Jo teigimu, ekonominės krizės galima išvengti, o tam tereikia pasiruošti iš anksto, nes ekonominės krizės paskelbimas dar nereiškia, kad ji būtinai turi įvykti kiekvienam verslui. Viskas, anot jo, priklauso nuo pačių verslininkų sprendimų.
Kaip pavyzdį I.Staškevičius pateikė šią vasarą ūkininkus užklupusią sausrą.
„Žemdirbiai sakė, kad tai – ekstremali padėtis, kitaip sakant – krizė. Vyriausybė pritarė, kad padėtis ekstremali, tiekėjai gali nevykdyti savo įsipareigojimų. Bet, jeigu žmogus verčiasi žemės ūkiu, jis turi žinoti, kad niekada nebus saulės ar lietaus tiek, kiek reikia.
Paramos skatina ydingą mąstymą, nes, jeigu užėjo skėriai ir neužaugo bulvės, morkos ir panašiai – žmogus turi būti pasiruošęs. Netikėtas gali būti tik ateivių išsilaipinimas“, – analizavo situaciją jis.
Krizė – nenugalima jėga?
„Iškeltas diskusijos klausimas kaip ir suponuoja kažkokį receptą, bet mes suprantame, kad toks receptas vargu ar yra įmanomas. Netgi medicinoje dabar vyrauja požiūris, kad reikia gydyti žmogų, o ne ligą“, – keliems šimtams susirinkusių verslo atstovų seminarą pradėjo I.Staškevičius.
Kalbėdamas apie tai, kodėl nutinka krizės, jis patikino, kad niekas to nežino „ir, matyt, taip veikia pasaulis“, o ekonomistai, bandydami atsakyti į šį klausimą, užsiima paprasčiausiomis filosofijomis.
„Jeigu kas nors žinotų, kodėl, tai krizių nebūtų. Pats žodis krizė skamba lyg nenugalima liga, mums sako per televiziją, kad krizės kartojasi periodiškai, krizė tikrai bus, tai neišvengiama… Bet ar tikrai taip yra iš tikrųjų?“ – klausė jis.
Specialisto teigimu, svarbiausia yra išsiaiškinti, kaip nutinka krizės. Atsakymas, anot jo, yra paprastas – žmonėms paprasčiausiai pristinga pinigų tuomet, kai jų labiausiai reikia.
„Jeigu jums šiandien nestinga pinigų – krizės nėra. Jeigu aplink vyksta krizė, o jums pinigų vis tiek nestinga, bet, visų teigimu, nuvertėjo jūsų turtas – ar tikrai jums jau yra krizė? Juk tai jūsų namas, jūs nežadate jo parduoti – jūs krizės nepatiriate.
Krizė – kai reikia mokėti, o pajamų nėra. Tuomet jau teisinga klausti: kodėl taip atsitiko? Jūsų asmeninė krizė yra jūsų atsakomybė“, – aiškino I.Staškevičius.
Anot jo, krizė apskritai nėra visa apimanti nenugalima jėga, kaip bando įrodyti tam tikri asmenys, ji priklauso nuo kiekvieno verslo sprendimų, vykdomų sunkmečio metu.
Kartais tenka kažko atsisakyti
I.Staškevičius aiškino, kad užklupus sunkesniems laikams, reikia mąstyti ir, nors ir kaip būtų sunku, kažko atsisakyti. Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į bankų suteiktų paskolų sutarčių įsipareigojimus. Verslo konsultantas pasakojo, kad per finansų krizę kai kurie verslai žlugo tik dėl to, kad jie turėjo labai greitai grąžinti kai kurias paskolas, nes tokie reikalavimai buvo parašyti sutartyje.
„2008 m. vasarą pardavėme Kauno „Akropolį“, nes turėjome nemažai paskolų ir matėme pirmuosius krizės požymius. Tai padarėme, kad galėtume tvirčiau jaustis banko atžvilgiu. Grupė susibalansavo turtą ir įsipareigojimus.
Kartais krizė yra geras būdas mobilizuotis: uždaryti neefektyvius padalinius, kažko atsisakyti“, – patarimais dalijosi jis.
Signalas – gatvėmis važinėjančios blondinės
Verslininkas svarstė, kad šiandien Lietuva gyvena ekonominio pakilimo stadijoje: visi geros nuotaikos, investuoja, leidžia pinigus, jų nestinga nei makro, nei mikro lygiu, bankai skolina ir t.t. Tačiau, anot jo, tokiu metu priimami neapgalvoti poelgiai ir per didelis švaistymasis ir lemia individualiai kiekvienos įmonės krizę sunkesniu laikotarpiu.
„Prisimenu, kaip 2008 metais Arvydas Šliogeris pastebėjo, kad gatvėse padaugėjo gražių blondinių, vairuojančių prabangius automobilius. Tai jam buvo pirmasis ekonominės krizės požymis. Jeigu aplink pasipila nesąmonės ar apgavystės – tai išties pirmieji ženklai, kad artėja kažkas baisaus.
Jei klientai leidžia pinigus neapgalvotai, jiems jų pristigs ir jie nebepirks ir iš jūsų. Jeigu pastebite, kad gatvėse daugėja merginų, važinėjančių brangiais automobiliais, tai jau taip pat gali būti ženklas, kad klientai nebegalvoja apie savo finansinę atsakomybę“, – sakė jis.
Be to, anot I.Staškevičiaus, dar vienas artėjančios krizės požymis – apgavystės būdu grindžiama veikla.
Jis prisiminė vieną rusišką posakį: „Pigiau, kaip pavogti – nebūna“. Specialistas patikino – žmonės, kurie vadovaujasi tokiu posakiu, iškart kelia grėsmę ir gali būti artėjančios krizės priežastimi.
