Svajojo nuo vaikystės
Važinėdami po sostinę tai vienoje tai kitoje vietoje galite pastebėti ryškiai oranžinį furgonėlį – „Vagonetę“. Čia sukasi pats T.Kaminskas, jam talkina brolis Rokas, o vasarą dirbo ir sesuo Grytė. Vilniečių šeima čia ruošia neįprastą produktą – bulvių vaflius, taip pat gruzdina ir Europoje jau spėjusias išpopuliarėti belgiškas bulvytes.
Maisto furgonėlių bumas Lietuvoje pastebimas jau kelerius metus. Nė viena didesnė šventė mieste neapsieina be tokio tipo maitintojų. T.Kaminskas tikina, kad tokia verslo koncepcija buvo sena jo svajonė.
„Jau labai seniai svajojau būtent apie furgonėlį. Mane žavėjo keliaujančios virtuvės konceptas. Nuolat „užmesdavau akį” į skelbimų portalus ir stebėdavau šią rinką. Galiausiai radau labai patikusį variantą, tuo metu kaip tik buvo galimybių jį įsigyti, todėl ilgai nedvejojau“, – šypsosi jaunas vyras.
Bulvyčių su įvairiais padažais su žmona Gintare pirmą kartą paragavęs Amsterdame, vyras svarstė, kad lietuviškos bulvės tokiu pavidalu būtų gardesnės. Tačiau galiausiai pasirodė, kad vien tokio produkto lietuviams gali nepakakti.
„Kalbant apie patį produktą, mums su žmona, kažkodėl iš karto „prilipo“ bulvės. Lietuviai jas labai mėgsta, todėl nusprendėme vystyti idėją šia kryptimi. Nesinorėjo nieko banalaus ir pasikartojančio, todėl ėmėme ieškoti, kol galiausiai pasirinkome bulvių vaflius, kuriuos po to ir patentavome. Tiesa, iš pradžių juos pardavinėjome be jokių priedų, tik su padažais. O per pusmetį jie tapo tokie, kokie yra dabar. Žiemos sezonui ir meniu spėjome atnaujinti“, – teigė vyras.
Ekstremali pradžia
T.Kaminskas, prisiminęs pirmąją „Vagonetės“ darbo dieną sostinės Kaziuko mugėje kovo mėnesį, nusijuokia: „Buvome iš tų, kurie gerokai permokėjome mugės rengėjams. Savivaldybei paprašius, pateikėme dokumentus, bet atgauti permokos tikrai nesitikime.
Tąkart tris dienas be galo šalome (spaudė keliolikos laipsnių šaltis – red.). Nebuvome tam pasiruošę. Buvo tikrai ekstremalu. Nuo šalčio ėme streikuoti aparatūra, šalo rankos ir kojos, bet akys buvo didelės, sukomės trise ir žiūrėjome, kas bus.
Uždirbti neuždirbome, bet baigėme lygiai su nuliu. Niekada nesitikėjau, kad verslas atsipirks pirmu sykiu, todėl tą nulį priėmiau kaip savotišką pergalę ir supratau, kad tikrai galime plėtoti savo idėją“, – kalbėjo T. Kaminskas.
Kai ką darytų kitaip
Pasak pašnekovo, investicija verslui buvo palyginti nemaža. Virtuvės ant ratų įsigijimas, reikalinga įranga, dokumentų tvarkymas atsiėjo apie 20 tūkst. eurų.
„Tikėtina, kad buvo galimybė apsisukti ir pigiau. Kai kur iš tiesų galėjome ir sutaupyti, tačiau mokomės iš savo klaidų. Verslas gi pirmas.
Šiuo metu pavyksta susimokėti verslo paskolą, lieka ir pragyvenimui, tačiau ne viskas vyksta taip, kaip kartais norėtųsi.
Gaila, kad to paskolos mokėjimo laikotarpio sutrumpinti nepadeda nuolatiniai furgonėlio, kaip automobilio, gedimai.
Įsigijau jau įrengtą virtuvę, kuri buvo nauja, tačiau pats automobilis buvo senas. Kaip vėliau paaiškėjo, paremontuotas labiau kosmetiškai, o ir padaryta ne viskas buvo kokybiškai. Tad jei reikėtų pirkti antrą tokią darbo priemonę, tikrai ieškočiau galimybių įsirenginėti ją pats“, – teigė verslininkas.
T.Kaminskas tikino konkurencijos nebijojęs, mat į rinką atvedė naują produktą.
„Taip, galima drąsiai sakyti, kad maisto furgonėlių mada yra atkeliavusi į Lietuvą. Jų yra tikrai nemažai ir konkurencija juntama, ypač kai dalyvauji didesniuose renginiuose. Bet tai yra normalu. Kita vertus, turint tokį produktą kaip mūsų, ji šiek tiek sumažėja. Labiau tarpusavyje konkuruoja tos pačios kategorijos patiekalų furgonėliai“, – pastebėjo vyras.
Vadina ir blynais, ir pica
Bulvių vafliai – savotiška naujovė lietuviškoje virtuvėje. Toks bulvių pateikimo būdas buvo ne kartą rodytas užsienietiškose, o pastaruoju metu ir lietuviškose kulinarijos laidose. Tačiau verslu tai paversti sugalvojęs T.Kaminskas sako, kad receptų yra daugybė, o jis jau yra atradęs ir patobulinęs savąjį. Bet koks nukrypimas nuo proporcijos, pasak maisto furgonėlio šefo, gali lemti nesėkmę.
„Vaflis gali prikepti, arba subyrėti. Ypač pretenzingos buvo saldžiosios bulvės. Jų vaflių receptą tobulinau gerą mėnesį, kol galėjau pasiūlyti jį bulvių mėgėjams.
Apskritai kalbant apie bulvių vaflius, žmonės dažnai nustemba, nes tai yra naujovė. Nemaža dalis lietuvių vis dar yra gana konservatyvūs ir renkasi jau labiau įsitvirtinusius skonius, todėl kartais jiems reikia daugiau papasakoti apie mūsų produktą.
Neretai esame pavadinami bulvių pica ar tiesiog blynais, kas žmonėms yra labiau įprasta, tačiau stengiamės akcentuoti, kad tai būtent vafliai. Žmogus, tikėdamasis blyno, kartais net gali nusivilti“, – perspėjo bulvių vaflių kepėjas.
Ruošia taip, kaip skaniausia pačiam
Bulvių vafliai T.Kaminsko virtuvėje ruošiami taip, kad įgautų traškią plutelę, todėl yra trumpai skrudinami. Pašnekovas teigė, kad sveikesnių alternatyvų ieškotojams jau yra tekę atiduoti tik vaflinėje keptą vaflį, tačiau jam pačiam jie gardesni paskrudinti.
„Visuomet juos rekomenduoju valgyti iš karto, šiltus. Nors saldžių bulvių vafliai mano žmonai skanūs ir jau atvėsę.
Kai žmonės paragauja mūsų vaflių, dažniausiai sulaukiame teigiamų atsiliepimų tiek dėl skonio, tiek dėl idėjos. Žinoma, yra kam ir nepatinka, tačiau tai visiškai natūralu, ypač kai kalbame apie maistą.
Tarkim, man galbūt nelabai patinka silkė, o kažkas negali pakęsti melionų. Visi esame skirtingi ir saviti, mūsų skoniai taip pat. Tai gyvenime ir yra žavu.
Jau turime aibę nuolatinių klientų, o ir man pačiam šis patiekalas labai skanus. Visus vaflių priedų derinius, padažus išbandome ir išragaujame patys su šeima“, – pasakojo T.Kaminskas.
Paklaustas apie neigiamus komentarus, vyras neslėpė, kad tokių tikrai pasitaiko, tačiau jis jau išmoko atsirinkti, kas yra objektyvi kritika, o ką geriau praleisti pro ausis.
„Taip, esu girdėjęs, kad man nepavyko, kad čia „baisu“, „neskanu“, „brangu“, turėčiau tą ir aną daryti kitaip ir iš viso, kad mano svajonė yra kvaila, nes kas gi gali norėti dirbti furgone.
Kritikos iš tiesų pasitaiko, bet reaguoju į ją tik tada, kai ji būna objektyvi. Kitu atveju tikrai viską jau būčiau metęs ir emigravęs į negyvenamą salą (juokiasi).
Kritika nėra blogas dalykas, ji padeda tobulėti. Tačiau labai nemažai jos būna tiesiog juokinga arba prasilenkianti su realybe ir dažniausiai ji atsiranda anonimiškai internetiniuose komentaruose.
Aš visuomet esu už gyvą ir nuoširdų bendravimą, todėl į tai didelio dėmesio nekreipiu. Jei iškyla problema, žmogui nepatinka, tačiau jis negali iš karto tiesiai pasakyti, kad kažkas buvo blogai, ar aš turėčiau sukti galvą, kai blogai nuotaikai užėjus jis ima ir parašo piktą komentarą? Gyvenimas tam per trumpas“, – šypsojosi jaunas verslininkas
Spėjo pakeisti meniu
„Vagonetės“ savininkas sakė, kad po 8 mėnesių darbo, spalio pabaigoje, jau spėjo atnaujinti susiformavusį meniu.
„Pasibaigus šiltajam sezonui nutarėme atsinaujinti. Šaltus vaflių priedus nutarėme pakeisti šiek tiek žiemiškesniais, išsigryninome tam tikrus dalykus.
Šiandieninis pasaulis visomis prasmėmis yra labai dinamiškas, žmonėms nuolat reikia naujovių. Norint neatsibosti esamiems pirkėjams ir pritraukti naujų negalima stovėti vietoje. Praėjo geras pusmetis nuo mūsų veiklos pradžios, todėl, manau, buvo pats laikas šiek tiek atsinaujinti.
Pateikėme nemažai naujų priedų: keptą vištieną, grybus, pelėsinį sūrį ir panašiai. Kadangi „Vagonetė“ yra šeimos verslas, įsiklausėme ir į sūnaus Arno (5 m.) pastabas – įtraukėme saldų priedą – saldainiukus. Manau galima tikėtis, kad kas pusę metų ir toliau turėsime tam tikrų pokyčių savo meniu.
Kalbant apie artimiausią laiką, bulvių mylėtojų lauks dar viena naujovė, kuria prieš didžiąsias metų šventes pasidalysime su savo sekėjais socialiniuose tinkluose. Tai bus saldi ir tikrai šventėms tinkanti naujiena, prie kurios tobulinimo intensyviai dirba mano žmona“, – pasakojo T.Kaminskas.
Sėkmė šypsosi nuo pradžių
Nepaisant įvairių sunkumų, kurių neišvengia nė vienas verslininkas, T. Kaminskui, panašu, sėkmė šypsosi nuo pat pradžių. Arba taip iš tiesų galima pamanyti, kai išgirsti, kad televizijos laidų filmavimai ar straipsniai spaudoje apie jo verslo idėją jau ne kartą pasirodė neišleidus nei euro.
„Tiesą pasakius mums šiek tiek šypsosi sėkmė. Reklamos gauname tikrai nemažai, tačiau už ją dar neteko mokėti. Nors lietuviams galbūt sunku tuo patikėti.
Manau, kad visa tai todėl, kad esame unikalūs, ir žmonėms tai patinka. Džiaugiamės dėmesiu ir stengiamės gerai atlikti savo darbą. Kol kas patys planuojame ir mokame tik už reklamą socialiniuose tinkluose, visa kita ateina savaime.
Kita vertus, normalus verslas visuomet reklamuojasi. Jei žmonėms nekyla klausimų ir pasipiktinimo, kodėl per televiziją reklamuojasi „Maxima“ ar spaudoje rašo apie „Rimi“ naują produkciją, kodėl turėtų kilti klausimų dėl smulkaus verslo reklamos?“ – retoriškai svarstė T.Kaminskas.
Davė patarimų
Dabar, jau prabėgus 8 mėnesiams nuo tos akimirkos, kai maisto furgonėlis pardavė savo pirmąją bulvių vaflių porciją, jaunas vyras pripažįsta, kad maitinimo verslas nėra lengva sritis. Pasak jo, visiems norintiems imtis panašios idėjos, verta iš anksto gerai apsvarstyti kai kuriuos dalykus.
„Pirmas sezonas tikrai nebuvo lengvas, tačiau gavome daug vertingų pamokų. Visų pirma, įsitikinau, kad labai svarbu iš anksto susidėlioti konkretų darbų planą ir kuo mažiau mėtytis. Kalbant apie vasaros sezoną, kai mums yra pats darbymetis, jau iš karto po didžiųjų metų švenčių svarbu susidaryti renginių, kuriuose norime dalyvauti sąrašą ir iš anksto susisiekti su organizatoriais.
Kitas ypač svarbus dalykas yra renginių pasirinkimas. Pasirinkimas yra didžiulis, dauguma organizatorių, norėdami prisikviesti maitintojų, žada puikią prekybą, todėl labai svarbu kiek įmanoma realiau įsivertinti situaciją ir turėti atsarginį planą.
Šį sezoną jau ne kartą „nudegėme” su renginiais ir pasiruošimo jiems apimtimis, todėl kartais geriau turėti mažesnius lūkesčius ir juos viršyti negu atvirkščiai.
Dar vienas aspektas – komunikacija. Mano manymu, šiuo klausimu dirbame labai neblogai, tačiau visada yra kur tobulėti. Labai svarbu į tai investuoti bei turėti savo stilių.
Ir žinoma įsiklausymas į pastabas ir objektyvią kritiką. Labai svarbu girdėti. ką kalba mūsų pirkėjai, nes jie tikrai gali pamėtėti puikių idėjų, taip padėdami mums tobulėti“, – vardijo maisto furgonėlio savininkas.
Jis pridūrė, kad sunkiausia šiame versle tai, kad nėra pastovumo. Taip pat sunku prognozuoti pirkėjų srautus. Didelės įtakos turi ir lietuviški orai.
„Svarbiausia yra ne tik svajoti, bet ir veikti. Darbas furgonėlyje yra savotiškas gyvenimo būdas, todėl siūlyčiau pirmiausia pasikalbėti su tuo jau užsiimančiais žmonėmis, paklausti jų patarimų. Vadinamieji „foodtruckeriai“ Lietuvoje yra tikrai draugiški ir pasidalins patirtimi.
Taip pat siūlyčiau turėti aiškią idėją ir viską daryti iš širdies. Tada turi pasisekti. O net jei iš pirmo karto ir nepasisektų, nepasiduoti, pasimokyti iš klaidų ir bandyti vėl“, – drąsino jaunas vyras.
Dabar T.Kaminskas planuoja darbingą žiemos sezoną: reginių kalendorius užsipildo kvietimais atvykti į įmonių kiemus pietų metu, kalėdines muges. Taip pat vyras dėliojasi ir vasaros planus, kad antras sezonas būtų dar geresnis.
O ateityje virtuvės ant ratų šefas svajoja apie plėtrą: atverti ir nuosavos užkandinės duris, kur galėtų rinktis bulvių vaflių mėgėjai.
