas, o pasaulis – labai didelis. Pamatyti pasaulį, paimti kažką gero ir grąžinti į Lietuvą yra nuostabus dalykas“, – įsitikinęs kaunietis.
Jis sutinka – kai kurių gimnazistų anglų kalbos žinios yra labai aukšto lygio, tačiau tai nereiškia, kad mokytojas nereikalingas ar jam nėra ką veikti.
„Priešingai – mokytojui dar sunkiau, nes jam kyla gausybė iššūkių. Tenka pasitelkti įvairias informacines-komunikacines technologijas ir pačiam nuolat mokytis. Jeigu bent pusę metų mokytojas netobulės, jis su moksleiviais neras bendros kalbos.
O mokytojo tobulinimasis nėra tik edukacinių metodų įsisavinimas arba technologinis išprusimas. Į šią savoką reikėtų įtraukti ir mokinių domėjimosi sričių žinojimą, jų jaunatviškos kultūros ir saviraiškos būdus. Kartu netgi ir mėgstamos muzikos stilius“, – mano R.Jezukevičius.
Pasak jo, vaikų anglų kalbos žinios puikios, bet visada gali būti geriau. Mokytojo pareiga yra perduoti žinias apie kultūrą ir tradicijas, supažindinti su istorija bei literatūra, išryškinti šnekamosios ir formaliosios kalbos skirtumus. Anglų kalbos pamokos yra daug platesnis dalykas negu žodžių ar gramatikos mokymas.
„Niekada nesilygiavau ir nesilygiuosiu į minimalius rezultatus. Tai būtų baisus dalykas“, – tikino gimnazijos mokytojas.
Jo pamokose viskas priklauso nuo mokinių norų ar poreikių. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jie žino ir ką norėtų sužinoti. Vaikų galimybės skirtingos, todėl visose klasėse taikomos skirtingos metodikos, atliekami skirtingi darbai, užduotys.
Tai yra būtina, kad moksleiviai galėtų pasiekti savo asmeninius aukščiausius rezultatus. O peržengus šią ribą, planuojami nauji mokymosi iššūkiai.
Technologijos gali išgelbėti
Aistringas naujausių technologijų šalininkas edukaciniame procese R.Jezukevičius įsitikinęs, kad jos gali sulyginti skirtingus vaikų gebėjimus. Kaip tai veikia tikrovėje?
„Pritaikymo galimybės labai plačios ir padeda mokiniams pasireikšti. Tarkim, moksleivis klasėje yra labai nedrąsus. Jis yra labai kūrybingas ir puikiai kalba anglų kalba, kai esame dviese, tačiau tarp klasės draugų negali ištarti nė žodžio.
Tuomet jam pasiūlau sukurti vaizdo siužetą pasirinkti tema. Vaikas įgauna balsą, visi išgirsta ir pamato jo gebėjimus. Moksleivis sužiba, padidėja jo savivertė, draugai pradeda kitaip jį vertinti“, – pateikė pavyzdį R.Jezukevičius.
Jis įsitikinęs, kad technologijos nepakeis nei mokytojo, nei bendravimo su mokytoju, tačiau gali pagelbėti, mat įgytos žinios ir sugebėjimas jas pritaikyti, siekiant savo tikslų, – skirtingi dalykai. Technologijos neišmokys taikyti faktinių žinių realiame pasaulyje, tačiau tikrai pagelbės moksleiviams jas įgyti.
R.Jezukevičius netiki, kad per artimiausią dešimtmetį mokymą ištiks stagnacijos laikotarpis, nes tai yra nuolatinis pokytis, nuolatinė kaita. Mokytojas ketina ir toliau aktyviai domėtis edukacinėmis technologijomis, o švietimas turėtų pereiti į globalesnį lygį.
Šiuolaikinė jaunimo karta visur ieško tikslo. Jiems reikia žinoti, kodėl jie ką nors daro. Taigi analizuoti siauras, neautentiškas ir fiktyvias situacijas tapo netikslinga.
Reikia padėti mokiniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų priežastis, padėti pamatyti savo pasirinkimų poveikį lokaliems ir globaliems procesams, drąsinti mokinį imtis pačiam veiksmų bei aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais kuriant pasaulį, grindžiamą tvirtomis universaliomis vertybėmis. Tokiu atveju tikslas pats išsikristalizuos ir mokinys supras savo ir kitų mokymosi prasmę.
Nori išgirsti argumentus
„Vaikams labai įdomios visos etikos temos. Etiką dėstau stipriems, jauniems anglų kalbos specialistams. Jiems kalbos barjeras yra išnykęs, todėl galime imtis labai įvairių ne tik etikos, bet ir anglų kalbos temų“, – pasakojo R.Jezukevičius.
Kai kurios temos yra labai jautrios, todėl laviruoti tenka ir pačiam mokytojui. Viena tokių temų – šeima kaip vertybė. Dalis vaikų auga nepilnose šeimose arba yra netekę vieno iš tėvų, todėl bendraujant su moksleiviais mokytojui šioje srityje tenka būti virtuozu.
„Visi vaikai turi savo nuomonę ir žino, kodėl taip mąsto. Net patys judriausieji žino, kas yra gerai ir kas blogai. Jie tiesiog turi sau atsakyti į klausimą, kodėl reikia siekti savo gebėjimų realizacijos, mat nieko neveikimas neduos nieko gero“, – svarstė R.Jezukevičius.
Pasak jo, etika yra mokslas, kviečiantis apsvarstyti, permąstyti savo vertybes bei įsitikinimus, galbūt juos pakeisti, praplėsti. O savo pasirinkimų, kuriuos lemia pastarieji veiksniai, poveikio kitam asmeniui suvokimas yra būtent šio mokslo siekis.
R.Jezukevičius norėtų, kad vaikų nuomonė visada skirtųsi nuo mokytojo, nes kitaip pastarajam būtų pamokų metu labai nuobodu. Kita vertus, ta nuomonė turi būti argumentuota. Kiekviena pozicija yra gera, jeigu ji argumentuota ir neprieštarauja kito žmogaus laisvei bei bendroms žmonijos vertybėms.
Paskelbė tris rimtus pažadus
„Neįsivaizduoju savęs ne anglų kalbos mokytoju, o etika labiau siejasi su mano gyvenimo pomėgiu – filosofija. Smagu turėti antrą specialybę, bet apsistoti tik ties ja nenorėčiau“, – atviravo Jono Jablonskio gimnazijos mokytojas.
Visas kauniečio gyvenimo kelias, mokslai prasidėjo su mintimi, kad jis bus anglų kalbos mokytojas. Tokios nuostatos susiformavo dešimtoje klasėje ir tam reikšmingos įtakos turėjo viena pedagogė – dabar jau mirusi Kalniečių vidurinės mokyklos geografijos mokytoja, R.Jezukevičiaus klasės auklėtoja Genutė Jakentienė.
„Šiai pedagogei esu nepaprastai dėkingas už suteiktą įkvėpimą mokslams, mokyklai, vaikų ugdymui“, – kalbėjo R.Jezukevičius. Dešimtoje klasėje ji įteikė auklėtiniams pagrindinio ugdymo programos diplomus ir pasiūlė parašyti, kuo jie bus po 10 metų.
„Parašiau, kad tapsiu anglų kalbos mokytoju, dirbsiu Kalniečių mokykloje ir išgersiu su auklėtoja po puodelį kavos. Pirmus du pažadus įvykdžiau, negalėjau įvykdyti tik trečiojo, nes auklėtoją užklupo sunki liga“, – pasakojo R.Jezukevičius.
Kurį laiką jis dirbo Kalniečių vidurinėje mokykloje, vėliau dėstė filosofiją Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, dabar jau penkti metai dirba J.Jablonskio gimnazijoje, kurios palikti nieku gyvu nenorėtų.
R.Jezukevičiui net šiek tiek nesmagu prisipažinti, kad jo anglų kalbos žodynas galbūt yra platesnis negu lietuvių kalbos.
„Kartais man lengviau mintis dėlioti anglų kalba. Studijuodamas prašydavau dėstytojų leidimo darbą rašyti anglų kalba, nes taip lengviau. Ir su žmona rašome mokslinius straipsnius anglų kalba“, – pasakojo kaunietis.
Vaikai drąsiau griebia idėjas
„Šioje gimnazijoje mokosi labai motyvuoti vaikai, žavi gimnazijos vadovybės požiūris į mokytoją. Pradėjęs dirbti jutau didelį palaikymą, pasisėmiau svarbios informacijos, gebėjimų ir žinių“, – Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje tvyrančią atmosferą gyrė R.Jezukevičius.
Dirbant tokį darbą labai svarbus ir šeimos palaikymas.
„Jeigu ne žmonos tolerancija, nežinia, kaip būtų. Mokytojams darbo valandos neegzistuoja – kada reikia, tada ir ateinu į darbą“, – šypsojosi kaunietis. Jo žmonai daug klausimų nekyla, nes moteris pati dirba dėstytoja.
R.Jezukevičiui taip pat teko dirbti su studentais, todėl jis spėjo pajusti skirtumus. Moksleiviai yra atviresni naujoms žiniomis, hipotetinėms situacijoms, jie nebijo pasvarstyti apie tuos pačius dalykus iš visiškai kitos pozicijos.
Tuo tarpu studentai yra uždaresni, labiau susikaustę. Jie sunkiai priima atvirkštinę idėją.
Žino, kur ieškoti patarimų
„Kodėl esu populiarus gimnazijoje? Galbūt esu atviriausias mokytojas. Neskirstau mokinių į savo ar ne savo. Jeigu matau koridoriuje stovintį liūdną moksleivį, visada užkalbinu, pasidomiu jį slegiančiais rūpesčiais.
Pamokose taip pat stengiuosi būti aktyvus. Jeigu man pačiam bus nuobodu, negalėsiu priekaištauti vaikams, kad jie pamokos metu miega“, – kalbėjo R.Jezukevičius.
Moksleiviai visada pastebi mokytojo šypseną, kuri beveik niekada nedingsta. Ar tikrai niekada?
„Man skaudžiausia tuomet, kai matau, kad moksleivis gali sėkmingai atlikti užduotį, tačiau bijo ir nepasitiki savimi. Bandau sudaryti sąlygas jam atsiskleisti. Skaudžiausia, kai tos baimės neleidžia peržengti tam tikros ribos. Štai tada šypsena trumpam dingsta.
Vienas didžiausių malonumų, kai pamatau įvykusį stebuklą – moksleivis išmoko. Širdyje pasidaro gera ir šilta“, – kalbėjo R.Jezukevičius.
Moksleiviai nuolat kalbina ir patį mokytoją.
„Aš nesu tik anglų ar etikos mokytojas. Mokytojas yra gyvenimo būdas. Niekada gyvenime nėra taip buvę, kad neturėčiau laiko moksleiviui. Jis negali laukti, jis yra bręstanti asmenybė“, – tikino R.Jezukevičius.
Jam pateikiami klausimai yra patys įvairiausi – nuo karjeros galimybės iki meilės reikalų. Vaikai tiesiog junta, kad gali ateiti ir atvirai kalbėti su patarėju tapusiu mokėtoju.
