Garsios dinastijos istorija prasidėjo XVIII amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kai jaunas Mayeris Amschelis Rothschildas Frankfurte iš pradžių atidarė antikvarinių dirbinių parduotuvę, o po to ir banką, kur pirkliai vienos vokiečių kunigaikštystės pinigus mainė į kitos. Per laiką penki jo sūnūs įsteigė penkis stambiausius Europos bankus.
Tapę infrastruktūrinių projektų, tokių kaip geležinkeliai, Sueco kanalas, finansavimo pionieriais, Rothschildai suformavo ne vieną principą, pagal kuriuos ir šiandien veikia finansų rinka.
Skaičiuojama, kad XIX a. Rothschildai turėjo daugiausia turto visame pasaulyje. Sėkmė dinastijos palikuonių neapleidžia ir dabar.
Eilinių reikalai nedomino
Antikvarinės krautuvės savininkas Mayeris Amschelis Rothschildas sosto įpėdiniui princui Vilhelmui pardavinėjo retas monetas. 1785 m. Vilhelmas tapo Heseno-Kaselio landgrafu, o netrukus – ir pačiu turtingiausiu žmogumi visame Europos žemyne.
Draugystė su šiuo asmeniu leido M.A.Rothschildui tapti asmeniniu Vilhelmo bankininku bei teikti bankines paslaugas kitiems pasiturintiems asmenims, tarp kurių buvo ir būsimasis finansų ministras Carlas Buderusas.
M.A.Rothschildas pasižymėjo išskirtinėmis dalykinėmis savybėmis.
Istorikai pažymi, kad atkaklumu jis pajėgė įveikti bet kokį konkurentą ir pasiekti monopolinę padėtį suvereno akyse.
Jis sumaniai atsirinkdavo klientus – dirbo tik su pačiomis garsiausiomis Vokietijos šeimomis, o eilinių piliečių reikalų nesiimdavo.
Revoliucija Prancūzijoje tapo viena priežasčių, dėl ko M.A.Rothschildo verslas augo stulbinamais tempais. Per karą austrų armija su juo sudarė sutartį dėl uniformų ir arklių tiekimo. Be to, M.A.Rothschildas atliko pinigines operacijas Heseno samdytiems kareiviams.
Penki sūnūs skirtingose šalyse
Maždaug tuo pačiu metu jis savo penkis sūnus išsiuntė į skirtingas šalis Europoje – jau tada M.A.Rothschildas turėjo sumanymą savo verslą išplėsti visame žemyne. Taip ir įvyko – Rothschildų bankas tapo pirmuoju, perlipusiu sienas.
Penki dinastijos pradininko sūnūs kontroliavo bankus stambiausiuose Europos miestuose: Paryžiuje, Londone, Vienoje, Neapolyje, Frankfurte prie Maino.
Didžiausia sėkmė laukė trečiojo sūnaus Nathano Rothschildo, po kurio sparnu buvo angliškoji bankų tinklo atšaka. 1814 m. britų vyriausybė įtraukė jo banką „N M Rothschild & Sons“ į karinės kampanijos prieš Napoleoną finansavimą.
Londone Nathanas supirko aukso luitus iš Ost Indijos kompanijos. Kadangi ižde pinigų stigo, bankininkas pasiūlė Anglijai aukso luitus už mažesnę nei rinkos kainą ir pažadėjo sąjungininkams lėšas pristatyti per brolių bankus.
1815 m. liepą anglų vyriausybė karą su Napoleonu laikė pralaimėtu. N.Rothschildas ėmė pardavinėti savo akcijas, o anglų publika pasekė jo pavyzdžiu.
Masinis pardavimas lėmė, kad anglų fondų birža patyrė krachą, o N.Rothschildo agentai ėmė supirkinėti akcijas už rekordiškai menką kainą.
Kai Napoleonas patyrė sutriuškinimą, finansininkas faktiškai kontroliavo anglų fondų biržą.
Po tokio triuko bankas susitelkė į investavimą į ilgalaikius projektus, tarp kurių buvo ir geležinkeliai. Taip Rothschildai svariai prisidėjo prie pramonės revoliucijos.
„N M Rothschild & Sons“ kaip ir anksčiau kontroliavo Rothschildai, o 2014 m. bankas pranešė uždirbęs 34 mln. svarų sterlingų grynojo pelno.
Finansų imperija pūtėsi ir dėl to, kad teikė paskolas gyventojams. Šioje srityje itin sėkmingai pasirodė Salomonas Rothschildas – austriškosios bankų šakos ir konkrečiai banko „S M von Rothschild“ pradininkas.
Bankas teikė ilgalaikes paskolas už nedidelius procentus, kredito užtikrinimu paimant žemės sklypus. 1816 m. rugsėjo 25-ąją Mayerio sūnus Salomonas ir Amschelis gavo dvarininkų titulus, o spalį prie jų prisijungė ir jaunėliai Jakobas bei Carlas. Dar po metų šeima gavo baronų titulus, visi penki broliai įgijo aristokratų statusą ir pirmą kartą oficialiai buvo pavadinti bankininkais.
Įgiję kitokį statusą finansininkai prisipirko ištaigingų dvarų.
1885 m. Nathanas tapo pirmuoju žydu, kuris pateko į Lordų rūmus. Nuo XIX a. pabaigos šeima labdarai ėmė aukoti prabangius dvarus ir meno dirbinius.
Bankiniuose reikaluose Rothschildai pagarsėjo tarptautinėmis finansinėmis operacijomis industrializacijos periodu ir investicijomis į stambius projektus, tokius kaip Sueco kanalas.
Rothschildai – tai pinigai ir valdžia
„Iš esmės Rothschildų veikla ir pavardė tapo tais lemiamais faktoriais, kurie priartino pinigų ir gabumų erą, pakeitusią titulų ir kilmės erą“, – rašė Fredericas Mortonas knygoje „Rothschildai. Galingosios finansininkų dinastijos istorija“.
Šeima tapo tikru turtuolių simboliu. „Rothschildų pavardė tapo pinigų ir valdžios sinonimu. Ir nė viena kita šeima jai neprilygo“, – rašė „Daily Telegraph“.
Prancūziškoji ir angliškoji šeimos atšaka ir šiandien kontroliuoja finansų bendrovę „Rothschild & Co“, kuriai vadovauja Davidas de Rothschildas.
Dar viena finansų įstaiga išliko Šveicarijoje – „Edmond de Rothschild Group“.
JAB internetinis leidinys „Celebrity Net Worth“ paskaičiavo, kad bendras Rothschildų šeimos kapitalas šiuo metu siekia per 350 mlrd. JAV dolerių. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šeimos turtai vien nekilnojamojo turto ir bankų sektoriuje siekia trilijoną JAV dolerių, rašo gazeta.ru.
Šiandien kontroliuojančioje bendrovėje – ne tik finansai, bet ir NT, naudingųjų žaliavų gavyba, energetika ir labdara. Be to, Rothschildai visuose žemynuose valdo tuziną vyndarystės įmonių.
Dinastijos pradininkų įpėdiniai išlaikė talentingų finansininkų, turinčių ilgą istoriją, reputaciją. „Ne tik svaiginantys turtai šias dvi dinastijas daro tokia išskirtinėmis, bet ir tai, kaip ilgai jiems pavyksta tai išsaugoti“, – apie Rothschildus ir Rockefellerius rašė žurnalistas Harry Mountas.
Iš esmės išsaugoti turtus leido prisirišimas prie šeimos tradicijų. Šeima savo turtų neišbarstė daugiausia dėl Mayerio Rothschildo sprendimų, kuris nurodė santuokas sudaryti tik artimųjų rate.
„Kalbama, kad sykį jaunylis Nathanas paklausė, kiek pasaulyje esama skirtingų tautų. – Tėra viena tauta, apie kurią tau reikia žinoti, – atsakė tėvas, kuris jau turėjo parengtą atsakymą, – pirma – tai šeima, antra – visa kita“, – teigė F.Mortonas.
Jis rašė, kad šeimos didybę suformavo sunkus darbas ir svajonė. Nepaisant to, jos sukaupti turtai ir šeimos įtaka leidžia plisti gandams, esą Rothschildai valdo visas pasaulyje esančias finansų įstaigas, o taip pat kursto tarptautinius konfliktus ar, priešingai, užkerta jiems kelią.
