Siekdamas sužinoti, kas slypi senelių namo kieme ir darže, Kauno technologijos universiteto grafinių komunikacijų inžinerijos magistrantas G.Skunčikas prieš ketverius metus nutarė įsigyti metalo ieškiklį ir juo išnaršyti artimųjų valdas.
Smalsuolis šiuo įrenginiu apieškojo ne tik senelių, bet ir leidimą tam davusių jų kaimynų bei savo bičiulių kiemus.
Neseniai jis nusprendė, jog jo pomėgis gali pagelbėti daiktus pametusiems žmonėms. Gyčiui pavyko surasti ne vieną netyčia nuo piršto nuslydusį žiedą, iškritusį auskarą, kitus pamestus daiktus.
Paieška tapo įdomiu pomėgiu
Monetomis ir kitomis senienomis domėtis Gytį paakino Ignalinos rajone gyvenusi senelė. Ji kauniečiui dar vaikystėje padovanojo savo monetų ir senų transporto bilietų kolekciją.
„Senelė sakė keletą monetų radusi savo darže. Jos tikrai nebuvo labai senos ar auksinės. Tiesiog mane sudomino tai, kad radiniai slypi visai šalia namų, po žeme. Kai studijuodamas suradau darbą, ėmiau gvildenti mintį apie galimybę įsigyti metalo ieškiklį“, – pasakojo G.Skunčikas.
Kad turėtų šį prietaisą, vaikinas tam paskyrė dalį vieno iš pirmųjų atlygių. Nors rinkoje yra įvairiai įkainotų metalo ieškiklių, kaunietis pirko ne patį brangiausią prietaisą – jis kainavo kelis šimtus eurų. Daiktų paieška nuo tada tapo G.Skunčiko laisvalaikio pomėgiu.
Senelių kieme aptiko kryželį
„Pirmiausia metalo ieškikliu apieškojau senelių kiemą ir daržą. Vienintelis, mano manymu, rimtas radinys buvo senas kryželis. Jis tikriausiai priklausė senelei, tačiau jos tarp gyvųjų jau nėra, todėl sužinoti tiesos nėra galimybės. Radau ir keletą monetų – lietuviškų centų. Gaila, kad pinigai ne anų – tarpukario laikų, o naudoti visai neseniai“, – pasakojo pašnekovas.
Išieškojęs senelių kiemą G.Skunčikas paprašė kelių netoliese gyvenančių kaimynų leidimo. Šie neprieštaravo, kad jaunuolis jų kiemuose, daržuose ir laukuose paieškotų tariamo lobio.
Kaimynų valdose paieškos nebuvo ypatingos. G.Skunčikas metalo ieškikliu aptiko keletą monetų – sovietinių kapeikų ir lietuviškų centų.
„Be monetų, visose valdose radau metalinių butelių kamštelių, įvairios vielos, dažniausiai aliuminio, gabaliukų, senų vinių. Šito gėrio netrūksta beveik kiekviename kieme ar darže“, – sakė G.Skunčikas.
Minėti daiktai įprastai nebūna giliai. Dažniausiai jie slypi maždaug 15–20 centimetrų po žeme.
Rado žalvario papuošalą
Neseniai nešinas metalo ieškikliu vaikinas vaikščiojo po bičiulio kiemą. Tarp įprastų radinių – kamštelių ir vielos atliekų – studentas po žeme rado ir žalvarinį žiedą.
„Draugas paklausė giminių, galbūt jie tą žiedą pametę. Tačiau niekas jo nepasigedo. Buvo matyti, kad žiedas nėra labai senas ar kuo nors išskirtinis, todėl piniginė jo vertė greičiausiai nėra didelė. Tačiau bičiulis nusprendė, jog tai – paslaptinga giminės relikvija, verta būti saugoma“, – šypsodamasis pasakojo G.Skunčikas.
Po šio radinio kaunietis nutarė, kad jis gali ieškoti ne tik kažkada prarastų daiktų, kurių istorijos nugrimzdo į praeitį. Jam įdomu rasti ir tuos daiktus, kuriuos žmonės pametė neseniai.
Už sėkmę sulaukia padėkų
G.Skunčiko teigimu, turbūt kiekvienas žmogus gali papasakoti vieną ar kelias istorijas apie tai, kaip jis, artimieji, bičiuliai ar kolegos žemėje, vandenyje, žolėje, pusnyse, po lapais ir kitose įvairiose vietose yra pametę monetų, žiedų, auskarų, grandinėlių, raktų.
„Daugeliui šie daiktai brangūs ne dėl kainos, o dėl to, kad jie yra dovanoti, parvežti lauktuvių ar paveldėti kaip šeimos relikvijos. Todėl žmonės juos kaip įmanydami stengiasi surasti“, – pasakojo G.Skunčikas, kuris neseniai pasiskelbė internete, kad naudodamas metalo ieškiklį ieško pamestų daiktų.
Į jo skelbimą atsiliepė ne vienas įvairius daiktus pametęs žmogus. Beveik visus vaikinui pavyko rasti.
„Paieška nėra veikla, iš kurios noriu pragyventi ar užsidirbti, todėl ieškodamas nenurodau jokios sumos. Tai darau savo malonumui ir norėdamas padėti kitiems. Sėkmės atveju man būna smagu, kad pavyko rasti tai, ko ieškau. Dar smagiau sulaukti žmonių padėkų ir matyti jų laimingas akis. Nesėkmės atveju tai būna pabendravimas, pasidalijimas liūdesiu“, – kalbėjo studentas.
Radinys slypėjo Lampėdyje
G.Skunčikas prisiminė, jog pirmasis į jį kreipęsis žmogus buvo ne tas, kuris kažką brangaus pametė. Tiesiog vyras namo sienoje norėjo surasti metalinį vandentiekio stovą.
„Nors šalia buvo daugybė metalinių objektų, į kuriuos ieškiklis taip pat reagavo, stovą rasti pavyko. Kai paieškos zonoje būna daugybė metalinių objektų ar metalo šiukšlių, paieška tampa gerokai sudėtingesnė“, – tvirtino jaunuolis.
Labiausiai kauniečiui patinka ieškoti pamestų papuošalų ar raktų. Žinoma, dar labiau patinka juos rasti.
G.Skunčikas praėjusią vasarą sulaukė skambučio iš vyro, kuris prieš dieną temstant maudydamasis Lampėdžio ežere pametė vestuvinį auksinį žiedą. Jis tikino, jog su šeimos nariais tuoktuvių simbolio ieškojo, tačiau nerado. Vyrui šis žiedas buvo svarbus kaip nemateriali vertybė.
„Kaunietis apytiksliai nurodė vietą, jis tiksliai nežinojo, ar žiedas dingo vandenyje ar ant kranto. Aplinkui buvo daugybė žmonių, kurie smalsiai žiūrėjo, kaip ieškome žiedo. Ne vienas juokaudamas teiravosi, gal ieškome kokio lobio“, – prisiminė G.Skunčikas.
Ne vieną valandą trukusios žiedo paieškos buvo bevaisės, savininkas jau buvo beprarandąs viltį jį susigrąžinti. Nurodytoje vietoje papuošalo metalo ieškiklis nerodė, nors metalinių kamštelių rasta nemenka krūva.
G.Skunčikas nutarė praplėsti paieškos zoną ir papuošalo ėmėsi ieškoti kiek didesniu spinduliu. Net paprašė poilsiautojų pakelti į vandenį panardintą plastikinį maišą, kuriame jie vėsino mineralinį vandenį.
„Vos krepšį žmonės pakėlė, metalo ieškiklyje pasigirdo pypsėjimas. Žiedas buvo žvyre keliolikos centimetrų gylyje po vandeniu. Reikėjo pamatyti vyro, kuriam grąžinau jo pamestą daiktą, laimingas akis ir šypseną“, – sakė G.Skunčikas.
Ieško kartu su šeimininkais
Kitą kartą vaikino vyras paprašė atvažiuoti surasti auksinį žiedą, kurį jo žmona pametė pievoje. Šio papuošalo paieška buvo trumpa. Žolėje pamestą žiedą studentas rado kone akimirksniu.
Dar vieno į plyšį terasos grindyse įriedėjusi žiedo G.Skunčikui teko ieškoti gana ilgai.
Vaikinas juokavo, jog toje vietoje buvo visas radinių biuras – kažkada įkritusių stalo įrankių, daugiausia šaukštelių, šakučių, kitų metalinių smulkmenų.
Pamestų daiktų jis ieško kartu su šeimininkais. G.Skunčikas nenori, kad ant jo kristų nesąžiningumo šešėlis.
Jaunuolis atsisako padėti, jeigu įtaria, jog veikla gali pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktus, bandoma ieškoti neleistinų daiktų neleistinose vietose.
Jis nesulaukė siūlymo bendradarbiauti nei su vadinamaisiais juodaisiais archeologais, nei su kapų plėšikais.
Ieškiklių naudojimo tvarka – griežta
Kaune, kaip ir visoje Lietuvos Respublikoje, naudotis metalo ieškikliais nėra uždrausta, tačiau numatyta griežta jų naudojimo tvarka. Ribojimai nurodyti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Jis apima visą Lietuvos teritoriją, tačiau kultūros paveldo objektų teritorijose galioja sugriežtinta tvarka.
Su metalo ieškikliu galima vaikščioti miškais ir laukais, tačiau privaloma atsiklausti tų teritorijų savininkų. Jie gali pateikti reikalavimus ar sąlygas.
Įstatyme numatyta 14 kategorijų kultūrinę vertę turinčių daiktų, kurių ieškoti naudojantis metalo ieškikliais turi teisę atestuoti tyrėjai. Tai – archeologiniai radiniai, etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai, kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu, ginklai, dailės kūriniai, muzikos instrumentai, inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai, natos, knygos, kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai, kolekcijos, rinkiniai, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu, meninių, istorinių ar religinių objektų dalys, fotografijos, kino juostos, negatyvai, dokumentai, antikvariniai daiktai.
Asmenys, atsitiktinai radę įstatyme nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui.
