Jie kavinėje atsakingi už įvairiausius darbus, o čia šeimininkaujantis ir į Lietuvą gyventi atvykęs olandas Timas van Wijkas (28 m.) plačiai šypsosi ir atvirai kalba, kad jo įkurtoje blyninėje viskas truputį netobula.
Dėl profesijos neabejojo
Timas Hagos Taikomųjų mokslų universitete įgijo socialinio darbuotojo profesiją. Kaip pasakojo, daug svarstyti, kokį kelią pasirinkti, jam nereikėjo. Taip susiklostė, kad socialine darbuotoja buvo tiek jo močiutė, tiek mama, o kartais tuo užsiima ir jo tėtis.
Baigęs studijas jaunas vyras iš pradžių dirbo su žmonėmis, kurie neturi namų, turi elgesio sutrikimų, problemų dėl narkotikų. Kiek vėliau sekė darbas su negalią turinčiais žmonėmis. Timas jiems pagelbėdavo kasdienėje rutinoje, tačiau vyrui labiau patiko pagalba neįgaliesiems ne buityje, o versle.
Vienoje Hagos kepyklėlėje, kurioje kepinius gamino ir pardavinėjo negalią turintys žmonės, jis net ketverius metus prižiūrėjo per 20 neįgaliųjų.
„Jeigu kildavo problemų, jie ateidavo pasakyti man ir spręsdavome bėdą. Mėgau šį darbą, o labiausiai tai, kad mačiau tų žmonių tobulėjimą“, – prisiminė olandas.
Į Lietuvą atvijo meilė
Į mūsų šalį Timas atvyko neatsitiktinai. Dar būdamas Hagoje jis susipažino su lietuvaite Karolina.
„Vieną vakarą ji tiesiog išdygo prie mūsų buto, kurį nuomavausi su keletu draugų, durų. Pasirodo, vienas draugas buvo susitaręs ją ir jos draugę priimti į nakvynę per pasaulyje žinomą „CouchSurfing“ programą, kur keliautojai vieni pas kitus gali apsistoti nemokamai.
Taip jau nutiko, kad tąkart to draugo namuose nebuvo, tad duris atidariau aš“, – juokdamasis pasakojo Timas.
Olandui tada nė mintis nešmėstelėjo, kad mergina, atsitiktinai nakvynei pasirinkusi jų butą, vėliau taps jo žmona.
Nyderlanduose drauge pora pragyveno trejus metus, tačiau mintis kraustytis į Lietuvą jiems vis nedavė ramybės.
„Išvykti iš Nyderlandų buvo mano sumanymas. Man labai patinka keliauti ir pamaniau, kad jeigu mums nepatiks, visada galėsime grįžti ir į tai žiūrėti tarsi į didelį nuotykį“, – lemtingą sprendimą atsiminė vyras.
Lietuvoje tokio projekto nebuvo
Poros sprendimą likti Lietuvoje lėmė ir Timo projektas „Pirmas blynas“, skirtas neįgalių žmonių integracijai į visuomenę.
„Lietuvai reikia tokio projekto. Čia gatvėse neįgalių žmonių pamatysi vos vieną kitą, o Vokietijoje, Olandijoje jų yra daugybė“, – tikino olandas.
Įkurti restoraną, paprasčiau vadinamą blyninę, ir kepti jame blynus verslininkas sugalvojo dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, blynus gaminti paprasta ir greita.
„Norėjau, kad nebūtų problemų, jei mūsų kepėjai ir padavėjai bus lėtesni, kad klientams nereikėtų ilgai laukti“, – pirmąją priežastį įvardijo Timas.
O antroji buvo susijusi su jausmais. Timui, kaip, ko gero, daugumai vaikų, vaikystėje mama ir močiutės kepė blynus ir tai jam siejasi su gražia šeimų tradicija.
„Be to, blynai tinka prie bet ko. Ar jie bus su mėsa, ar su vaisiais – kiekvienas suras sau patinkantį blyną“, – įsitikinęs olandas.
Pavadinimą siejo su pirmais kartais
Dar prieš atidarymą olandas sakė, kad jo restoranas bus paprastas. „Viskas bus truputį netobula. Juk netobulumas turi žavesio. Tiesa, blynai bus tobulo skonio“, – patikino blyninės savininkas.
Pirmiausia, ką jaunasis verslininkas turėjo padaryti siekdamas išpildyti savo svajonę, – surasti restoranui vietą. Šiandien jo kavinė – tame pačiame pastate, kuriame įsikūręs vienintelis Baltijos šalyse Vilniaus universiteto planetariumas.
Jis savomis rankomis keletą mėnesių pats remontavo patalpas, o verslo įsukimui pasitelkė savo santaupas.
„Nenorėjau jokių pinigų iš kitų žmonių, valstybės, nes tada jie man keltų reikalavimus, – apie keliolikos tūkstančių eurų investiciją iš savo kišenės sakė jis. – Man tai – dideli pinigai, bet jeigu aš pakeisiu kitų žmonių mąstymą, kad net ir neįgalieji gali dirbti, bus verta tos kainos“, – įsitikinęs Timas.
Restorano pavadinimą „Pirmas blynas“ olandui padėjo sugalvoti jo komanda.
„Man jis patinka, nes simbolizuoja daugybę pirmų kartų: pirmą kartą Lietuvoje atidaromas toks restoranas, tai bus pirmas kartas, kai mano darbuotojai turės darbą. Taip pat ir pirmas kartas man, kalbant apie nuosavą verslą“, – sakė Timas.
Susiduria su išankstine nuomone
Šiandien Timo įkurta blyninė veikia jau mėnesį. Jaunas vyras pasakojo, kad verslas jam sekasi puikiai, o pietų metu kartais restorane sunku rasti laisvą stalelį.
„Pietų metu esame labai užimti. Žinoma, dažniausiai žmonės pas mus užsuka vedini idėjos, susijusios su neįgaliųjų įdarbinimu, tačiau antrą kartą pavalgyti grįžta, nes jiems čia skanu. Tokia kombinacija puikiai veikia“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinosi jis.
Tiesa, verslininkas neslėpė ir to, kad ne kartą teko susidurti su išankstine lietuvaičių nuomone.
„Turėjome ir keletą tokių klientų, kurie atėjo į kavinę ir pamatę darbuotojus suabejojo, ar nori čia būti, ir vietoje sprendė, ar jiems išeiti, ar likti. Tiesa, vėliau, atnešus maistą, jie sakė, kad mūsų darbuotojai dirba puikiai, o maistas jiems labai patiko“, – pasakojo Timas, tačiau pridūrė, kad jo misija ir yra keisti žmonių mąstymą.
Kaip šiandien sekasi patiems darbuotojams?
„Darbuotojams sekasi puikiai. Kiekvieną dieną jie mokosi ir yra motyvuoti tai daryti. Pats matau, kaip jie tobulėja. Iš darbuotojų tėvų sulaukėme pasakymų, kad dabar jų vaikai yra laimingesni, o grįžę namo dažnai pasakoja apie darbą, dalinasi įspūdžiais.
Manau, kad galiu sakyti, kad pirmąjį mėnesį tikrai sulaukėme sėkmės“, – džiaugėsi verslininkas.
