Idėją paskatino motinystė
Įžengus pro krautuvėlės duris nosį pakutena įvairiausių kvapų gama. Vien kliaudamasis savo uosle gali suprasti, kad čia viskas kitaip nei įprastame prekybos centre.
Ant sienų tvarkingai kabo sklidinai įvairių kruopų, sėklų ir riešutų pripildyti stikliniai dozatoriai. Ant lentynų išrikiuoti stiklainiai su makaronais ir džiovintais vaisiais. Viduryje nedidelės salytės stovi ekologiškais vaisiais ir daržovėmis nukrautas prekystalis. Pasieniui sustatyti šaldytuvai ir šaldikliai su pieno produktais ir įvairiais šaldytais pusgaminiais. Daugelis produktų čia sveriami.
Parduotuvės įkūrėja – su iš Turkijos kilusiu verslininku susituokusi ir du vaikus auginanti vilnietė Ana Gezer. Prieš šešerius metus, paskatinta motinystės, sostinėje ji ėmėsi prekybos ekologiškais produktais.
„Su vyru susipažinome Lietuvoje, atvyko jis čia iš Turkijos verslo reikalais, o aš dirbau vienoje įmonėje. Netyčia darbo klausimais susitikome ir pajutome trauką. Vyras sėkmingai plėtojo savo verslą, o mano, kaip verslininkės, kelias prasidėjo, kai susilaukėme vaikų“, – pasakojo moteris.
A.Gezer visą gyvenimą daug dėmesio skyrė mitybai, tačiau šeimos pagausėjimas privertė viską permąstyti iš esmės.
„Palikusi samdomą darbą nutariau, kad noriu pradėti savo verslą. Juolab kad Vilniaus universitete baigiau verslo ekonomikos ir vadybos magistro studijas. Siekiau veikti ką nors prasminga, todėl kilo idėja prekiauti ekologiškais maisto produktais“, – verslo pradžią prisiminė ji.
Tačiau bėgant metams vien internetinės ir ekologiškų produktų prekybos smulkiesiems prekeiviams moteriai pasirodė per maža. „Su vyru esame gyvenę ir Rusijoje, ir Turkijoje, tad parduotuvės „be pakuočių“ koncepcijai nemenkos įtakos padarė tradicinės turkiškos parduotuvės, kur maisto produktai sukrauti gana atvirai, viską gali apžiūrėti, pauostyti, paragauti.
Plėtodama savo verslą ir norėdama prisidėti prie vartotojų sąmoningumo skatinimo, po kelerių metų nutariau, kad atėjo laikas Lietuvoje atidaryti parduotuvę, kurioje pirkėjai galėtų rasti kuo daugiau nesupakuotų sveikų produktų“, – pasakojo A.Gezer.
Pašnekovė tikino, kad namuose du savo vaikus irgi moko sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos principų. „Žinoma, tu negali atskirti vaiko nuo šiuolaikinės kultūros. Jiems įdomu, jie klausia, kas yra kokakola. Bet tu aiškini vaikui, kas tai yra, kodėl tai nesveika. Puikiausia tai, kad dabar dauguma tų nesveikų produktų turi ekologiškas, sveikesnes alternatyvas, tada vaikui turi galimybę duoti alternatyvą su visa jos pridėtine verte.
Parduotuvėje turime ir sveikesnės kokakolos, ir gumos, pagamintos iš medžių sakų.
Visada sakau, kad jei vaikas nori paragauti tikrojo čiulpinuko ant pagaliuko su skonio stiprikliais, jis gali tai padaryti, bet mano, kaip mamos, pareiga paaiškinti, kodėl jis atrodo skanus, kodėl jo norisi, ir dar pamokyti, kad yra ir sveikesnė alternatyva“, – tikino Ana.
Pakuočių atsisakyti nelengva
Parduotuvės koncepcija buvo aiški, tačiau, pasak pašnekovės, daugiau klausimų kilo įvairioms tarnyboms.
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei ekologiškus produktus sertifikuojančios įstaigos specialistams dėl mano idėjos iškilo nemažai klaustukų. Lengva nebuvo. Kodėl? Buvome pirmieji, kurie nutarė ekologiškus produktus pardavinėti nesupakuotus. Kilo daug klausimų dėl galimybės atsekti produktų kilmę. Negaliu pasakyti, kad valstybė mums labai palengvino pasirengimą. Higienos atžvilgiu iš viso būtų idealu, kad viskas būtų supakuota“, – teigė A.Gezer.
Pasak verslininkės, iki parduotuvės atidarymo ji jau buvo subūrusi įvairių sausųjų, biriųjų produktų tiekėjų tinklą. Tarp jų esama ne tik lietuviškų ūkių, nes ekologiškai produkcijai taikomi labai griežti standartai, o lietuviams jų laikytis tinkamai ne visuomet pavyksta.
Tačiau susitarti dėl pakuočių ne su visais tiekėjais buvo paprasta, ypač su naujais. „Daugiau keblumų kilo dėl tų produktų, kuriais iki tol neprekiavome, pavyzdžiui, pieno produktų. Prašai ūkininko nedėti savo produkto į polietileninį maišelį, tiesiog atvežti arba tortų, pyragų gamintojų prašai nevynioti į plėvelę ir nedėti į plastikines dėžutes, bet ne visi iš karto šiuos prašymus suprato. Gamintojai gūžčiojo pečiais, kad „bus negražu“, „kaip jūs atiduosite“... Tad patiems gamintojams, tiekėjams reikėjo priprasti nenaudoti taros“, – šyptelėjo parduotuvės savininkė.
Svarbus bendravimas su klientais
Antakalnio rajonas – antrieji „Alpana Unpacked“ namai. Prieš tai parduotuvė duris buvo atvėrusi Stiklių gatvėje, tačiau žmonių srautas nepasirodė pakankamas parduotuvei išlaikyti.
A.Gezer pasakojo, kad atidarant parduotuvę neapsieita be paskolų, o pradinė investicija buvo apie 15 tūkst. eurų.
Viskas čia apgalvota taip, kad kuo mažiau kenktų aplinkai. Net biriųjų produktų dozavimo indai čia yra ne plastikiniai, kaip įprasta matyti prekybos centruose. „Tokiems iš karto griežtai tariau „ne“. Susiradau stiklinių alternatyvų. Šiek tiek užtrukome, nes reikėjo rasti patogiai papildomų indų.
Kiti mūsų kolegos, užsiimantys panašia prekyba, kartais biriuosius produktus laiko tiesiog stiklainiuose. Tačiau man tai pasirodė ne visai patogu vartotojui. Tiesa, pas mus yra produktų, esančių stiklainiuose, mat kai kurie tiesiog nėra tinkami ant sienų kabinamiems dozatoriams“, – parengiamuosius darbus prisiminė A.Gezer.
Parduotuvėje dirba samdoma darbuotoja, tačiau pati Ana čia pati dirba bent dukart per savaitę. „Manau, kad labai svarbu neprarasti ryšio su savo klientais, kad jaustum, ar siūlai jiems tai, ko jie čia ieško“, – tikino ji.
Taip „Zero Waste“ judėjimo atstovų pageidavimu parduotuvėje atsirado ir ekologiškų skalbiklių, kurie parduodami suyrančio plastiko taroje.
„Bendraujame tiesiogiai, jei pirkėjai klausia rekomendacijų, patariame, todėl kone pusė pirkėjų grįžta tie patys. Jaučiame, kad su savo pirkėjais užmezgame ryšį, žinome net kada kai kurių laukti, ką jie visuomet perka. Kartais net sveikatos problemas prisimename, dėl kurių jie neperka vienų ar kitų, o gal perka tik būtent tam tikrus produktus. Žmonėms patinka toks bendravimas, jie jaučiasi laukiami“, – pasakojo moteris.
Skatina pirkėjus
Su žmonėmis, kurie pasirenka gyvenimą be šiukšlių, verslininkė nuolat diskutuoja apie tai, kad svarbu į šį kelią ateiti sąmoningai. To ji bando išmokyti ir savo klientus. „Negalime sakyti, kad nuo šiandien visko atsisakau ir nežinau, kaip toliau gyvensiu. Pirmiausia reikia užduoti sau daug klausimų. Kaip aš tai galiu panaudoti dar kartą? Jei mano šaldytuve lieka maisto, ką dar iš jo galiu pagaminti, kad jo nereikėtų išmesti?
Žmonės prisiperka per daug produktų, paskui jie genda, atsiranda kandžių ir viskas neracionaliai keliauja į šiukšlių dėžę.
Mūsų parduotuvėje ne taip, kaip yra prekybos centre. Mes parduodame tokį kiekį, kokio reikia žmogui, jam netenka pirkti daugiau makaronų, nei jis suvalgo, vien todėl, kad tiek yra pakuotėje, todėl maisto švaistymo problema tokių pirkėjų namuose mažėja.
O pats vartojimo sąmoningumas liečia ne tik maistą. Tie patys drabužiai. Galbūt nebereikalingus dėvėtus drabužius galiu kaip nors panaudoti dar kartą, ką nors iš jų pagaminti? Šiuos klausimus sau užduodu kasdien“, – teigė parduotuvės savininkė.
Kreidinis užrašas ant parduotuvės sienos skelbia, kad visiems, atsinešusiems savo tarą, taikoma 10 procentų nuolaida pirkinių krepšeliui. Vietoje galima nusipirkti daugkartinių medžiaginių maišelių, o už prekės supakavimą į popierinį maišelį taip pat teks susimokėti.
„Mūsų tikslas, kad pirkėjas, atėjęs į mūsų parduotuvę, galėtų nusipirkti visko, ko jam gali prireikti.
Ekologiški produktai iš tiesų yra brangesni. Pačių produktų kaina jau būna 30–40 procentų didesnė, o kur dar mokesčiai ir sertifikavimas... Tačiau mes stengiamės, kad sveriamieji produktai būtų pigesni nei susverti, o atėjusiems su savo tara žmonėms pritaikome 10 procentų nuolaidą“, – apie skatinimo priemones prabilo A.Gezer.
Pasak jos, vyresni žmonės, kurie gyveno dar tais laikais, kai plastiko panaudojimas nebuvo toks platus, net apsidžiaugia, kad gaus nuolaidą, bet yra ir tokių, kurie prašymą susimokėti už maišelį priima ne taip palankiai.
„Vyresni žmonės neretai turi pasiėmę kokį nors maišelį ar pakuotę. Kai kurie jaunesni žmonės, kurie jau galbūt į pratę prie vartotojiškos kultūros, kartais klausimą, ar turite maišelį, priima kaip savotišką įžeidimą. „Kaip tai maišelio neduosite? Kodėl už jį turiu mokėti?“ Mažai tokių pasitaiko, bet būna.
Kai kuriems atrodo, kad atėjus į parduotuvę, kurioje produktai brangesni, nes yra ekologiški, pakuotės turi būti savaime suprantamas dalykas. Tačiau jau esamas pirkėjų ratas mato ekologiškų produktų vertę ir visuomet turi bent porą maišelių ar kitokios taros, į kurią deda savo pirkinius“, – pasakojo verslininkė.
Tad kai žmogus negauna nuolaidos ir dar sumoka už maišelį, jam nori nenori tenka susimąstyti, kad į šią parduotuvę ateiti reikia pasiruošus. Nors A.Gezer skatina ir dalijimąsi: čia pat prie parduotuvės kasos prekystalio yra pastačiusi krepšį, kuriame vieni sąmoningi pirkėjai gali palikti maišelių ar kitos taros tiems, kurie ją pamiršta.
Lietuviai ieško ir sveikesnių saldumynų
Jei reikėtų pasakyti, kokie nesupakuoti ekologiški produktai parduotuvėje populiariausi, Ana Gezer nemirktelėjusi atsakytų, kad pirmąją vietą užimtų džiovinti vaisiai, riešutai, o tik po to – kruopos ir makaronai. Tačiau lietuviai tikrai nenusigręžia ir nuo sveikuoliško „Napoleono“ pyrago gabalėlio.
„Pirmiausia prieš pusmetį atverdami duris turėjome galvoje, kad šalia yra kepyklėlė, kurioje prekiaujama įvairiais gardėsiais jau beveik dvidešimt metų. Nemanėme, kad žmonėms reikės miltinių gardumynų. Tačiau padarę eksperimentą ir atsivežę sveikuoliškų sausainių, duonos, nustebome, kad tai tapo kone perkamiausiais produktais.
Tada suvokiau, kad žmonės pas mus užsuka ieškodami sveikesnio pasirinkimo. Užsuka damos, kurios eina į svečius pas draugę ir nori sveikesnio pyrago ar pyragėlio. Džiaugiuosi, kad galime tai pasiūlyti“, – šypsojosi vilnietė.
Nuo rugsėjo parduotuvėje rasta galimybių sverti ir koldūnus, virtinukus, „Žemaičių“ blynus su daržovėmis.
„Pradėjome sverti tai, ką sunku rasti ir daugiausia būna supakuota. Iš pradžių Veterinarijos tarnyba mums griežtai pasakė, kad šaldyti produktai negali būti sveriami, nors man tai neatrodė logiška. Tačiau turguose daugėja tokių praeivių, kurie parduoda sveriamuosius šaldytus produktus, jūrų gėrybes, todėl galimybę gavome ir mes. Tiesa, vis tiek sverti negalime visko, pavyzdžiui, šaldytų uogų“, – apie verslo be pakuočių užkaborius užsiminė A.Gezer.
Pieno produktų čia taip pat yra, sudaroma galimybė kai kurių gauti savo stiklainyje. „Pirkėjams leidžiame atnešti savo stiklinę tarą, ūkininkai į ją įpila pieno, kefyro, įdeda jogurto ar varškės“, – vardija A.Gezer. Tačiau už kokybę, jei stiklainis atnešamas nevisiškai tinkamai išplautas, atsako patys pirkėjai.
Įdomu tai, kad iš pieno produktų vienas perkamiausių yra avių pieno jogurtas. „Šio produkto sezonas gana trumpas, jo galima gauti tik vasarą, o spalį jo jau nebebus. Žmonės dažnai baiminasi ne visiems patinkančio prieskonio, tačiau paragavę maloniai nustemba“, – tikino parduotuvės savininkė.
„Alpana Unpacked“ pakuočių visiškai išvengti nepavyksta. Pavyzdžiui, ekologiška mėsa pardavinėjama vakuumuota. Nemažai supakuotų produktų, pasak pašnekovės, yra iš vaikų ir kūdikių kategorijos. „Galbūt, jei būtume tinklas, mūsų galimybės būtų kitokios, tačiau mažesniais kiekiais ne visko, kas ekologiška, galima rasti be pakuotės, tačiau vėl mes apsvarstome visas alternatyvas: pakuotes be plastiko, perdirbamas pakuotes ir t.t. Tačiau tokių supakuotų produktų mūsų parduotuvėje mažai“, – teigė verslininkė.
Valdyti parduotuvėlę dviejų vaikų mamai nėra lengvas darbas, streso čia daugiau nei samdomame darbe, tačiau Ana sako, kad niekada nesigailėjo taip pasirinkusi. „Mąstau kiaurą parą, planuoju, skaičiuoju, tikrai patiriu nemažai streso, tačiau tai mano idėja ir nesigailiu, kad ją pasirinkau. O vaikai, būna, ir kartu su manimi padirba. Visko pasitaiko. Jie mato ir supranta, kuo užsiimu. Vyras – mano didžiausias ramstis. Kai svyra rankos ir sakau, kad nebegaliu, jis sako, kad reikia keltis ir eiti toliau. Jei ne jo palaikymas, iš tiesų galbūt būčiau pasidavusi“, – šypsojosi svajonę įgyvendinusi moteris.
„Zero Waste“ idėjos plinta
Socialiniuose tinkluose besiburiantys sąmoningi vartotojai, kurie pasirenka gyvenimą be šiukšlių, nuolat dalijasi vietomis, kuriose galima apsipirkti su savo tara. Šiame sąraše atsiduria ne tik „Alpana Unpacked“.
Geografijos mokytoja Gintarė Dambrauskaitė, ne vienus metus propaguojanti saikingą vartojimą, tikina, kad biriųjų ir pilstomųjų produktų galima įsigyti tiek specializuotose parduotuvėse, tokiose kaip „Aliejus“, „Assorti“, taip pat sostinės turguose. Kai kurių produktų galima rasti ir artimiausiuose prekybos centruose.
„Jei pakuotės išvengti nepavyksta, reikia pagalvoti, kokią pakuotę perkame. Ar tai yra tik viena pakuotė, ar kelios. Pavyzdžiui, salotas geriau tuomet rinktis supakuotas į vieną maišelį, o ne į dėžutę ir maišelį. Taip pat reikia gerai apsvarstyti, ar pakuotė iš tiesų bus perdirbama“, – patarė „Zero Waste“ idėjų besilaikanti moteris.
