Prieš 15 metų įsigyti šį tuomet apleistą pastatą Žemaitijoje, Kelmės rajone, ir imtis verslo užventiškius Mildą ir Alvydą Knyzelius paskatino čia surasta sena elektros turbina.
O vėlesniam posūkiui įkvėpė ypatinga moteris – rašytoja Šatrijos Ragana, kurios dvasia iki šiol gaubia šią vietą.
Šeimininkas, aistringas futbolininkas, turi ir dar vieną užmojį – po malūno stogu suburti sportininkus.
Dvi meilės istorijos
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana Užventyje gyveno nuo 10 iki 20 metų, tad čia ji formavosi kaip žmogus ir kaip kūrėja.
Gražiame gamtos kampelyje ji patyrė meilės aistras kunigui Kazimierui Bukantui. Apie jausmą, kuriam nebuvo lemta išsiskleisti, primena dvare besidriekianti gluosnių alėja.
Apie rašytoją ir mokytoją, kurios pedagoginiai tyrinėjimai nepamiršti iki šiol, Užvenčio dvaro malūno svečių namų šeimininkė M.Knyzelienė galėtų pasakoti nesustodama.
Tačiau apie savąją istoriją, atvedusią ją į Užventį, ji kalba santūriau.
Jauna miškininkė iš pajūrio, po studijų atvykusi į šį miestelį, sutiko čia gimusį ir užaugusį inžinierių mechaniką A.Knyzelį.
Jų meilės ir šeimos istorija ilgainiui susiliejo su Užvenčio praeitimi, kur ant Ventos upės kranto stūkso senojo dvaro pastatai. Apie juos Šatrijos Ragana pasakojo ir savo apysakoje „Sename dvare“.
Veikė elektros turbina
A.Knyzeliui dvaro, kurio paskutinis iki sovietmečio dvaro šeimininkas buvo Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius, istorija buvo gerai žinoma nuo mažumės.
1975 m. čia dar veikė malūnas, A.Knyzelis būdamas vaikas nešiodavo miltus.
Netrukus M.Knyzelienė paskui vyrą užsikrėtė Užventyje tvyrančia dvasia, juolab A.Knyzelis, dairęsis dirbtuvių ir erdvės lentpjūvei, sulaukė pusbrolio patarimo pirkti dvaro malūną, kuriame nuo sovietmečio buvo traktorių remonto dirbtuvės.
Argumentas buvo ir tai, kad malūne veikė elektros energiją gaminanti turbina. Naujieji tuomet dar dirbtuvių šeimininkai vylėsi, kad ji pagaminsianti net 100 kilovatų per dieną, bet įrenginys sukosi keturiskart lėčiau.
„Tačiau mums pakanka sočiai, dar ir kitiems duodame“, – sakė M.Knyzelienė.
Kelią parodė seni akmenys
Ilgainiui abiem šeimininkams tapo aišku, kad per didelė prabanga tokiame ypatingame pastate laikyti dirbtuves.
O išvydus, jog tinkas slepia senus sienų akmenis, pasidarė aišku, kad tai puiki vieta svečių namams, kuriuose vyktų šventės.
„Kitaip čia neįmanoma, pati aplinka įpareigoja, čia justi ypatinga energija. Gyvenant Užventyje neįmanoma to nepajusti.
Šie gluosniai parke dar prisimena Šatrijos Raganą, ji labai juos mėgo. Čia klostėsi ir jos meilės istorijos“, – žibančiomis akimis pasakojo M.Knyzelienė.
Jai pritarė ir sutuoktinis.
„Nei skaičiavome, nei planavome, kaip čia viskas klostysis, bet plytos, sienose atsivėrę akmenys pakišo mintį, kad negalime senojo malūno ūkio reikmėms naudoti“, – apie prieš 15 metų įsigytą pastatą pasakojo A.Knyzelis.
Dešimtmetį čia veikia svečių namai.
Į tėvų užmojus, grįstus gražia istorija, įsitraukė ir dvi dukterys bei jaunėlis sūnus.
„Taip ir sukamės penkiese“, – sakė M. ir A.Knyzeliai.
Verslo studijas baigusios dukterys gyvena Klaipėdoje, ten pat informacines technologijas studijuoja sūnus. Tačiau jie dažnai suka Užvenčio pusėn, padeda tėvams ir per atstumą.
„Vaikai labai nesipurto to, ką mes darome, ir mes labai džiaugiamės, kad jiems tai nėra svetima, kad jie nuolat turi idėjų, kaip pagerinti svečių namus“, – kalbėjo M.Knyzelienė.
Sulaukia ir slidininkų
Sename malūne dažnai rengiamos asmeninės šventės, čia aidi vestuvių garsai, neretai ilgesniam laikui apsistoja aplinkinių miestų verslo partneriai užsieniečiai, tarkim, vokiečiai.
Sezonu šeimininkai vadina gegužę–spalį, tačiau kartais viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir žiemą tenka suktis rankoves pasiraitojus, mat ir trumpalaikių gyventojų, panorusių romantiškos ramybės, ir vestuvininkų nestinga.
Žiemą Knyzeliai sulaukia ir slidininkų, mat už keliasdešimties kilometrų įrengta Aukštagirės slidžių trasa.
Futbolininkas turi svajonę
Šeimininkas turi ir dar vieną idėją.
„Visą gyvenimą žaidžiau futbolą ir tebežaidžiu. Turėjau mintį sutvarkyti seną Užvenčio stadioną, kad čia būtų erdvė žaisti šį žaidimą, rengti stovyklas. Manau, tai ir darysime ateityje“, – sakė A.Knyzelis.
Taip pat šeimininkai tikisi pritraukti ir menininkų, juk tai diktuoja pati dvaro dvasia.
Malūnas priklauso paveldui ir yra išaiškinamasis paminklas, o tai reiškia, kad dar reikia išsiaiškinti, kokia jo vertė.
Kluone įkurtas muziejus veikia jau 50 metų, virš jo – konferencijų salė.
Greta – ir dvaro sodyba, tačiau ji atrodo prastai. Sovietmečiu joje buvo įkurtas daugiabutis, dabar ten socialiniai būstai.
