Vaikštinėjant po kauniečių ir miesto svečių labiausiai mėgstamą pramogų vietą – senamiestį nenorom kyla noras pasižvalgyti, kaip pavadintos čia esančios įvairios užeigos ir parduotuvės.
Nemažai jų turi angliškus pavadinimus. Tačiau pastaruoju metu verslininkai ima rinktis ir lietuviškus žodžius. Taip elgiasi ne tik lietuviai. Kinų maisto restoranas pakrikštytas mūsų gėlių darželio karaliaus – bijūno vardu. Jo savininkas taip išreiškė pagarbą ne tik šaliai, kurioje įsikūrė.
Vietiniai verslininkai turi įvairiausių paaiškinimų, kodėl renkasi vienokius ar kitokius pavadinimus. Besiaiškinant jų reikšmes ir kilmes galima sužinoti įdomių istorijų.
Būtent tokios įdomybės ir yra patrauklios ne tik lietuviams, bet ir svečiams iš užsienio.
Bijūną mėgsta abi tautos
Kauno senamiestyje gausu įvairiausio stiliaus užeigų. Čia įsikūrę ir nemažai kinų bei kitų Azijos šalių restoranų. Daugelis jų pavadinimų susiję su šių šalių kultūra, legendomis.
Tačiau vienas jų savo pavadinimu stebina. Jis vadinasi „Bijūnas“. Restoraną įkūręs kinas Li Shengli pasakojo, kad nuolat sulaukia klausimų, kodėl taip pavadino savo užeigą.
Tada kauniečių Linu vadinamas vyras aiškina, kad ši gėlė yra ir nacionalinis Kinijos augalas, jis net vaizduojamas ant pinigų. Bijūnų žiedų piešiniais puošiami ir drabužiai bei kiti tekstilės gaminiai.
Sužinojęs, kad bijūnas labai mėgstama gėlė ir pas mus, kinas dar labiau apsidžiaugė.
„Kadangi įsikūriau čia, Kaune, noriu atiduoti pagarbą ir jūsų kultūrai bei šaliai. Todėl toks pavadinimas dar prasmingesnis“, – sakė Li Shengli.
Patiko turtus nešanti dvasia
Kai kurie lietuviai verslininkai savo užeigoms taip pat linkę rinktis lietuviškus pavadinimus.
Senamiestyje galima užtikti net „Kauką“. Jo direktorė Aistė Juodelytė sakė, jog įsteigus įmonę iš karto buvo nuspręsta, kad jai reikia lietuviško pavadinimo.
„Kaukas yra geroji lietuviška namų dvasia, į juos atnešanti turtus ir laimę. Todėl ir pasirinkome tokį pavadinimą. Beje, prieš pavadinimo registravimą domėjomės, ar nėra kito tokio“, – pasakojo A.Juodelytė.
Paaiškėjo, kad nuomojamų patalpų savininkai anksčiau valdė legendinį Kauno restoraną tokiu pat pavadinimu. Jie neprieštaravo, kad nauja užeiga būtų pavadinta tokiu vardu.
A.Juodelytė sakė, kad „Kauko“ pavadinimas patinka ir lietuviams, ir užsieniečiams.
„Vyresni klausia, ar turime ką nors bendro su legendiniu „Kauku“, ir pasakoja savo prisiminimus apie jį. Užsieniečiams šis žodis atrodo įdomus, todėl jie domisi, ką jis reiškia. Pavadinimas pasiteisino“, – sakė A.Juodelytė.
Žodį visi lengvai įsimena
Į akis krinta restoranas „Režisierius“. Jo rinkodaros vadovas Andrius Bakanas sakė, kad taip pat iš karto ieškojo lietuviško žodžio.
„Esame Kauno širdyje, todėl norėjosi ir lietuviško žodžio. Nusprendėme, kad „Režisierius“ gali asocijuotis su išsilavinusiu, apsiskaičiusiu, plataus akiračio, daug keliaujančiu, gerai atrodančiu žmogumi“, – sakė A.Bakanas.
Rinkodarininkas tikino, kad dar vienas tokio pavadinimo pasirinkimo privalumas – jį visi lengvai įsimena.
Prisiminė ir tarpukarį
Senamiestyje galima užtikti ne tik užeigų, kurioms suteikti lietuviški pavadinimai.
Ant vienos parduotuvės puikuojasi iškaba „Ridikiuliai“. Jos vadovė Rūta Čekutė pasakojo, kad kartu su drauge svarstė, kaip pavadinti parduotuvę, kurioje prekiaujama odine galanterija.
„Galvą reikėjo gerokai pasukti. Draugė prisiminė, kad tarpukariu ridikiulis, reiškiantis moterišką rankinę, buvo madingas žodis. Taip pavadinimas ir atsirado, jis prigijo. Dabar matau, kad praeiviai visada sustoja prie parduotuvės, perskaito pavadinimą, šypsosi“, – sakė R.Čekutė.
Verslininkė įsitikinusi, kad suteikti įdomius lietuviškus pavadinimus, kurie dar ir susiję su mūsų istorija, verta, nes žmonės juos geriau įsimena.
Dažnos Kauno senamiestyje esančios parduotuvės taip pat pavadintos lietuviškai, bet jų pavadinimai nėra išradingi, tiesiog apibūdina, kad juose siūlomi suvenyrai, drabužiai, kitos prekės.
Tikisi aplankyti galeriją
Tačiau senamiestyje yra ir nemažai iškabų, kuriose naudojami nelietuviški žodžiai.
Iškabose galima pamatyti užrašus „Bella Italia“, „Boun Giorno“ ar „Casa Della pasta“, iš kurių galima spręsti, kad tai itališko stiliaus užeigos. Yra ir „Masala City“ – masala yra populiarus indiškų prieskonių mišinys.
Taip pat mirga ir angliškos iškabos „Stop and go“, „Lituanian Pub“, „Food Energy“, kurie nusako, kad užsukęs į tokias vietas gali tikėtis greito aptarnavimo, lietuviško ar sveiko maisto.
Iškaba „Shamrock“ suintriguoja labiau. Užeigos tokiu pavadinimu vadovė Eglė Simutienė sakė, kad šis žodis verčiamas kaip trilapis dobilas – Airijos nacionalinis simbolis.
„Žmonės dažnai nežino, ką reiškia šis žodis, ir klausia. Kai paaiškiname, nustemba. Sako, kad airių kultūrą lyg ir žino, bet kaip vadinasi trilapis dobilas, iki šiol nebuvo girdėję“, – sakė verslininkė.
O kuo čia dėti lapė ir omaras?
E.Simutienė vadovauja ir kitai užeigai – „Galeria Urbana“. Tokį lotynišką pavadinimą, kuris reiškia „miesto galerija“, sumanė architektas Audrys Karalius.
E.Simutienė sakė, kad pavadinimas skambus, bet kartais žmones suklaidina.
„Pamatę pavadinimą tiek lietuviai, tiek užsieniečiai tikisi, kad pateks į tikrą galeriją. Todėl nustemba, kad taip nėra“, – sakė E.Simutienė.
Dar vienos senamiesčio užeigos pavadinimas skamba taip – „Foxes grill and lobster“. Iš pirmo žvilgsnio neaišku, kodėl viename pavadinime sudėti žodžiai „lapė, grilis ir omarai“.
Užeigos vadovas Aurimas Petkus paaiškino, kad yra legenda, jog kartą žvejys gaudė žuvį ir pagavo omarą. Jo valtyje buvo lapė, kuri laimikį ir pavogė.
„Remiantis šia legenda, pirmąjį laimikį, ištrauktą iš jūros, suėdė lapė. Mes ją ir pagerbėme“, – sakė A.Petkus.
Klientai dažnai klausia, ką reiškia užeigos pavadinimas, ir legendą reikia nuolat pasakoti. Bet lietuviškai vadinti užeigos nebuvo ketinama.
„Kauno senamiestyje lankosi daug užsieniečių. Norime, kad jiems pavadinimas būtų suprantamesnis“, – sakė A.Petkus.
Pavadinimų mados keičiasi
Senojoje miesto dalyje yra ir ne vienas naktinis klubas. Jų pavadinimai – užsienietiški.
Vienas tokių klubų pavadintas „Dejavu Party“. Klubas įsteigtas rūsyje, kur kadaise veikė kauniečių mėgtas alaus baras „Gildija“.
Klubo bendraturtis Daivaras Judinas pasakojo, kad kai įsikūrė senuose rūsiuose, lankytojai ėmė pasakoti, kaip anksčiau eidavo į „Gildiją“.
„Daugelis sakydavo: „O, čia jau buvau, ši vieta man jau matyta. Taip kilo idėja klubo pavadinime panaudoti frazę „Deja vu“, kuri išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“.
Patyręs verslininkas sakė, kad, kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir kuriant pavadinimus vyrauja tam tikros mados.
„Tie, kurie savo įmones įkūrė prieš 6–8 metus, savo bendrovių pavadinimams parinkdavo angliškus ar kitų užsienio kalbų žodžius, nes tada tai buvo madinga. Jei verslai sekasi, pavadinimai prigijo ir gyvuoja iki šiol. Pastaruosius kelerius metus vis madingesni tampa lietuviški pavadinimai. Dabar verslininkai konkuruoja, kas sumanys kuo įdomesnį ar keistesnį lietuvišką žodį ar jų junginį“, – sakė D.Judinas.
Žinomi vardai nedomina
Kaip lietuviškus ar užsienietiškus pavadinimus, matomus Kauno senamiestyje, vertina kauniečiai ir miesto svečiai?
Iš Vokietijos atvykę ir senamiestį apžiūrinėję broliai Vladimiras ir Aleksandras Kleiningeriai su žmonomis Jelena ir Nadežda sakė, kad jų šalyje barų, restoranų, parduotuvių pavadinimai pateikiami įvairiausiomis kalbomis.
„Angliškų pastebėjome ir pas jus. Pavyzdžiui, į akis krinta kelių kavinių tinklų iškabos. Jos žinomos visame pasaulyje, veikia ir Vokietijoje. Tokiu atveju žinai, ko užėjus į vidų tikėtis, nes jos vienodos bet kokioje šalyje. Bet dėl to ir neįdomu į jas eiti nuvykus į kitą šalį“, – sakė J.Kleininger.
Jos vyras Aleksandras sakė, kad labai daug dėmesio į pavadinimus nekreipia. Svarbiau, ką pamato viduje.
„Vis dėlto galima nuspėti, kad kai kurios užeigos pavadintos lietuviškai. Tada pasidomime, ką tai reiškia, per pavadinimus galima sužinoti įdomių istorijų“, – sakė A.Kleiningeris.
Nuomonės – nevienodos
Kauniečių nuomonė dėl pavadinimų taip pat nėra vienoda.
„Dažniausiai lankausi naktiniuose klubuose. Visų jų pavadinimai užsienietiški. Jauniems žmonėms suprasti juos nėra sudėtinga, ir turistams jie suprantamesni, todėl manau, kad nieko blogo, jei atvirame pasaulyje pavadinimai yra suprantami įvairių tautybių žmonėms“, – sakė kaunietė Eglė Banaitytė.
Kitas kaunietis Gediminas Mieliauskas buvo šiek tiek kitokios nuomonės.
„Angliškai suprasti gali daugelis. Pas mus atvykstantiems turistams tai gal ir patogu, bet lietuviški pavadinimai yra saviti, todėl ir įdomūs“, – kalbėjo būsimas menininkas.
Tarp patraukliausių – ir kauniečiai
Valstybinė kalbos inspekcija kiekvienais metais išrenka patraukliausius bendrovių pavadinimus.
Iš praėjusiais metais įregistruotų juridinių asmenų pavadinimų išrinko Vilniuje, Tauragėje, Plungėje, Utenos rajone registruotas įmones.
Tarp nugalėtojų pateko ir kauniečiai.
Kalbininkams patiko firmų „Neatrastos spalvos“ ir „Vyrų kalvė“ iš Kauno, taip pat Kauno rajone įsteigtų bendrovių „Pilnas samtis“ ir „Vienas vienintelis“ pavadinimai.
Sąmoningumo daugiau, bet pykčio nestinga
Jūratė Baniulienė
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė
„Kauniečių, kuriančių pavadinimus savo verslams, sąmoningumas didėja. Dabar neretai jie iš anksto teiraujasi, ar galės mieste pasikabinti vienokią ar kitokią reklamą, ar jos atitiks reikalavimus. Anksčiau iš pradžių jie išreklamuodavo savo firmų pavadinimus, o paskui, jei jie netaisyklingi, sukdavo galvą, ką daryti, kaip klaidas taisyti.
Gražių lietuviškų pavadinimų vis dar pasitaiko gana retai. Verslininkai vis dar dažniau nori gaminti savo firmų iškabas, kuriose naudojami angliški žodžiai. Tokiais atvejais jie anglišką pavadinimą turi patentuoti kaip firmos ženklą. Gauti patentą brangu, todėl neretai verslininkai ant mūsų pyksta, kad neleidžiame naudoti angliškų žodžių.
Taip pat matyti nauja tendencija. Jei verslininkai ir sugalvoja lietuvių kalbos taisykles atitinkantį pavadinimą, nori, kad jis atrodytų neįprastai. Pavyzdžiui, siekia, kad jis prasidėtų mažosiomis raidėmis, o vidury žodžio būtų didžiosios.
Suprantu, kad vizualiai pavadinimas gali atrodyti išskirtinesnis, patraukti aplinkinių dėmesį. Bet to neleidžia lietuvių kalbos taisyklės, todėl ir vėl sulaukiame didelio nepasitenkinimo.“
