„Kokybė, kaina ir greitis. Tai trys svarbiausi dalykai skubančiam ir skaniai pavalgyti norinčiam žmogui“, – valgyklos darbo modelį atskleidžia dabartinis „Šyšos“ savininkas Modestas Vilkas.
Netrukus „Šyšos“ komanda savo klientams pasiūlys naują meniu, kurio patiekalai bus ne tik įvairesni, bet ir sveikesni.
Versle – jau 25 metai
Verslininkas M. Vilkas „Šyšos“ valgyklą iš buvusių savininkų nupirko prieš pusantrų metų, tačiau maisto apdirbimo, prekybos versle sukasi jau kelis dešimtmečius. Jo vadovaujamai įmonei „Gilanda“ jau 25 metai. Verslas prasidėjo 1995-aisias, kai Pagėgiuose atidarė maisto ir pramoninių prekių parduotuvę, vėliau dar kelias parduotuves Šilutėje, barą Traksėdžiuose, kurį vėliau rekonstravo į kulinarijos pusgaminių gamybą. Šaldytus produktus – koldūnus, blynelius, čeburekus ir kitus gaminius „Gilanda“ gamina jau 15 metų.
Šiuo metu verslininkas turi parduotuvę Traksėdžiuose, taip pat kulinarijos cechą, „Gilandos“ šaldytais gaminiais prekiaujama firminiuose skyreliuose Šilutėje, Kretingoje, Mažeikiuose, Klaipėdoje.
M. Vilkas sakė, kad įsigydamas „Šyšą“ planavo joje prekiauti patiekalais iš pusgaminių, tačiau vėliau šie planai pasikeitė 180 laipsnių kampu. Šiandien valgykloje šaldyto maisto beveik nenaudojama, visa produkcija – mėsa, pieno produktai, daržovės – atkeliauja švieži tiesiai iš gamintojų.
„Nenaudojame nei šaldytos mėsos, nei pusgaminių, viską gaminame tą pačią dieną. Jau stovėdamas eilėje žmogus žino, kad gaus šviežiai iškeptą ar išvirtą maistą“, – pasakojo verslininkas.
Kokybė – svarbiausia
Maisto gamyba valgykloje prasideda 8 valandą rytą, o jau 10 val. – prekiaujama patiekalais. Kasdien čia sukasi 13 žmonių kolektyvas. Valgyklos darbui vadovauja M. Vilko dukra Gintarė.
M. Vilkas džiaugiasi, kad šiuo metu kolektyvas jau yra gerai susiderinęs. Kiekvienas jo narys, pradedant vadove ir baigiant padėjėja yra svarbus, nes neatlikus savo darbų, tai greitai pasijustų kitiems.
Dvi „Šyšos“ kolektyvo narės yra profesionalios virėjos, jų visko galima paklausti, jos žino visų patiekalų receptūras. Modestas giria ir Onutę Matukevičienę, kuri maisto gamyboje dirba jau apie 40 metų. Būtent Onutė daug ką parodė, pamokė, paaiškino, atėjus naujiems valgyklos savininkams.
M. Vilkui labai svarbu kokybė, o ją, anot verslininko, išlaikyti sunku. Savo darbuotojams jis visada sako, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais jie turi vadovautis yra patiekalų kokybė, sąžiningumas, švara. Taigi, jei prisvyla plovas ar pridega šnicelis, darbuotojas ragina pasakyti ir kartu spręsti problemą, o ne bandyti tai nuslėpti.
Šnicelis – TOP 1
Pradžioje naujieji valgyklos savininkai senųjų receptų nekeitė, tačiau artimiausiu metu klientams pasiūlys visai naują meniu, kuriame bus įvairesnių patiekalų: troškintų šonkauliukų „ragu“, bulvyčių fry, kepsnių.
Nauji patiekai bus ir sveikesni. Pavyzdžiui kepsniai bus kepami grilyje, jų nevoliojant tešloje ar džiuvėsėliuose, neužpilant padažo. Tokie kepsniai bus gardinami tik druska, pipirais ar kitais natūraliais prieskoniais. „Šiuo metu laukiame naujos įrangos, o receptūrą jau esame ištobulinę“, – atskleidžia M. Vilkas.
Tačiau vienas patiekalas, net ir keičiantis valgiaraščiui, išliks. Tai – šnicelis, kurio populiarumas neblėsta jau kelis dešimtmečius. Kasdien šio patiekalo valgyklos darbuotojos iškepa labai daug porcijų.
„Šnicelis mūsų TOP 1. Kepame tokius, kaip ir prieš 20 metų, jų receptūrą išsaugojo Onutė“, – pasakoja verslininkas.
Kiekvieną rytą valgykloje kepami švieži čeburekai, beliašai, spurgos.
Nepamiršta ir vargšų
Klientai valgyklą užplūsta pietų metu, nuo 12 valandos. Žmonių kontingentas įvairus, pradedant statybininkais, baigiant Savivaldybės tarnautojais. Kadangi „Šyša“ stovi pakelėje į Klaipėdą, čia užsuka ir daug pravažiuojančių žmonių. Pasak M. Vilko, klientai valgyklą vertina įvairiai, dažniausiai žmonėms čia patinka.
Valgykloje kartą per savaitę vyksta loterija, kurios metu pirkėjas gali laimėti pietus.
„Šyšos“ valgykla jau kuris laikas bendradarbiauja su Šilutės Socialinės paramos skyriumi – neparduoto maisto porcijas nuveža nepasiturintiems ar vargstantiems senoliams. „Neįsipareigojame vežti kiekvieną dieną ar būtinai tam tikriems žmonėms. Jeigu maisto tą dieną lieka, tai ir vežame, išdaliname, pabendraujame su tais žmonėmis. Jei tą dieną maisto neliko, tai ir nevežame“, – sako girtis nelinkęs M. Vilkas.
Šią labdaros idėją sugalvojo valgyklai vadovaujanti jo dukra Gintarė. Jauna moteris yra baigusi socialinius mokslus, anksčiau dirbo Priekulės dienos centre, kur bendravo su vargstančiais, senoliais, vaikais iš rizikos šeimų. Pakeitusi darbą Gintarė nepamiršo ir tų, kuriems sekasi prasčiau ir reikalinga pagalba.
Istorija svarbu
M. Vilkui svarbi ir „Šyšos“ istorija. Jis pasakoko, kad pastatas statytas XX a. pr., jo savininkas buvo Hoffmann Otto, vėliau 1921-1943 pastatas priklausė Olgai Schmiedtke, po karo nacionalizuotas.
XX a. pirmoje pusėje pirmajame pastato aukšte veikė O. Schmiedtke priklausantis restoranas, F. Bratkaus parfumerijos parduotuvė, antrajame ir trečiajame aukštuose buvo nuomojami butai. Reikia nepamiršti, kad XX a. pr. turgaus aikštėje, šalia kurios yra pastatas, tiesiog virė gyvenimas, nes čia vykdavo garsiejo žuvų turgūs, sutraukdavę minias žmonių.
Po karo pastatas buvo nacionalizuotas, pirmajame jo aukšte įsikūrė valgykla „Šyša“, o kituose – butai.
„Istorija labai įpareigoja“, – rodydamas segtuvą su istoriniais faktais sako M. Vilkas. Juk ne viena šilutiškių karta užaugo su šia valgykla. Būna, žmonės grįžta iš užsienio, atsiveda vaikus, sako, čia aš mažas valgydavau. Modestas sulaukia daug atsiliepimų, prašymų nieko pastate nekeisti, palikti valgyklą.
Jis svarsto, kad jei rekonstruos interjerą, atkurs senesnį 1960-ųjų stilių, kad susieti su praeitimi. Jau dabar valgyklos salėje yra atidengti autentiški raudonų plytų mūro sienos fragmentai, juos žadama išlaikyti.
