29 metų Erika Grigorjevaitė prieš kelerius metus dirbo valstybinėje įstaigoje – konsultavo jaunimą, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje, kaip imtis verslo, parengti jo planą.
„Kitiems aiškinau, o pati to nedariau. Galima sakyti, kad motyvuodama kitus motyvavau pati save“, – kas paskatino keisti vagą, pasakojo moteris.
Įrangą jau turėjo
Prieš trejus metus E.Grigorjevaitė, pagal išsilavinimą – landšafto specialistė, išėjo iš tuomečio darbo ir ėmėsi puoselėti jau užgimusią verslo idėją, kuriai iš pradžių skirdavo vakarus ir savaitgalius.
Erikos mama – siuvėja, tad jaunoji verslininkė aiškiai žinojo, kas įgyvendintų jos mintį siūti sėdmaišius. Nijolė Grigorjevienė, ir iki tol dirbusi savarankiškai, palaikė dukters užmojį.
Verslo pradžiai didelių investicijų nereikėjo – siuvimo įrangą moterys turėjo, pirmiesiems sėdmaišiams nereikėjo net audinių pirkti.
„Pirmiausia pasisiuvome jų sau, buvome ką tik persikėlę į naujus namus, reikėjo baldų. Galvojome apie sėdmaišius, bet nenorėjome tų iš bulvinių maišų“, – pasakojo panevėžietė verslininkė.
Jiedvi su mama pasirinko siūti klasikinio stiliaus sėdmaišius, derančius ištaigingame interjere.
„Tad mūsų gaminiai atsirado iš poreikio. Kartais klientai juokiasi niekada nemanę, kad pirks tokius daiktus namams, kurių interjeras – klasikinis“, – pasakojo įmonės „Tissu by E & N“ įkūrėja E.Grigorjevaitė.
Ir direktorė, ir krovikė
Pirmi verslo mėnesiai nebuvo lengvi, jaunoji verslininkė nerimavo, ar pavyks savarankiškai užsidirbti atlyginimą.
Siuvyklą verslo partnerės – mama ir dukra – įkūrė 10 kv. metrų kambaryje savo namuose. Dabar jos jau nuomojasi kur kas didesnes patalpas. Pagausėjo ir kolektyvas – N.Grigorjevienė pasitelkia keletą siuvėjų.
„Iš pradžių būdavo vos vienas du užsakymai per savaitę, dabar per dieną kartais sulaukiame gerokai daugiau“, – džiaugėsi įmonės direktorė E.Grigorjevaitė, kuriai tenka būti ir nešike, ir krovike.
Ji išmoko ir sėdmaišių, pufų detales sukirpti iš audinio. Tačiau bene svarbiausia verslininkės pareiga – ieškoti klientų.
Susikūrusi socialiniame tinkle paskyrą ji nesitikėjo, kad to pakaks norint sulaukti gausiau klientų, kad šitaip žinia pasklis ne tik tarp pažįstamų. Bet laikui bėgant ji įsitikino, kad socialiniai tinklai – galinga jėga.
Padėka pirmai klientei
Pirmoji klientė, išsyk užsisakiusi 3 sėdmaišius, buvo iš Vilniaus.
„Man buvo šokas, kad tai nepažįstama moteris, kad iškart tris perka, net prisėdau.
Neseniai ji paskambino, kad norėtų atnaujinti sėdmaišius.
Nutarėme, kad jai, mūsų pirmai klientei, padovanosime sėdmaišių“, – pasakojo E.Grigorjevaitė.
„Tissu by E & N“ gaminius tenka siųsti ir svetur – juos perka lietuviai Vokietijoje, Anglijoje.
Gamina ir žaisliukus
Laikui bėgant, „Tissu by E & N“ išplėtė asortimentą – siuva ir pufus, ir lovų užtiesalus, ir guolius šunims.
Be to, E.Grigorjevaitė gamina ir kalėdinius žaisliukus, apvilktus audiniu.
„Lapkritį ir gruodį išvis neturėjome kada atsikvėpti. Gal tai ir dėl švenčių, o gal žmonės, vasarą ir rudenį įsirengę būstą, ieškojo baldų, puošmenų“, – svarstė Erika.
Verslininkė supranta, kad jų prekės nėra pigios. Pufai atsieina apie šimtą eurų, sėdmaišiai – ir pusantro, ir pustrečio šimto eurų, pagalvėlės – apie 30 eurų.
„Mūsų pirkėjai vertina, kad tai rankų darbas. Bet jeigu siuvame pagal individualų užsakymą sėdmaišis gali kainuoti ir 300 eurų“, – sakė E.Grigorjevaitė.
Verslui kiek sutvirtėjus Erika pradėjo audinių ieškoti užsienyje, važinėti į parodas Italijoje.
Iš pradžių verslininkės to negalėjo sau leisti – juk reikėjo skaičiuoti kiekvieną eurą.
Tarkime, E.Grigorjevaitė džiaugėsi suradusi žmogų Indijoje, kuris įmonės prekės ženklą sukūrė už 20 dolerių. Lietuvoje dizaineriai už tai prašė kelių šimtų eurų.
Dabar „Tissu by E & N“ šeimininkė nedrąsiai svajoja ir apie užsienio rinkas.
Erika mano, kad jųdviejų su mama kūriniai patiktų Rusijos klientams.
