Uždirbti didelius pinigus nėra paprasta, tačiau kur kas sudėtingiau juos išsaugoti ar tuo labiau pagausinti.
Tarp milijardierių sunku rasti žmogų, kurio istorija labiau neįprasta nei J.Ma.
Viename savo interviu verslininkas pasakojo, kad Kinijoje neįmanoma pasiekti sėkmės, jei neturi ryšių, politinio svorio ar turtų. Jis pats neturėjo nei vieno, nei kito, nei trečio. Nepaisant to, J.Ma tapo vienu turtingiausių žmonių Kinijoje – jo turtai vertinami 40 mlrd. JAV dolerių.
Idealiai jo kelią į sėkmę iliustruoja ši J.Ma citata: „Jei jūs vis dar nepasiduodate, vadinasi, tebeturite šansą. Pasiduoti – štai didžiausia nesėkmė“.
Jo pavyzdys įrodo, kad bet kuris žmogus gali tapti sėkmingas. Tik nėra jokio universalaus recepto, kaip to pasiekti – egzistuoja tik tikslas ir pastangos, kurių vieni turi, o kiti – ne.
Beje, iš tiesų Jackas Ma – visai ne Jackas. Ma Yunas gimė 1964 m. labai vargingoje šeimoje, gyvenusioje Kinijos Hangdžou mieste.
Kai į komunistinę Kiniją atvyko JAV prezidentas Richardas Nixonas, abiejų valstybių santykiai ėmė klostytis palankesne kryptimi, o augantis Ma Yunas gavo progą išmokti anglų kalbos. Jis užsieniečiams rengdavo nemokamas ekskursijas, per kurias su atvykėliais galėdavo bendrauti angliškai. Būtent tada Ma Yunas tapo Jacku: kadangi turistams būdavo keblu ištarti savo gido tikrąjį vardą, jį perkrikštijo.
Tačiau mokslai Ma Yunui nesisekė: jis du kartus neišlaikė pradinės mokyklos egzaminų, tris – vidurinės ir dusyk – stojamųjų į institutą. Beje, jis toks ne vienas: fizikas Albertas Einsteinas, britų politikas Winstonas Churchillis ir JAV prezidentas Abrahamas Lincolnas taip pat turėjo rūpesčių su mokslais. Problema ta, jog jiems stigo laiko.
Net ir dabar vienas turtingiausių Kinijos žmonių turi keblumų perkąsdamas skaičius: jei jam įduotumėte finansinę ataskaitą, J.Ma sunkiai ją suprastų.
J.Ma nesisekė ir karjera. Paties verslininko teigimu, jam trisdešimt sykių buvo atsakyta priimti į darbą, o greitojo maisto įstaigų tinklas KFC iš 24 kandidatų įdarbino visus, išskyrus Jacką.
Pirmąjį kompiuterį būsimasis turtuolis pamatė 1995 metais, jau sulaukęs 31-erių, kai kaip vertėjas išvyko į JAV. Čia jam pasakojo apie internetą. Pirmasis žodis, kurį J.Ma įvedė į paieškos laukelį, buvo „beer“ (angl. alus). Tarp rezultatų buvo amerikietiškas, belgiškas – koks tik nori alus, tik ne kiniškas.
O kai J.Ma suprato, kad amerikiečių internete nėra absoliučiai jokios informacijos apie Kiniją, jis panoro, kad internetas atsirastų Kinijoje. Taip prasideda „Alibaba“ istorija.
J.Ma savo kompaniją vadina „1001 klaida“, kurios jo vis dėlto nesustabdė. 2014 m. „Alibaba“ pirminis viešas siūlymas (IPO) surinko 25 mlrd. JAV dolerių ir tapo stambiausiu istorijoje, rašo forbes.ru.
Nuo tada „Alibaba“ augina stambūs pirkiniai. 2014 m. kompanija įsigijo universalinių parduotuvių tinklą „Intime“, 2015 m. – prekybos centrą „Lianhua“ ir technikos parduotuvę „Suning“. Pernai „Amazon“ 13,7 mlrd. JAV dolerių investavo į maisto produktų tinklą „Whole Foods“. Po pusmečio „Alibaba“ už 2,9 mlrd. JAV dolerių nusipirko trečdalį prekybinės kompanijos „Sun Art Retail“. Visose parduotuvėse „Alibaba“, pasinaudodamas duomenų analize ir naujausiomis technologijomis, padidino verslo efektyvumą.
2017 m. „Alibaba“ ėmė aktyviai investuoti į startuolius už Kinijos ribų: „Tokopedia“, „Lazada“, „Big Basket“ ir „Paytm“.
Pastarasis atvejis – itin įdomus. Tai – indų sumanyta mokėjimo paslauga, į kurią rugpjūtį 350 mln. JAV dolerių investavo ir verslininkas Warrenas Buffettas. Beje, tai buvo pirmoji jo investicija Indijoje.
2016 m. Indijos premjeras Narendra Modi iš apyvartos išėmė 500 ir 1000 rupijų kupiūras, kurios sudarė 86 proc. visų Indijoje cirkuliavusių grynųjų. Kilo masiniai protestai, kita vertus, tai paskatino tokių paslaugų kaip „Paytm“ atsiradimą. Panašu, kad „Alibaba“ ir W.Buffettas mano, kad atsiskaitymai ne grynaisiais Indijoje – daug žadanti rinka.
„Alibaba“ investavo ir į naudotų automobilių pardavimą, maisto pristatymą, dalijimąsi dviračiais.
J.Ma investuotoja ir savus pinigus. 2018 m. fondas „Blue Pool Capital“, valdantis J.Ma ir jo „Alibaba“ partnerio Josepho Tsai pinigus, 20 mln. JAV dolerių įmerkė į paslaugą „Rent the Runway“. Ją 2009 m. sumanė dvi Harvardo verslo mokyklos studentės. „Rent the Runway“ esmė — išspręsti visoms merginoms puikiai pažįstamą problemą: vakarinės suknelės brangiai kainuoja, o dėvimos vos du tris kartus.
Įdomu tai, kad „Rent the Runway“ įkūrėjos neturėjo visiškai jokio technologinio išsilavinimo. Iš pradžių merginos neteko kone visų turėtų pinigų, kurie buvo skirti investicijoms į plėtrą ir dizainą, tačiau galiausiai jos pačios išmoko programuoti. Šiandien tinklapyje galima išsinuomoti ne tik vakarinę suknelę, bet ir kasdienių rūbų.
Šių metų rugsėjo pradžioje J.Ma pranešė, kad sulaukęs 54-ojo gimtadienio jis išeis į pensiją ir, kaip ir verslininkas Billas Gatesas, imsis filantropijos.
„Alibaba“ įkūrėjas tikisi, kad tokia jo veikla taps tiltu, sujungsiančiu šalis ir bendruomenes, kurios šiandien viena kitos nesupranta. J.Ma kalba apie tai, kad pirmoji technologinė revoliucija sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą, antroji – Antrąjį, o dabar išgyvenama trečioji revoliucija turėtų paskelbti karą ligoms ir skurdui.
Neseniai paaiškėjo, kad J.Ma įstojo į Kinijos komunistų partiją. Kada tai nutiko, Kinijos žiniasklaida nenurodo.
Priminsime, kad asmeninis „Alibaba“ įkūrėjo turtas vertinamas 36,6 mlrd. JAV dolerių. J.Ma – trečiasis turtingiausių kinų sąraše, rašo bbc.ru.
Komentuodami tokį milijardieriaus sprendimą specialistai atkreipia dėmesį, jog į partiją įstodami asmenys pripažįsta jos viršenybę. Kita vertus, tai nereiškia, kad partijos narys privalo būti politiškai itin aktyvus.
Galima neabejoti, kad dar išgirsime apie „Jack Ma Foundation“ — projektą, kuriam, verslininko teigimu, jis ruošėsi dešimt metų. Tikėtina, kad dalimi šio pasiruošimo buvo sprendimas 2015 m. Niujorko valstijos šiaurėje už 23 mln. JAV dolerių nusipirkti 11 tūkst. hektarų žemės.
