Prieš septynerius metus įkurtai įmonei vadovauja broliai – 38 metų Dominykas ir 34 metų dvyniai Kristijonas bei Augustinas Vizbarai, o jiems pavaldūs keturios dešimtys darbuotojų, kuriems mokamas atlyginimas prilygsta europiniam.
„Mūsų produktai daugiausia skirti karybai ir medicinai. Jie gaminami remiantis puslaidininkių technologijomis“, – vedžiodamas po laboratoriją, esančią šalia Vilniaus–Molėtų plento, pasakojo K.Vizbaras.
Įkvėpė tėvo aistra
Nuo mažens broliams Vizbarams inžinerija nebuvo svetimas dalykas. Kaip pasakojo Kristijonas, jų tėvas – fizikos inžinierius, tad broliai, būdami vaikai, matydavo šeimos galvą konstruojant įvairiausius dalykus.
Visi trys broliai mokykloje mokėsi labai gerai. Dvyniams Augustinui ir Kristijonui sekėsi tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai, tad galėjo rinktis bet kokią studijų programą – vis tiek būtų ten įstoję.
Pasirinkti fizikos mokslus ir sekti jo pėdomis jaunuoliams patarė tėvas. O antrame kurse tiek Kristijonas, tiek Augustinas jau tvirtai žinojo neapsiribosiantys bakalauro studijomis.
„Mus domino puslaidininkių technologijos, elektroninių įtaisų gamyba ir tai, kaip veikia nanotechnologijos“, – išvardijo K.Vizbaras.
Po bakalauro studijų jie nebeišsiteko gimtinėje: išvyko į fizikos inžinerijos magistrantūrą Švedijoje, po to jų laukė doktorantūra viename Vokietijos mokslo institutų. Trečius metus krimsdami doktorantūros mokslus vaikinai įkūrė savo įmonę.
„Mums gerai sekėsi, įmonės rezultatai buvo puikūs, suvaldėme technologiją. Taip kilo mintis imtis aukštųjų technologijų verslo“, – pasakojo K.Vizbaras.
Verslui pasirinko tėvynę
Kai broliai dvyniai nusprendė imtis nuosavo verslo, jiems buvo 26-eri. Tačiau, anot Kristijono, jie buvo labiau mokslininkai, o ne verslininkai. Apie verslo kūrimą jie suprato nedaug, bet į pagalbą atėjo trečiasis brolis Dominykas.
„Dominykas tuomet jau plėtojo verslą Lietuvoje ir išmanė mokesčių sistemą, žinojo, kaip čia viskas vyksta“, – pasakojo Kristijonas.
Vyresnėlio ilgai įkalbinėti imtis bendro verslo nereikėjo. K.Vizbaras sakė, kad brolis turėjo tiktai vieną klausimą: „Kiek reikės investicijų?“
Kadangi tuo metu jaunėliai dar mokėsi Vokietijoje, teko gerokai pasukti galvą, kurioje šalyje steigti verslą. Dvyniai tuomet išgyveno aukso amžių.
„Turėjome pažinčių visame pasaulyje, mus kvietė rengti pranešimus. Kitaip tariant, savo srityje buvome žinomi. Nebuvo sunku nuvykti į kokią nors kompaniją ir paklausti: „Jeigu sukursiu produktą, ar jį pirksite?“ – pasakojo K.Vizbaras.
Vis dėlto lėšų kompanijai steigti verslininkai gavo iš vieno Lietuvoje veikiančio rizikos kapitalo fondo. Tai buvo 3 mln. eurų.
„Taip pradėjome nuotykį Lietuvoje. Kai su Augustinu grįžome, Dominykas jau buvo pradėjęs mūsų laboratorijos statybas“, – pasakojo Kristijonas.
Paskatino karas Ukrainoje
Trijų brolių įmonė buvo įkurta prieš septynerius metus, tačiau dar porą metų užtruko, kol ji pradėjo veiklą.
Brolių kuriama technologija yra susijusi su infraraudonuoju šviesos ruožu.
„Tai reiškia, kad lazerius galime pritaikyti specifiniams dalykams: jutikliams, slaptam žymėjimui, medicinai“, – aiškino K.Vizbaras.
Nuo pat verslo pradžios broliai savo technologijas ėmėsi plėtoti ir gynybos srityje.
„Pradėjome kurti gynybines sistemas, modulius. Tai – elektroninės sistemos, pritaikytos karybai. Tokį mūsų pasirinkimą paskatino Ukrainoje prasidėjęs karas.
Pradėjome galvoti, kaip galime padėti Lietuvos kariuomenei panaudoti savo potencialą“, – pasakojo Kristijonas.
Kompanija kuria snaiperinių sistemų optinius priedėlius, kurie montuojami ant ginklo ir leidžia šauliui puikiai matyti naktį, per rūką, miglą ar dūmus, taip pat lazerinius žymeklius.
„Dar šiek tiek plėtojame technologijas medicinos srityje, tačiau visa tai dar tyrimų stadijos.
Tai bus jutikliai, skirti kraujo sudedamosioms dalims nustatyti neinvaziniu būdu, naudojant mūsų šviesos spinduliuojamų šaltinių bangų diapazoną“, – pasakojo mokslininkas ir verslininkas.
Jis pabrėžė, kad tokio dalyko pasaulyje kol kas dar nėra.
Susirūpino reputacija
K.Vizbaras neslėpė, kad įmonė „Brolis Semiconductors“ buvo priversta atidaryti biurą ir Šiaurės Airijoje, mat Lietuvos vardas tarptautinėje rinkoje turėjo ne pačią geriausią reputaciją.
„Jei būdavo parašyta, kad prekė pagaminta Lietuvoje, daug kas manydavo, jog tai prasta ir pigi prekė. Mes buvome siejami su Rytų Europa ir pigaus šlamšto pardavimu.
Tačiau jeigu užrašyta, kad prekė pagaminta Didžiojoje Britanijoje, niekas nebeklausia, kodėl ji tiek kainuoja.
Nuoširdžiai tikiuosi, jog Lietuva susikurs tokį vardą, kad pas mus pagaminta prekė bus laikoma aukštos kokybės produktu“, – kalbėjo K.Vizbaras.
Trijų brolių valdoma kompanija bendradarbiauja su daugybe šalių.
„Esame sudarę didelės vertės sutartis tiek JAV, tiek Vokietijoje. Tai parodo, kad mūsų kuriamos technologijos yra aukšto lygio“, – aiškino verslininkai.
Kompanija gynybos produktus parduoda tik NATO šalių ar jų partnerių pajėgoms.
„Rusijai ir panašioms šalims neparduodame. Nė neketiname to daryti“, – pabrėžė Kristijonas.
Atlyginimai – vokiški
Šiuo metu įmonėje „Brolis Semiconductors“ dirba 40 žmonių. Ar buvo sunku surinkti komandą? Daugumą specialistų įmonė prisiviliojo tiesiai iš Lietuvos universitetų.
„Aukštųjų technologijų specialistų skaičius yra ribotas.
Visi aukšto lygio inžinieriai žino, kad nuvažiavę į kitą šalį jie galėtų susirasti darbą, tad nelaikysi jų vergovėje.
Mes mokame atlyginimą, kuris panašus į vokišką. Įvertinus pragyvenimo išlaidas, dar reikėtų pasvarstyti, kur yra geriau“, – kalbėjo K.Vizbaras.
Vidutinis mėnesio atlyginimas įmonėje šiuo metu siekia 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Giminystę laiko stiprybe
„Mūsų stiprybė tai, kad esame trys broliai. Mus sunku išskirti, mes greitai priimame sprendimus.
Mąstome panašiai ir gerai suprantame vienas kitą“, – užtikrintai kalbėjo K.Vizbaras.
Brolystė paskatino juos ir įmonę pavadinti „Brolis Semiconductors“, nors daug kas ją vadina trumpiau – tiesiog „Brolis“.
„Užsieniečiai žodį „brolis“ lengvai ištaria.
Tačiau jei ir antrąjį žodį – puslaidininkiai – būtume parašę lietuviškai, joks užsienietis to neištartų“, – juokėsi K.Vizbaras.
