„Jei neturėčiau užnugario, nebūtų mano verslo“, – 33 metų M.Garuckas tai kartojo ne sykį.
Tas užnugaris – šeimai priklausančios dirbtuvės.
„Jei reikėtų jas nuomotis, nepakelčiau išlaidų. O dabar, kaip sako tėčio brolis, esu lyg į namus įleistas tarakonas, kuris užgulė visus kampus“, – šypsojosi vyriškis.
Ignoravo, kol patikėjo
Dauguma stambesnių Lietuvos bulvių bei cukrinių runkelių augintojų gerai žino kelią į Radviliškio rajone esantį Pociūnėlių miestelį.
Sugedus bulviakasei ar runkelių rovimo kombainui jie netrunka atsidurti M.Garucko įsteigtos įmonės „Mindema“ kieme.
Šios įmonės veikla specifinė. To maždaug prieš aštuonerius metus ėmėsi pats M.Garuckas, dirbti pasikvietęs vos vieną žmogų. Jie remontuoja ir gamina sietinius transporterius cukrinių runkelių bei bulvių nuėmimo kombainams ir tiekia jiems atsargines detales.
Tokie transporteriai naudojami, kai reikia nukasti šakniavaisius ir nukratyti žemes, – dirvos separavimo mechanizmuose, bulvių bei cukrinių runkelių kasimo kombainuose, daržovių priėmimo bunkeriuose, rūšiavimo ir plovimo linijose.
Prireikė nemažai laiko, kol tuo, ką daro M.Garuckas, patikėjo ne tiktai savi, bet ir Latvijos, Estijos bei Baltarusijos ūkininkai. Jis yra vienintelis tuo užsiimantis Baltijos šalyse.
„Nepragyventume, jeigu kurie nors ūkininkai nusigręžtų. Mums reikia ir bulvių, ir runkelių augintojų. Nes tokią nišinę veiklą lemia sezoniškumas: bulvių augintojai pirmi suveža transporterius remontuoti, paskui – runkelininkai“, – aiškino M.Garuckas.
Užsimojo prekiauti
Airijos Atlono technologijų institute baigęs studijas vaikinas 2007-aisiais mėgino pardavinėti „Ortopedijos technikos“ įtvarus.
Vėliau ėmėsi darbo „Žemaitijos piene“ – rūpinosi sūrių prekyba su Lenkija.
„Kiekvienoje tų įmonių ko nors išmokau: vienoje – preciziškumo, smulkmeniškumo, kitoje – to, kad reikia ir kaip reikia bendrauti su Europa“, – pasakojo meistras.
Prieš dešimtį metų ūkininkaujantis tėvas Rimantas Garuckas ėmė skųstis, kad raunant runkelius genda transporteriai, Mindaugas surado internete jų gamintojus, esančius Olandijoje.
„Vos apsireiškęs įmonės vadovams sukėliau smagaus juoko, mat ėmiau aiškinti, kad noriu būti jų atstovas Lietuvoje. Juk man tebuvo 23 metai.
Olandai, nužiūrėję mane, pirmiausia pasiūlė parduoti nors keletą jų gaminių Lietuvoje. Ir aš nuoširdžiai tai ėmiausi daryti“, – taip 2008-aisiais atsirado M.Garucko „Mindema“.
Buvo laikas, kai su partneriais užsienyje susidėjęs verslininkas šaudė automobiliu tarp Lietuvos ir Olandijos nemiegodamas po kelias paras.
Ėmėsi ir gamybos
Tačiau prieš šešerius metus į pagalbą pasikvietęs bičiulį M.Garuckas pats ėmėsi gaminti sietinius transporterius. Prireikus ką nors nutekinti jis kviečiasi į pagalbą tėvą. Stakles ir kitokią įrangą jis pamažu susipirko aukcionuose Olandijoje.
„Artimieji iš manęs juokėsi, kai pirmuosius savo gamybos transporterius vos ne su dantų šepetėliais trynėme, kad tik jie gražiai atrodytų.
Dabar į viską žiūrime paprasčiau. Blizgink virbus neblizginęs, reikia tik galutinio rezultato – kad jie gerai nupurtytų žemę“, – pasakojo M.Garuckas.
Tokioje specifinės veiklos nišoje jis sumanė ir patobulinimų – šiemet tam tikrų transporterių virbus ėmė dengti guma.
„Išmokome patys pagaminti transporterį be jungčių.
Kai per pusmetį pagal garantiją reikėjo pakeisti 16 transporterių, teko pasukti galvą, kaip juos patobulinti. Kainuoja jie juk ne šimtą, o ir 500, ir 1500 eurų“, – pasakojo M.Garuckas.
Būta ne vieno atvejo, kai atvežtą įrenginį meistrai sutaisydavo, bet atlygio negaudavo nei už darbą, nei už detales. „Tai buvo žiauru. Atsikandome tokios patirties ir pradėjome imti avansą: pusė kainos atgabenus, pusė – kai sutaisome“, – sakė raseiniškis.
