Veržli pedagogė pernai tapo Panevėžio metų mokytoja.
Tapo čempionais
„Mano mokiniai prašė perduoti, kad jiems labai patinka kūno kultūra“, – vos susitikus pasikalbėti sakė su kurčiais ar neprigirdinčiais vaikais dirbanti V. Vanagienė.
Akivaizdu, kad jos mokiniams patinka sportuoti. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokiniai – 2017-2018 m. m. Lietuvos kurčiųjų moksleivių žaidynių, Lietuvos kurčiųjų plaukimo čempionato, Baltijos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų moksleivių žaidynių, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato bei tarptautinio lengvosios atletikos čempionato prizininkai ir nugalėtojai.
Visa tai – V.Vanagienės nuopelnas.
„Mano mokiniams išties labai patinka sportuoti, jie laukia kūno kultūros pamokų, o ko daugiau gali norėti mokytojas?
Kai tave vaikai priima, tai yra labai svarbus ženklas“, – apie darbą išskirtinėje mokykloje kalbėjo V. Vanagienė.
38 metus pedagoginio darbo stažo turinčiai mokytojai metodininkei dabartinė darbo vieta – vos antra mokykla. Pirmoji darbovietė buvo ta, kurioje ji pati mokėsi – Panevėžio 9 – oji vidurinė mokykla, o dabar tai – Rožyno progimnazija.
Buvo lengvaatletė
V.Vanagienė kūno kultūros mokytoja tapo ne šiaip sau.
Nuo 7-tos klasės ji rimtai sportavo – lankė lengvąją atletiką, tad dar mokyklos suole buvo aišku, kad su sportu sies ir savo ateitį.
Baigdama bendrojo lavinimo mokyklą ji svarstė rinktis sporto medicinos studijas ir vykti mokytis į Estiją – Tartu universitetą. Tačiau gyvenimas viską sudėliojo kiek kitaip. Vijoleta išvažiavo į Kauną mokytis Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas).
Panevėžietė po studijų grįžo į gimtąjį miestą.
Jauną specialistę, tuomet ką tik baigusią studijas, pasikvietė buvusi auklėtoja – toje pačioje, kurioje Vijoleta ir mokėsi, vidurinėje mokykloje, nes reikėjo kūno kultūros mokytojo.
Dabar, po kelių dešimtmečių, prabėgusių dirbant mokytoja, ji tikra, kad niekada nepasuktų kitu keliu.
Mokė abipusės tolerancijos
Dar dirbdama ankstesnėje darbovietėje mokytoja dažnai rengdavo bendras varžybas su Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokiniais. Ir krepšinį žaisdavo, ir šachmatų, šaškių turnyrus rengdavo, tolerancijos ir bendravimo mokydavo.
Nauda buvo keleriopa. Klausos negalią turintys vaikai mokėsi pritapti girdinčiųjų pasaulyje, o girdintys vaikai suprasdavo, kad gyvenimas įvairialypis, kad jame vietos po saule randa skirtingi žmonės.
„Vaikai vieni kitus priimdavo tolerantiškai. Girdintiesiems būdavo smalsu, jie klausinėdavo, kaip gestais pasakyti vieną ar kitą žodį. Manau, kad tai buvo naudinga ir vieniems, ir kitiems“, – sakė pedagogė.
Ji pati gestų kalba tuomet temokėjo pasakyti tik „labas“, tačiau tai pedagogei nesutrukdė išsyk pelnyti mokinių simpatijas perėjus į naują darbovietę.
„Gestų kalbos tiek, kiek reikia darbui, išmokau. Tačiau tai dar ne pabaiga. Gestų kalbą tobulinu kasdien. Tai nėra lengva kalba. Kurtieji paprastai kalba tikrąja gestų kalba ir emocionaliai, tad suprasti nėra paprasta“, – dalijosi V. Vanagienė.
Mokytojos artimieji pastebi, kad ji pati, laikui bėgant, pradėjo daugiau gestikuliuoti.
Į kiekvieną žvelgia individualiai
„Geras mokytojas turi mylėti vaikus, mokėti bendrauti, gebėti priimti mokinį tokį, koks jis yra. Dirbdama šioje mokykloje turi rinktis tokį metodą, kuris ne knygoje parašytas, o tas, kurį jauti esant būtiną, tinkamą. Tam reikalingas nuolatinis tobulėjimas“, – apibūdino savo darbą V. Vanagienė.
Ji kūno kultūros pamokas veda iš keturiolikos rajonų atvažiuojantiems vaikams – kai kurie jų į mokyklą atvyksta iš Klaipėdos, Šiaulių, Pasvalio, Radviliškio, Kupiškio, Anykščių, Panevėžio, Rokiškio, Joniškio, N.Akmenės, Biržų miestų ir rajonų. Iš viso mokykloje mokosi daugiau nei pusšimtis vaikų.
„Pamokas turi vesti taip, kad vaikams būtų įdomu. Jei pasieki to, tave vaikai priima. Ir taip yra nepriklausomai nuo to, kokioje mokykloje, su kokiais vaikais dirbi“, – aiškino V. Vanagienė.
Ji puikiai jaučia, kad vien rezultato siekimas atbaido neretą, galbūt fiziškai silpnesnį vaiką, ir jis pradeda nemėgti kūno kultūros.
„Ir senais laikais, ir dabar žiūriu individualiai, atsižvelgiu į kiekvieną vaiką. Negali įvertinti prastai, jei jis neatliko paskirtų užduočių. Visuomet privalai įžvelgti, ką jis sugeba pagal savo fizines galias“, – aiškino mokytoja.
Kartais liepia mesti dietas
V.Vanagienė sakė, kad pastaraisiais metais jaučiasi didelis susidomėjimas sportu, vaikai nori būti sveiki ir stiprūs. Jai nuolat tenka aiškinti, kaip tinkamai reikia stiprinti sveikatą.
„Vaikas turi žinoti, kodėl daro vieną ar kitą pratimą. Man labai gera girdėti, kai grįžę po savaitgalio namie mokiniai sako darę per pamokas išmoktus pratimus. Tikiu, kad mokykloje išmokę žaisti, tarkime, stalo tenisą ar kitus sportinius žaidimus ir suaugę jį žais“, – pasakojo V. Vanagienė.
Kartais jai tenka paaiškinti apie sveiką mitybą, apie tai, kaip nereikia laikytis ypač šiuo metu propaguojamų įvairių dietų. Tačiau tenka sukti galvą, kaip dalį vaikų atitraukti nuo socialinių tinklų, juos paskatinti įprasti prie taisyklingos laikysenos.
„Tačiau galiu pasidžiaugti, kad mūsų mokykloje vaikams už nuolatinį buvimą socialiniuose tinkluose labiau patinka sportuoti, domėtis sveika gyvensena bei derama mityba“, – sakė V. Vanagienė.
Kartu su mokiniais V.Vanagienė bėgioja parke. Tačiau tuo pedagogė neapsiriboja – pati eina į sporto klubą, ypač jai patinka baseinas. Pedagogė džiaugėsi, kad visi mokyklos mokiniai turėjo galimybę net keletą metų iš eilės nuolat lankyti baseiną ir išmokti plaukti.
Panevėžietė pedagogė niekada nesuabejojo savo pasirinkimu.
„Einu į darbą su džiaugsmu, man gera, jaučiu, kad vaikai manęs laukia. Jei reikėtų rinktis dabar, vargu ar ką kita rinkčiausi. Manau, kad mokytojas yra prestižinė profesija. Tikrai jaučiu vaikų pagarbą, mane vaikai myli, jiems patinka mano dalykas“, – sakė V. Vanagienė.
Ji džiaugiasi išsaugojusi šiltus santykius ir su buvusiais mokiniais ir auklėtiniais .
„Kad ir kur jie būtų, jie vis parašo, paskambina, kad pasiilgo, ateina išgerti kavos, arbatos. Turėjome daug gražių tradicijų, rengdavome vakarones, labai džiaugiuosi jais“, – kalbėjo V. Vanagienė.
