Laurynas neslepia – kol kas Lietuvoje to verslu nepavadinsi. Tačiau ieškantiems bendraminčių kompanijos, įdomių ir naudingų pažinčių, tai yra puikus sprendimas.
– Pirmiausia, gal galėtumėte paaiškinti, kas yra „Coliving“?
– Tai yra ganėtinai naujas, tačiau sparčiai, ypač Amerikoje, bei Vakarų Europos šalyse, populiarėjantis gyvenimo būdas.
Skirtingi, tačiau panašia veikla besiverčiantys žmonės gyvena po vienu stogu. Jie turi savo privačius kambarius, tačiau dalinasi bendra darbo (co-working) erdve, dalyvauja bendrose vakarienėse ar vakarėliuose.
Tokia darbo ir gyvenimo būdo koncepcija yra panaši į bendradarbystės erdvę, tačiau dar ne taip išpopuliarėjusi.
Mūsų auditorija yra ta pati – savo verslą, dažniausiai internetinį plėtojantys žmonės arba laisvai samdomi darbuotojai – vadinami „freelanceriai“.
– Tai populiaru tik užsienyje? Ar turi paklausą ir Lietuvoje?
– Pirmą kartą su tokiu gyvenimo būdu susipažinau prieš ketverius metus, gyvendamas Kopenhagoje. Ten skirtingų technologinių verslų įkurėjai miesto centre dalinosi 6 kambarių apartamentus.
Finansiškai jie galėjo gyventi atskirai, tačiau pasirinko būtent tokį gyvenimo būdą ir kiekvienas iš jo gavo labai daug naudos, pirmiausia – naujų pažinčių.
Kiekvienas įsikėlęs naujas gyventojas turėdavo kitus “co-living” narius pasikviesti į savo ofisą, supažindinti su savo darbuotojais, plėtojama veikla.
Šiuo metu šis projektas Kopenhagoje jau turi 21 kambarį keturiuose centrinėje miesto dalyje esančiuose apartamentuose. Norintys patekti ten gyventi turi ilgokai palaukti: laukiančiųjų sąrašas gana ilgas.
Tokį bendruomeniškumu paremtą gyvenimo principą pastebėjau ir Portugalijoje. Joje yra gerai išplėtota startuolių ekosistema, ir “co-living” projektų yra ne vienas.
Dažniausiai įsikėlęs gyventojas moka gerokai didesnę nuomos kainą, nei rinkos vidurkis. Tačiau kartu jis gauna darbo erdvę bei naujas verslo pažintis. Jam nereikia rūpintsi ir kambarių švara.
– Kaip kilo mintis įkurti tokią erdvę Vilniuje?
– Idėja kilo paprasčiausiai iš poreikio.
Nusprendęs grįžti gyventi atgal į Lietuvą pamaniau, kad noriu gyventi “co-living’e”.
Ieškojau tam tinkamų patalpų, klausiau draugus, ar kažką panašaus galėtų rekomenduoti.
Tačiau Vilniuje nepavyko nieko panašaus rasti. Todėl nutariau pats to imtis: suburti bendraminčius.
– Nuo ko viską pradėjote?
– Paskambinau savo geram bičiuliui Tomui, kuris gerai išmano Lietuvos nekilnojamo turto rinką. Jis turi trumpalaikės nuomos administravimo verslą, iš viso administruoja daugiau nei 40 butų Vilniuje ir Kaune.
Papasakojau jam, ko ieškau ir kokios erdvės man reikėtų. Jam idėja labai patiko. Jis ir padėjo surasti pastatą, kuriame galėtų įgyvendinti šį projektą.
Po mėnesio jau turėjome suradę tam tinkamą erdvę Vilniaus senamiestyje ir pradejome jos įrengimo darbus, samdėme statybininkus.
Šiuo metu “Coliving Vilnius” turi daugiau nei 300 kv.m apartamentus sostinės centre.
– Pats rūpinotės jų interjeru, baldais?
– Taip, teko į tai investuoti. Taip pat susipažinau su vietiniais menininkai. Norėjau, kad mūsų erdvėje netrūktų madingų meno kūrinių, nes jie suteikia jaukumo.
– Kuo „co-living“ erdvė skiriasi nuo paprasto buto?
– Žmonės mėgsta būti bendruomenės dalimi, tuo pačiu dirbti ir gyventi jaukioje aplinkoje.
Be to, plėtojant tarptautinį verslą ir dirbant internetu nėra patogu pasirašyti būsto nuomos sutartį metams laiko. Juk jau po kelių mėnesių gali tekti gyventi ir dirbti užsienyje.
Pas mus gi nuomos terminas yra nuo 1 iki 6 mėnesių. Pavyzdžiui, šiuo metu pas mus gyvena vilnietis, „Facebook“ reklamų specialistas. Jis 5 metus dirbo keliaudiamas po pasaulį, bet nusprendė grįžti 3 mėnesiams į Lietuvą aplankyti draugų. Po to jis išvyks žiemoti į Balį.
Taip pat, pastebėjau, kad “co-living” ypač patrauklus užsieniečiams, nusprendusiems perkelti savo veiklą į Lietuvą.
Neseniai pas mus gyveno kanadietis, nusprendęs į Lietuvą perkelti savo internetinį verslą, skirtą “Blockchain” rinkai, nes pastebėjo, kad čia yra palankios tam sąlygos.
“Coliving Vilnius” jam padėjo greičiau integruotis į vietinę bendruomenę, taip pat surasti naujų verslo partnerių.
– Kas dažniausiai pas jus įsikuria – lietuviai ar užsieniečiai?
– Sakyčiau, kad po lygiai.
– Ar yra kokių nors reikalavimų gyventojams?
– Mums nepriimtini užsisklendę, nemėgstantys bendrauti ar susipažinti su kitais žmonės.
Dažniausiai pas mus gyvena iniciatyvūs, kokia nors kūrybine veikla užsiimantys, savo verslą plėtojantys žmonės arba laisvai samdomi savo srities specialistai.
– Kiek laiko jie vidutiniškai gyvena apartamentuose?
– Nuo 1 iki 6 mėnesių.
– Ar tai gali būti pelningas verslas> Ar tai papildoma jūsų veikla?
– Man tai nėra verslas, labiau tai darau iš idėjos, nes pats užsienyje buvau įpratęs taip gyventi. Todėl ir grįžęs norėjau įvertinti, ar yra paklausa Lietuvoje.
Tačiau tokios įmonės, kaip daugiau nei 20 milijonų JAV dolerių vertinamas didžiausias pasaulyje bendradarbystės erdvių tinklas „WeWork”, sukūręs savo „co-living’ą" pavadinimu "WeLive”, manau, tapo pelningu verslu.
Jisypač patrauklus dideliusoe miestuose, nes ten yra ir didelė paklausa.
– Ar planuojate šią veiklą plėsti?
– Svartome tokią galimybę. Taip pat noriu pasidalinti žinia, kad nuo sausio mėnesio „co-living“ atsilaisvina keletas vietų, tad jeigu kam nors imponuoja toks gyvenimo būdas, jei kas nors ieško naujų pažinčių, kviečiu pas mus užsukti.
