Tiesa, atsiranda ir įmonių, siekiančių pakeisti tokią niūrią statistiką. Tabako gaminių bendrovė „Philip Morris“ išsikėlė ir sėkmingai vienintelė šalyje sertifikavosi, kaip už lygiavertį darbą vienodai moterims ir vyrams mokanti kompanija.
Atotrūkį lemia keli veiksniai
15 procentų – šis skaičius žymi, kiek didesnį atlyginimą užimant tokias pačias pareigas gauna vyrai lyginant su moterimis. Dar pernai skirtumas siekė 14 procentų, tad Lietuvoje, kitaip nei kitose ES valstybėse, nelygybė ir toliau auga.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas aiškino, kad toks didėjimas gali būti susijęs su šalyje augančia ekonomika – atotrūkis per ekonomines krizes linkęs mažėti (bet ne dėl didėjančio moterų darbo užmokesčio, o dėl spartaus vyrų atlyginimų mažėjimo), o per ekonominius pakilimus – didėti.
Visgi atotrūkį, anot specialisto, labiausiai lemia moterų karjeros pertrūkiai, kuomet didžioji dauguma moterų išeina vaiko priežiūros atostogų (vyrų tik 23 proc.), taip metams ar keliems iškrisdamos iš darbo rinkos bei likdamos su tuo pačiu atlyginimu ir pareigomis. Taip pat segregacija švietimo srityje, kuomet moterys susispiečia į švietimo, sveikatos, socialinio darbo specialybes, o vaikinai į kur kas perspektyvesnes – IT, inžinerijos ir gamybos specialybes.
„Darbdavys turi teisinę prievolę moterims ir vyrams už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį – tai numatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lygių galimybių įstatyme ir Darbo kodekse. Todėl dažnai girdimi nuogąstavimai, kad moterys tiesiog sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą nei vyrai, neturėtų būti pagrindas joms faktiškai mokėti mažesnį darbo užmokestį negu vyrui, kuris dirba tokį patį ar vienodos vertės darbą“, – poziciją išsakė D.Paulauskas.
Pasiūlė išeitį
Jo teigimu, darbo kodeksas numato ir tam tikrus minimalius atlyginimų skaidrumo standartus. Pavyzdžiui, darbuotojai turi būti supažindinami su darbo apmokėjimo sistema, kurioje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei darbo užmokesčio dydžiai. Taip pat darbdavys turi pateikti informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jei to pareikalauja darbuotojų atstovai. Bet tai, palyginus su Europos Komisijos (EK) atlyginimų skaidrumo rekomendacijomis, nėra pakankama.
„Be įstatyminių pareigų rimtesnio skatinimo nėra. Yra projektų, skirtų lygybės planavimui darbovietėse, tačiau sistemingo, nuoseklaus skatinimo vis dar trūksta. Kol moterys daro pauzę, vyrai tuo metu sklandžiai kyla karjeros laiptais. Todėl ir turime tokį rezultatą“, – svarstė D.Paulauskas.
Specialistas pridūrė, kad didelis pokyčių paskatinimas būtų iš skandinavų kilusi idėja, kuri susilaukia pripažinimo ir ES – t. y. vaiko priežiūros dalijimasis, kai abu tėvai skatinami imtis vaiko priežiūros numatytą laikotarpį (pavyzdžiui, 4 mėn. vienas iš tėvų ir 4 mėn. kitas iš tėvų). Kažkuriam vienam to atsisakius, vaiko priežiūros išmoka už tą laikotarpį nebūtų mokama.
„Tai ne prievarta, nes niekas nebūtų verčiamas pasiimti tą laikotarpį, o tiesiog paskatinimas. Taip pasidalinus vaiko priežiūros atsakomybes, darbo rinkoje mažiau nukentėtų moterys, o vyrai išloštų prisidėdami prie vaikų ugdymo ir priežiūros“, – pažymėjo jis.
Įtakos turi stereotipai
Panašias problemas įžvelgė ir atlyginimų lygybei ir apskritai lygioms galimybėms vyrams ir moterims didelį dėmesį skiriančios bendrovės „Philip Morris Baltics“ Žmogiškųjų išteklių ir kultūros vadovė Baltijos šalims Asta Sakalauskaitė. Jos teigimu, didelę įtaką atlyginimų skirtumui taip pat vis dar turi visuomenėje gajūs stereotipai.
Specialistė sakė pastebinti, kad kai kuriose pozicijose bendrovės fabrike Klaipėdoje vyrų dirba daugiau negu moterų, bet tai yra susiję su techninių sričių išsilavinimu ir reikalavimais. Bendradarbiaudami su universitetais bendrovės specialistai taip pat pastebėjo tendenciją, kad dauguma technikos mokslų studentų yra vyrai.
„Nors proaktyviai dedame pastangas, kad tokios pozicijos būtų patrauklios ir moterims, tačiau pastebime, kad darbo rinkoje techninį išsilavinimą turinčių specialistų vyrų šiuo metu yra kur kas daugiau negu moterų. Vyrauja nuostata, kad techninio pobūdžio darbuose geriau sekasi dirbti vyrams, tad nemažai moterų, net ir turėdamos tinkantį išsilavinimą, galiausiai renkasi kitą profesinį kelią“, – kalbėjo A.Sakalauskaitė.
Bendrovė „Philip Morris“ pasauliniu mastu yra išsikėlusi tikslą, kad 2022 metais 40 proc. vadovaujančių pozicijų bendrovėje užims moterys. Šis skaičius šiuo metu siekia 35 proc. Lietuvoje 43 proc. vadovaujančių pozicijų jau užima moterys, o aukščiausio lygio vadovų komandoje moterys sudaro 50 proc.
Įvertino ekspertai
Kompanijos pastangas lygių galimybių srityje įvertino ir tarptautiniai ekspertai. Šveicarijoje įsikūrusio „Equal-Salary Foundation“ specialistai, atlikę nepriklausomą auditą, „Philip Morris Lietuva“ ir „Philip Morris Baltic“ įmonėms suteikė „Equal-Salary“ („Vienodo atlyginimo“) sertifikatą.
„Equal-Salary“ sertifikatas ne tik patvirtina, kad kompanijoje vyrai ir moterys už lygiavertį darbą gauna vienodą atlygį, bet ir padeda identifikuoti sritis, galinčias kelti rizikas įgyvendinant lygybės politiką ir proaktyviai imtis veiksmų šias problemines sritis eliminuoti.
Visgi A.Sakalauskaitė patikino, kad lyčių galimybių moterims ir vyrams užtikrinimas kompanijai svarbus ne dėl sertifikato, o todėl, kad kyla iš esminių kompanijos vertybių – pagarbiai, teisingai ir objektyviai vertinti kiekvieną darbuotoją, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar kitų skirtumų.
„Tai – patvirtinimas mūsų darbuotojams ir potencialiems kandidatams, kad esame progresyvi ir sąžininga organizacija. Kadangi šiuo metu mūsų kompanija įgyvendina revoliucingą žingsnį – nuo įprastų cigarečių gamybos pereina prie naujoviškų bedūmių tabako gaminių – talentų įvairovė inovacijoms ir kūrybiškumui yra labai svarbi“, – teigė „Philip Morris Baltics“ Žmogiškųjų išteklių ir kultūros vadovė Baltijos šalims.
