Kai patys lankėmės šeimos parduotuvėje, joje rikiavosi ilga eilė, išsirangiusi ir taip mažose patalpose. Vietiniai daugiausia domėjosi mėsos produktais ir į savo iš namų atsineštus medžiaginius maišelius dar krovė įvairiausias daržoves.
Įsikūrė šalia prekybos centro
Vilma ir Kęstas Ignalinoje – vietiniai, o mintis apie nuosavą krautuvę porai kilo prieš gerą dešimtmetį.
„Su vyru pagalvojome, kad norime dirbti sau, o ne kitiems“, – atviravo šeimininkė.
Tiesa, šeimynos krautuvė – visai šalia didžiulio prekybos centro, bet Vilma sako su juo nekonkuruojanti, mat visur savi privalumai. Štai, pavyzdžiui, kalbant apie kainas, moteris aiškina, kad jų lyginti tarpusavyje nereikėtų.
„Pirkdami didesnį kiekį prekių, pekybos tinklai gauna kitokias kainas. Mums su jais konkuruoti – be šansų, juk jie turi sutartis. Mes turime savo ūkininkus, su kuriais draugaujame ir kurie mums tiekia produkciją“, – aiškino ji ir sakė galinti išskirti vieną dalyką, kurio jokiame dideliame prekybos centre nerastume.
„Yra žmonių, kurie pas mus ateina paprasčiausiai pasikalbėti, išsipasakoti. Kai kurie jaučiasi vieniši. Mes dėmesio stengiamės skirti kiekvienam, į juos žiūrime labai draugiškai. Manau, kad tuo ir skiriamės nuo didžiųjų prekybos centrų“, – svarstė Vilma.
Susiduria su problemomis
Šiandien šeimos parduotuvėje galima nusipirkti įvairiausios produkcijos iš Lietuvos ūkininkų. Taip pat šeima produkciją atsiveža iš įvairiausių bazių, lietuvių pamėgtos Lenkijos.
„Juk žiemą čia nerasime lietuviškų pomidorų“, – juokiasi ji.
Tiesa, kaip sako, būtų smagu, jei visą produkciją būtų galima supirkti iš aplinkinių rajonų, tačiau čia susiduriama su viena problema.
„Reikia, kad produktai atitiktų veterinarinius reikalavimus, kad būtų išrašomos sąskaitos.
Auginančių yra, tačiau jie nesusitvarko dokumentų. Juk jei žmogus augina agurkus pas save, mes negalime supirkti, nors agurkai, gal ir yra labai skanūs ir auginami teisingai. Tokie jau tie reikalavimai. Jie labai varžo“, – atskleidė Vilma.
Sutikti vietiniai pasakojo, kad į parduotuvę dažniausiai ateina šviežių sausainių, silkės.
„Kepiniai mūsų iš lietuviškų gamyklų, o silkė iš Švenčionių“, – iškart patikslina pati šeimininkė.
Moteris atvira, labai sukti galvos dėl klientų, nereikia. Žmonės čia noriai lankosi patys ir be jokios reklamos. Šeima iš savo krautuvėlėje gaunamų pajamų pragyvena patys, išlaiko savo darbuotojus ir dar kartas nuo karto paremia miesto renginius.
„Neverkiam. Paskolų neturime, o viskas, kas čia yra, yra mūsų, – sako šeimininkė. – Tiesa, tik patalpos nuomojamos“, – priduria.
Parduotuvėlėje kiekvieną dieną dirba ir ji pati, o iš viso krautuvėje įsidarbinę penki darbuotojai, įskaitant ir Vilmą su vyru Kęstu.
