Tiesa, pats A.Stonys pasipūtusio ir bereikalingai trukdomo verslininko veido tikrai neturi – beveik pasišokinėdamas jis aprodė beveik prieš dvejus metus naujai atvėrusį duris biurą Vilniuje, o pokalbio metu nuo jo veido neblėso šypsena.
O kuo džiaugtis patyręs programuotojas išties turi – prieš daugiau nei 15 metų, vos baigęs pirmą kursą, jis pradėjo sėkmingai nuotoliniu būdu kurti navigacinę sistemą mobiliesiems telefonams Danijos įmonei „Euman“, kurios dėka vos po metų įkūrė ir savąją, šiuo metu jau turinčią per 200 darbuotojų įvairiausiose pasaulio valstybėse.
„Mano sėkmės receptas – būti draugiškam ir inovatyviam. Mes norime daryti kažką naujo, dalykus, kurie galėtų pakeisti pasaulį. Pinigai nėra motyvacija, tai – tik priemonė“, – tikino milijoninę apyvartą kasmet generuojančios tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „TeleSoftas“ vadovas.
Stojimo dokumentus paliko degalinėje
Nors pats A.Stonys gimė Jakutijoje Novosibirske, kraustėsi į Beslaną Šiaurės Osetijoje, vėliau gyveno Mažeikiuose, tačiau po mokyklos baigimo 2002-aisiais studijuoti nusprendė Kauno technologijos universitete (KTU) informacines technologijas.
Patį modulį jis vadina tarpiniu variantu tarp „geležiukų“ ir tikrų programuotojų, tačiau prisimena, kad jau tuomet informacinių technologijų mokslas buvo gana populiari specialybė.
Kaip ir daugelis įvykių jo gyvenime, net pats vykimas pasirašyti stojimo dokumentų į Kauną buvo šiek tiek chaotiškas ir kupinas sėkmingai pasibaigusių nutikimų.
„Pamenu, važiuodamas sustojau vienoje Telšių degalinėje ir netyčia ant mašinos stogo palikau įmautę su atestatu ir visais reikalingais dokumentais. Atvažiavęs ir susitikęs su dėstytoju supratau, kad jų nebeturiu, bet manimi patikėjo ir priėmė.
Bet juokingiausia, kad pro šalį važiavę pareigūnai rado visus mano dokumentus ir karinį šauktinio bilietą. Jie atėjo pas mano mamą ir paklausė, kur aš. O mama išdidžiai atidariusi duris išrėžė: „Algirdas Stonys išvažiavo stoti į universitetą!“ Jie atkirto: „Niekur jis neįstos, eis tarnauti, nes visi jo dokumentai yra pas Krašto apsaugos būrį“, – juokėsi A.Stonys.
Darbą rado atsitiktinėje kelionėje
Visgi įstojęs į universitetą, A.Stonys jau po pirmojo kurso nusprendė, kad turi daug laisvo laiko ir norėtų kur nors pasipraktikuoti arba padirbėti.
Mokslo metų pabaigoje jo brolis, kuris taip pat buvo baigęs IT mokslus, pakvietė Algirdą apsilankyti Karjeros dienose Kopenhagoje, kur pats dirbo vienoje IT kompanijoje.
„Vykau ten su keltu, visiškai neturėjau pinigų. Tuomet mes dar nepriklausėme Europos Sąjungai ir policija vykstant manęs paklausė, ar turiu su savimi pinigų, kuriuos turėčiau deklaruoti. Galvojau, kad jie kalba tik apie grynuosius, tad pasakiau, kad nieko neturiu.
Jie pradėjo klausinėti, ko aš čia atvažiavau, manė, kad prašyti išmaldos, todėl mane areštavo. Bet po to per garsiakalbį pakvietė brolį, jis atėjo iš laukimo salės ir pasakė, kad viskas gerai ir manimi pasirūpins“, – šypsojosi pašnekovas.
Karjeros dienose jis susipažino su „Euman“ kompanijos, kuri užsiėmė eismo keliuose stebėsena ir navigacinėmis sistemomis, atstovais, ir gavo pasiūlymą per vasarą pasipraktikuoti vykdant įvairius projektus.
„Tada dar niekas nežinojo, kas ta navigacija, o telefono aš apskritai neturėjau. Prisimenu, kaip mane sužavėjo išmanieji telefonai… Įmonė plėtojo idėją sukurti navigacijos paslaugą mobiliajame telefone. Tai buvo inovacija, nes iki tol navigacijos buvo atskiri dideli įrenginiai.
Misija buvo išties sunki, nes tuomet telefone nebuvo nei naršyklių, nei http, „Google Chrome“, „Internet Explorer“ ir pan. Telefonai naudojo vadinamąjį WAP protokolą, todėl reikėjo sukurti specialią biblioteką, kad telefone būtų galima naudotis internetu“, – aiškino A.Stonys.
Baiginėjantis vasarai ir prieš pat grįžtant atgal į Kauną jis iš kompanijos kaip padėką už darbą gavo didžiausią dovaną – išmanųjį telefoną, kuris, anot jo, padarė būsimą antrakursį „kiečiausiu visame bendrabutyje“.
Tačiau jaunojo studento pastangos ir idėjos neliko nepastebėtos: tik grįžęs į Lietuvą jis sulaukė iš danų pasiūlymo padirbėti nuotoliniu būdu, nes kaip tik tuomet sulaukė daugybės naujų užsakymų.
Įmonė gimė be jokio verslo plano
Paties „TeleSofto“ atsiradimas taip pat apipintas linksmomis istorijomis. A.Stonys juokavo, kad antrame kurse dar tikrai negalvojo apie savo įmonės įkūrimą, tačiau jis pradėjo gauti iš Danijos atlyginimą, kurį reikėjo kažkur pervesti.
„Jie negalėjo pinigų pervesti tiesiog žmogui, reikėjo įmonės. Taip 2003 m. atsirado „TeleSoftas“. Deja, bet patalpų įmonei negavau, nes tam man reikėjo turėti verslo planą, o kai nuėjęs pasakiau, kad noriu daryti programėles mobiliesiems telefonams, man atsakė, kad išprotėjau“, – prisiminė A.Stonys.
Tad kol kas svajones apie biurą pamiršęs studentas ir verslininkas inovacijų grįžo kurti į savo bendrabučio kambarį, kur prie jo prisijungė ir dar vienas informacines technologijas studijuojantis draugas.
„Visus sužavėjo mano išmanusis telefonas, tad grupiokai bendrabutyje pradėjo pavydėti ir sakyti, kaip gerai yra turėti darbą. Vienas grupiokas minėjo, kad norėtų prisijungti, tad pasikviečiau jį dirbti drauge. Po kurio laiko prisijungė ir trečiasis komandos narys“, – skaičiavo pašnekovas.
Norėdami pasirodyti išsinuomojo butą
Danai buvo itin patenkinti lietuvių darbu, todėl vieną dieną juos aplankyti sumanė patys kompanijos užsakovai. A.Stonys juokėsi, kad jiems buvo gėda parodyti, kad dirba tiesiog iš bendrabučio kambarių, todėl laikinai išsinuomojo butą Kauno centre prieš pat savivaldybę.
„Atsinešėme kompiuterius, atseit čia mūsų ofisas. Danai buvo patenkinti, vedžiojome juos po Kauną... Tuomet jie sako: „Einame kažkur pavalgyti, mes nupirksime jums maisto.“ Tai mes jiems ir sakome: „Norime į kebabinę!“ Dabar čia mūsų geriausias bajeris, o tuomet man buvo 20 metų, labai norėjau paragauti kebabo...“ – pasakojo jis.
Dar po kurio laiko draugams pavyko gauti ir patalpas pirmajam tikram biurui – K. Petrausko gatvėje jiems buvo leista pigiai išsinuomoti verslo inkubatorių: „Mums tiko, nors kambarėlis buvo labai mažas – ten buvo maždaug 12 kv. m.“
Po nesėkmės – dar didesnė sėkmė
Vis dėlto IT entuziastų sėkmingas etapas vieną dieną sustojo, nes danų įmonę perpirko kiti asmenys ir studentai prarado savo klientą.
Tačiau A.Stonys nenusivylė ir jam vėl nusišypsojo sėkmė. Jo brolis, taip pat nutraukęs veiklą su danais, įsidarbino tarptautinėje kompanijoje, kuri turėjo savo padalinių Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje ir t. t., o vieną dieną į Londoną nuvykti ir „Symbian Smartphone Show“ parodoje nusprendęs sudalyvauti A.Stonys kaip tik netyčia susipažino su vienu britu, kuris dirbo toje įmonėje ir jau pažinojo jo brolį.
„Papasakojau jam apie darbus, kuriuos kūrėme danams. Jam patiko idėja naudotis internetu mobiliajame telefone, naudotis http protokolu… Jis iškart sugalvojo, kad galima įkurti mobiliųjų telefonų parduotuvę ir joje pardavinėti skambėjimo tonus“, – kalbėjo A.Stonys.
Taigi britai perpirko studentų kurtą biblioteką ir pradėjo teikti jiems paslaugas naujiems projektams. Tuo metu „TeleSofto“ komandoje jau dirbo 7 studentai, beveik visi iš to paties bendrabučio.
Tiesa, studentai tikrai negalėjo skųstis „studentišku“ atlyginimu.
„Danai irgi mokėdavo gerai, bet pas britus atlygis dar sparčiai kilo. Būdavo dienų, kai kiekvienas gaudavome ir po 120 eurų per dieną.
Jiems labai patiko mūsų darbas, bet mums reikėjo nuvykti į kompanijos biurą ir pasirašyti sutartį. Pagalvojau, kad labai negražiai atrodys, kad direktorius yra studentas, tad įkalbėjau vieną draugą, kuris buvo vyresnis ir paprašiau, kad jis nuvyktų už mus ir pabūtų mūsų direktoriumi“, – juokėsi jis.
Aptarnauja 700 mln. abonentų
A.Stonys pasakojo, kad, pradėjus bendradarbiauti su britais, įmonę ištiko neregėta sėkmė. Didžiausias kilimas vyko 2008-aisiais.
„Tuomet po dvejų metų darbo inkubatoriuje savarankiškai išsinuomojome prie Kauno stoties didelį ofisą. Įdėjome darbo skelbimų, žmonės pradėjo siuntinėti CV… Mūsų buvo jau apie 16.
Mokėjome išties gerus atlyginimus ir pradėjome investuoti į plėtrą ir savo produktus, darydavome įvairias telefonų sistemos peržiūras, wifi prisijungimo programėles...“ – vardijo verslininkas.
Anot jo, didžiausia įmonės sėkmė buvo darbas su telefonų operatoriais, nes telekomunikacijų sritis yra didžiulė. Bendrabutyje vienas dirbti pradėjęs A.Stonys dabar turi per 200 darbuotojų bei ofisus Kaune, Vilniuje, Šveicarijoje, San Fransiske, atstovus Dubajuje, Norvegijoje.
„Darbų ir užsakymų tikrai netrūksta. Vystome išmanius sprendimus verslams, kurie nori pokyčio, dirbame skirtingose pasaulio rinkose, pavyzdžiui, JAV vykdome tinklo užtikrinimo įrangą mobiliesiems telefonams, bendrai mūsų kokybės valdymo įranga dabar aptarnauja 700 mln. vartotojų.
Mes vis dar esame labai stiprūs teikdami mobilius sprendimus, nes, galima sakyti, jas gaminame nuo pat vaikystės. Per 15 gyvavimo „TeleSofto“ sukūrė daugiau nei 350 inovatyvių sprendimų, tai įsivaizduokite, čia gaunasi daugiau nei 2 per mėnesį. Tai tikrai yra labai daug“, – sėkme džiaugėsi jis.
A.Stonys atskleidė, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje siekia apie 1,8 tūkst. eurų, tačiau, anot jo, darbuotojų vis tiek trūksta ir trūktų toliau net mokant ir po 10 tūkst. eur. į mėnesį.
„IT specialistų trūksta visame pasaulyje. Jeigu ateitų koks 100 programuotojų, tai per kokius tris mėnesius surastume jiems įdomių projektų ir darbo. Svarbiausia – geras mikroklimatas ir nuoširdumas, dėl kurio man pavyko viską pasiekti“, – tikino jis.
