Suvalkietės gamina lietuviams neįprastą produktą su užslėpta žinute

Aromatas toks stiprus, kad, rodos, tvyrodamas ore tiesiog įsigeria į odą ir įkvėpus pereina kiaurai visą kūną.

Ypatingas čia ne tik kvapas, bet ir vietoje gaminamas produktas – riešutų sviestas, kurį merginos pradėjo gaminti dar studijuodamos psichologiją.

Ir, nors tokį lietuviams neįprastą gaminį Lietuvoje be iš užsienio atvežamų importuojamų prekių pristatė pirmosios, sukėlusios ant kojų visus verslo idėjų besivaikančius dabartinius konkurentus, išliko be galo kuklios ir nedrąsios.

„Mes nesame iš tų aktyvių pardavėjų, kurios mugėse kviečia ateiti ir ragauti. Esame ganėtinai drovios, nelabai ekspresyvios – ne kaip standartiniai verslininkai, kurie, parduodami savo produktą, visiems jį rodo ir giria.

Mes laukiame, kol klientai prieis patys, nes nejaučiame noro tik parduoti, norime, kad būtų smagu. Visiškai neužsigauname, jeigu žmogus paragauja ir jam nepatinka“, – su nuoširdžiu kuklumu pasakojo suvalkietės, įkurusios MB „Sviestas sviestuotas“.

Dovilė bei Milda susipažino pirmame kurse, nes abi pasirinko psichologijos studijas ir greitai susibičiuliavo. Tačiau draugės neretai pasikalbėdavo ir kartu jausdavo, kad studijos neveda ten, kur jos norėtų būti, tad pasiėmė akademines atostogas, per kurias nusprendė dar paieškoti savęs.

Dovilė pasakojo, kad riešutų sviesto gaminimo idėja kilo visai netikėtai, nes, pradėjusi domėtis kulinarija, ji skaitydavo apie įvairius patiekalus, kurie yra populiarūs užsienyje.

„Juose labai dažnai būdavo naudojamas riešutų sviestas. Pabandžiau susirasti jį parduotuvėje, bet ten man nepatiko nei sudėtis, nei skonis. Visgi pati mintis mane iš tiesų sužavėjo, tad ši idėja gimė iš smalsumo, eksperimentavimo ir asmeninių ieškojimų“, – prisiminė mergina.

Taigi prekybos centruose neradusi tokio, kokio ieškojo, pradėjo gaminti pati, o degustatore tapo draugė Milda, kurios toks neįprastas produktas iš pradžių nesužavėjo.

„Man iš pradžių Dovilės sviestas nebuvo labai stebuklingas, nes jis yra labai klampus. Man tai buvo keista, bet vėliau pasidarė labai skanu“, – juokėsi ji.

Po truputį riešutų sviestu apdalijusios draugus ir suvienijusios jėgas suvalkietės nusprendė pabandyti produktą pasiūlyti platesnei auditorijai.

„Priėmėme sprendimą sviestą daryti ne tik sau, bet ir kitiems. Savęs nelaikiau nei labai verslia, nei kulinare, nes iki tol net nelabai mokėjau gaminti valgyti.

Kai pabandžiau parduotuvinį riešutų sviestą, man nepatiko jo tekstūra, užsaldinimas, sudėtis…. Pagalvojau, koks jis galėtų būti be visų tų dalykų, kurie man nepatinka“, – aiškino Dovilė.

Visgi tokio sumanymo pradžia draugėms buvo itin sudėtinga, nes, jų teigimu, riešutų sviestas nebuvo tas produktas, kurį jos pačios skanaudavo vaikystėje ir prieš penkerius metus nedaug kas apie jį žinojo.

2013 metais įkurusios savo gaminio „Facebook“ paskyrą, o 2014 ir įmonę, suvalkietės išties daug vargo supažindindamos tiek artimuosius, tiek klientus su paties riešutų sviesto skoniu ir tekstūra.

„Tikrai reikėjo daug pasakoti ir laužyti stereotipus. O jie būdavo įvairūs: pradedant tuo, kad čia yra sviestas su riešutais, baigiant pasakymais, kad tai – kalorijų bomba ir nesveika. Švietėme žmones visomis prasmėmis. Pačios tuo labai domėjomės ir turėjome stiprų teorinį pagrindą“, – tikino Dovilė.

Stereotipams laužyti merginos pasirinkdavo įvairias muges, kuriose pristatydavo savo produktą, duodavo jo paragauti, papasakodavo apie subtilybes.

Abi teigė bijojusios, kad toks saldumynas, gaminamas praktiškai vien iš riešutų, neišpopuliarės, todėl tarpusavyje susitarė, kad tiek nežinomą prekės ženklą, tiek patį gaminį vystys iš lėto.

„Pirmieji klientai atėjo per asmenines rekomendacijas, savotiškai ir nuotaikingai tvarkėme savo „Facebook“ paskyrą, žmonės labai įsitraukdavo, dalindavosi…

Iš pradžių tikrai niekas nesuprato, nei kodėl čia sviestas, nei kaip jis gaminamas ar kur jį naudoti, o dabar daug kas žino, ieško, jau reikia ir su konkurentais pakovoti...“ – permainomis džiaugėsi Milda.

Merginos teigė šiek tiek kitaip įsivaizdavusios ir pačią verslo aplinką, kurioje buvo visiškai naujokės.

„Mūsų pakuotė iš pradžių buvo plastmasinė ir dėžutės niekaip nebuvo apsaugotos, pakuodavome praktiškai į tai, ką rasdavome namuose. Neturėjome jokio įsivaizdavimo, kad dėl pakuotės būti kilti nekoks įspūdis ir panašiai.

Kai tik kūrėme įmonę, įsivaizdavome, kad tai bus toks mūsų fabrikėlis, kuriame sau sėdime, gaminame sviestą ir viskas gražu. Bet dabar pamatėme, kad iš tiesų kiekviena diena yra kupina iššūkių, nesėkmių ir įvairių nesklandumų“, – pasakojo Dovilė.

Mergina tikino labai besidominti mokslu ir pastebinti, kad internete juo bei sveikatos sąvoka yra per dažnai manipuliuojama, o nuo to priklauso ir riešutų sviesto pardavimai.

Anot jos, internete taip pat kurstoma per daug nepagrįstų baimių.

„Jeigu, pavyzdžiui, pasirodo koks straipsnis, kuriame pasakojama, kokie naudingi yra migdolai, tai žmonės migdolų sviestą perka ir džiaugiasi. O jeigu papasakojami kokie nors faktai, kurių žmonės nežinojo apie riešutus ir ten – visiškai pasenusi informacija, kad riešutai yra nuodas, tai žmonės į riešutus net nebežiūri“, – stebėjosi verslininkė.

Ji sakė apskritai nemėgstanti, kai verslininkai žaidžia vartotojų jausmais naudodamiesi sveikatingumo „korta“: „Jie sako: „Valgyk tą ir būsi labai sveikas“... Tai dalykai, kurie žada žmogui kažkokią naudą. Mes norime šito išvengti ir nemanipuliuoti sveikata.“

Vis dėlto paklaustos, kuo jų gaminamas riešutų sviestas yra kitoks, nei kadaise pačių ragautas parduotuvėje, merginos patikino, kad beveik 100 proc. jo sudėties sudaro tik riešutai.

„Labiausiai jis skiriasi tuo, kad yra visada šviežias ir niekada neturės jokio pasenusių riešutų ar riebalų kvapo. Kartais išsiunčiame dar šiltą. Ragaujame ir kitus riešutų sviestus, tai tikrai galime pasakyti, kad mūsų sviestas yra iš labai kokybiškų riešutų. Kartais galvojame, kodėl žmonės daro riešutų sviestą iš bet ko“, – svarstė Milda.

„Šviežio ir tinkamai paskrudintų riešutų sviesto tekstūra yra visai kitokia, nes į jį nededami jokie riebalai ar cukrus, todėl jis nesisluoksniuoja ir jo riebalai neiškyla į paviršių, sviestas neišsausėja“, – pridūrė Dovilė.

Draugių gaminamą riešutų sviestą iš viso jau galima įsigyti 16-oje skirtingų miestų ir 32-uose taškuose, tačiau jos tikino apie sėkmę per daug negalvojančios ir nesiekiančios tarptautinio pripažinimo.

„Mūsų tikslai ne tokie. Būna, žmonės dažnai klausia, kada eksportuosime savo produkciją, statysime savo fabriką... Visi įsivaizduoja, kad visi verslininkai nori užaugti iki begalybės, o mums kaip tik patinka smulkus verslas, ryšys su partneriais, bendradarbiavimas su kitais smulkiais verslais...

Mūsų tikslas nėra pardavinėti produktus beveidžiuose prekybos centruose“, – sakė Dovilė.

Merginos pridūrė nesuprantančios verslininkų, kurių tikslas yra tik parduoti prekę ir dirbantiems tik dėl pinigų.

„Pastaruoju metu pradėjome skirti verslininkus ir „biznierius“. Verslininkai yra kaip mes, kurie turi moralinius įsipareigojimus, laiku moka sąskaitas, draugiškai bendrauja su kitais verslais, rašo raštingus laiškus...

Kartais labai skaudžiai atsimušame į kitokį verslo supratimą, kuriame svarbu tik kuo greičiau, kuo daugiau, nemokėti, kol tau nepagrasina antstoliais ir panašiai“, – stebėjosi Dovilė.

Draugių teigimu, nors per penkerius „Sviesto sviestuoto“ gyvavimo metus konkurencija šioje rinkoje išaugo maždaug dešimt kartų, joms svarbiausia – išlaikyti savo „veidą“ ir nesivelti į konkurenciją.

Suvalkietės juokėsi, kad iš pradžių manė, jog pagrindiniai jų klientai bus veganai, tačiau, anot jų, tokį gyvenimo būdą pasirinkę žmonės dažniausiai patys labai mėgsta gaminti, todėl jie nėra dažni pirkėjai.

Pačios draugės taip pat neslėpė esančios veganės, apie šią mitybą išleidusios ir knygą, be to, atskleidė, kad jų riešutų sviestas turi užslėptą, anot jų, šiek tiek „propagandinę žinutę“.

„Visi mūsų receptai yra veganiški ir subtiliai mes norime kuo daugiau rodyti augalinius patiekalus, kad visuomenė žinotų, kaip įvairiai ir skaniai galima maitintis veganiškai“, – kukliai šypsojosi merginos.