Startuolio direktorė Monika Kavaliauskė pasakoja, kad CRISPR (angl. „Clustered regularly interspaced short palindromic repeats“ – bakterijų apsaugos nuo bakteriofagų ir plasmidžių DNR sistema) turi labai daug pritaikymo galimybių: „Technologija yra naudojama redaguoti genus, ji pritaikoma ne tik medicinoje, bet ir žemės ūkio sričiai. Genų redagavimo technologija galima koreguoti įvairius augalus, įskaitant skirtus maisto produktams. Tai reiškia, kad technologija darys įtaką maisto industrijai, augalai taps atsparesni ligoms. CRISPR technologija JAV jau yra pripažinta ne kaip genų modifikavimo būdas, plačiai žinomas GMO trumpiniu, o kaip genų redagavimo būdas, kai klaidų genome ištaisymas lems, kad augalas nesirgtų tam tikra liga.“
Padės pašalinti ligą
Ji pabrėžia, kad ta pati technologija gali būti taikoma žmonėms ir gyvūnams: „Technologija gali padėti išgydyti genetines ligas ar net įvairias vėžio formas. Dabar dar sudėtinga tikėtis greito technologijos pritaikymo žmonių gydymui, nes dirbti su tokiu kompleksišku organizmu, kaip žmogus, kur kas sudėtingiau.“
Pašnekovė pasakoja, kad užsienyje, kitų įmonių atliekami tyrimai jau įrodė, kad CRISPR tyrimai su žmogumi įmanomi – JAV jau yra nemažai startuolių, kurie orientuojasi į tam tikrų ligų gydymą naudojant genomo redagavimo technologiją. Ji prognozuoja, kad mokslininkai artimiausiu metu pradės akies klinikinius tyrimus. Akies tyrimus mokslininkai pirmiausia renkasi todėl, kad šio organo sistema yra uždara, su ja lengviau dirbti.
Koncentruosis į komercializaciją
„Dabar dirbame tose technologijos taikymo kryptyse, kurias jau esame labiausiai ištobulinę ir kurios domina mūsų partnerius, bet galvojame ir apie kitus išradimo pritaikymo būdus, nes jis tikrai turi dar labai daug potencialo“, – teigia M. Kavaliauskė.
Pašnekovė pasakoja, kad poreikis įkurti „CasZyme“ startuolį atsirado dėl poreikio komercializuoti CRISPR technologiją, taikyti ją partnerių veikloje. Ji pabrėžia, kad „CasZyme“ produktas yra mokslinių tyrimų vykdymas.
„Kad būtų galima šią technologiją vystyti komerciškai, reikia turėti daug intelektinės nuosavybės teisių ir galimybės jomis naudotis. Tokio tipo išradimas tiek finansine, tiek greičio ir efektyvumo prasme reikalauja jo vystymui ir komercializavimui taikyti nebe akademinius, bet verslo veiklos principus“, – paaiškina M. Kavaliauskė.
Svarbiausia užmegzti ryšius
Pašnekovė pastebi, kad dar nepraėjo nė metai nuo „CasZyme“ įkūrimo, bet startuolis jau pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros finansavimu, glaudžiai dirba su verslo plėtrą skatinančia agentūra „Versli Lietuva“, kuri aktyviai atstovauja Lietuvai užsienyje, ypač gyvybės mokslų srities renginiuose. Ji sako, kad jaunai įmonei ypač svarbu dalyvauti tokiuose renginiuose, nes tai padeda užmegzti kontaktus.
Anot pašnekovės, dažnai investuotojams trūksta valios dirbti su šiuo sektoriumi, nes jis labai imlus investicijoms, o rezultatai greitai neateina. Būtent todėl Europos Sąjungos (ES) investicijos šiam sektoriui yra be galo svarbios.
„Turime daug gerų ingredientų skanioms salotoms, bet jų nesumaišome ir salotos nesigauna. Biotechnologijų srityje yra daug gerų dalykų, bet dar trūksta nuoseklumo ir integruotumo“, – sako pašnekovė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
