Praėjusių metų liepą startavusi įmonė išties ypatinga – ji siūlo statybininkų ištroškusiai rinkai išsinuomoti reikalingų specialistų darbo valandas tuo metu, kai tik jų reikia, o jeigu projektų nėra – perduoti juos kitai bendrovei.
Idėjos sumanytojas sako visiems ją aiškinantis „Uber“ pavyzdžiu: pas juos ateina ir darbdaviai, kuriems vykdant projektus laikinai reikalingi darbuotojai, ir patys statybų meistrai, kuriems yra naudinga tokia jų laiko „nuoma“.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo kiek netikėtas ir beprotiškas, tačiau, J.Laneckio teigimu, puikiai veikiantis – naujovei pasidavę darbuotojai, anot jo, dabar uždirba apie 43 proc. didesnį atlyginimą nei iki šiol.
Buvo problema ir jos neliko
„Valandinio“ idėjos autorius ir įkūrėjas tikino tokį sumanymą sugalvojęs pats, tiesiog rėmėsi itin sėkmingai pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Uber“ koncepcija.
Pats statybų versle J. Laneckis sukasi dar nuo mokyklos laikų, o 2005-aisiais, pradėjęs kilti karjeros laiptais, po kurio laiko pats įkūrė savo statybų įmonę „Engineer“.
„Pakankamai daug metų dirbau statybų ir šiek tiek IT versle, tad iš šių dviejų sričių įvairių problematikų ir patirties, kurią sukaupiau, gimė „Valandinis“. Dirgiklis, kodėl jis atsirado – statybose yra gana aiškiai išreikšta darbuotojų problema, yra didelis gerų darbuotojų trūkumas, įvairūs svyravimai ir panašiai...“ – vardijo jis.
Tačiau, anot J.Laneckio, pati didžiausia statybų sektoriaus problema – prastovos, kurios atsiranda tarp skirtingų projektų ir lemia tiek mažesnį įmonės pelną, tiek žemesnį darbuotojų atlyginimą.
Jis pasakojo, kad žmonės dažniausiai projektinius verslus įsivaizduoja kaip nesibaigiančių įvykių seką: baigiasi vienas užsakymas ir iškart atsiranda kitas.
„Deja, realybėje taip nėra, nes arba tie objektai būna persidengę, arba tarp jų būna tarpas. Laukdami naujų užsakymų, darbuotojai turi prastovas, kurios turi įtaką jų atlygiui. Jeigu, pavyzdžiui, darbuotojo prastovos per mėnesį trunka 11 valandų, tiek užtenka, kad jos „suvalgytų“ visą įmonės pelną. Užtenka 11 valandų per mėnesį tam, kad aš absoliučiai nieko neuždirbčiau“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, tam, kad tų prastovų išvengtų, įmonės pradeda imti visus objektus iš eilės ir dažniausiai laiką prašvaisto nepelningiems projektams. Taip galima laikinai save apgauti ir manyti, kad užsakymų daug ir įmonė klesti, tačiau J.Laneckis pabrėžė, kad tai yra spąstai, nes pardavėjas negali parduoti visko, tad darbdaviai yra spaudžiami siūlyti mažesnę kainą.
„Toje pačioje situacijoje buvo ir mano turėtas statybų verslas. Supratau, kad ateis nauja krizė ir visi bankrutuosime. Sėdėjome ir atėjo akivaizdus supratimas, kad turime labai daug darbuotojų, kuriems reikia mokėti pinigus, net kai nėra užsakymų. Tokiomis sąlygomis nenormalu dirbti rutininiame versle, kuriame gauname projektą ir nežinome, kada jis pasibaigs ir ar apskritai turėsime kitą“, – prisiminė jis.
Taigi jis nusprendė ieškoti išeities, kaip savo verslą paversti rutininiu ir projektų turėti visada. Vadovas pastebėjo, kad vis dažniau į jo įmonę kreipdavosi užsakovai, kuriems reikėdavo kelių darbuotojų ne visam projektui įgyvendinti, o atlikti kelis būtinus darbus.
„Jie sakydavo: reikia, kad tą ir tą padarytumėte, bet neskaičiuokite tų valandų – kiek užtruksite, tiek sumokėsime. Yra toks posakis – diskutuoti yra brangiau, nei padaryti. Taip gimė „Valandinis“, kaip konkrečios problemos sprendimas. Jis atsirado pagal pavyzdžius, kurie supo mus“, – sakė pašnekovas.
Atleido visus darbuotojus
Praėjusių metų liepą įkurta įmonė turi vos 5 darbuotojus: direktorių, pardavėją, plėtros vadybininką ir du vadinamuosius kuratorius, kurie atsakingi už darbuotojų veiklą.
Tačiau užsakovus ir pačius statybininkus, kurie jai dirba, tikriausiai būtų sunku suskaičiuoti.
Tik įkūręs įmonę J.Laneckis atleido visus savo turėtus darbuotojus. Skamba beprotiškai, tačiau praktiškai visus juos jis įtikino išsiimti individualios veiklos pažymėjimus ir sudaryti sutartis su „Valandiniu“. Taip pat jis pritraukė dar vieną įmonę, kuri sutiko atiduoti visus darbuotojus. Tokių statybininkų „pagal iškvietimą“ užsakovų teikiamiems projektams jis tuomet turėjo jau apie 100.
„Kuo tai naudinga rangovui? Jis gali nebepardavinėti „į minusą“, nešokinėti per objektus, jis neturi jokių fiksuotų kaštų, nes neturi ir darbuotojų. Jam nereikia jų laikyti nuolat, jis gali tuos pačius darbuotojus, kurie dirbo pas jį, išsinuomoti tada, kai jam reikia. Buvo neseniai gera reklama: tu neperki lėktuvo tam, kad galėtum nuskristi į Londoną, tu perki vienkartinį bilietą ir skrendi“, – privalumus vardijo vadovas.
Jis prisipažino, kad bendradarbiauja daugybėje projektų, tačiau tokių darbdavių, kurie sutiktų atiduoti visus savo darbuotojus, kol kas rasti sudėtinga: „Aš ateinu pas juos ir sakau: „O jūs nuomojatės perforatorius?“ O tai kodėl visiems atrodo, kad darbo valandų negalima nuomotis? Dirbant projektiniame versle niekada negali įsipareigoti darbuotojui, kad mokėsi jam algą visus metus, jo neatleisi, mokėsi 6 mėnesių išeitinę… Tu žadi orą žinodamas, kad to neišpildysi.“
Atlyginimas auga kaip ant mielių
Paklaustas, o kuo toks darbas, kuris, rodos, darbuotojui turėtų kelti nesaugumo jausmą, yra jam naudingas, J.Laneckis patikino, kad išnykus visoms prastovoms ir nuolat galint prisidėti prie skirtingų projektų, atlyginimas kyla tiesiog akimirksniu ir išnyksta konkurencija.
„Darbuotojai, kurie anksčiau dirbo kažkokiame versle ir perėjo pas mus, pradeda dirbti su visa rinka. Mes sakome, kad nekonkuruojame nei su vienu statybininku. Jeigu statybų rinka auga – mums gerai, jeigu neauga – blogai. Mums visiškai nesvarbu, kas laimės konkursą statyti naują parduotuvę, mes tiesiog parūpiname tam reikalingą darbo jėgą. Esame kaip savotiška „Darbo birža“, – juokėsi jis.
Įmonės įkūrėjas aiškino, kad „išėmus“ statybininkus iš neefektyvių įmonių ir padalijus juos ten, kur iš tiesų tuo metu reikia darbuotojų, pardavimai tampa 30 proc. efektyvesni.
„Nebėra kaip tame paveiksliuke, kur stovi penki kelininkai, keturi žiūri, o vienas kasa. Darbo turi visi, o tai iš karto matosi žvelgiant į atlyginimus. Mes paskaičiavome, kad dabar mūsų statybininkų algos 43 proc. didesnės nei rinkos vidurkis. Apie 28 proc. padidėjimas gaunasi dėl darbo efektyvumo, o dar 15 proc. dėl šiek tiek kitokios mokestinės aplinkos“, – sėkme džiaugėsi pašnekovas.
J.Laneckis taip pat pabrėžė, kad sutartis su įmone pasirašiusiems statybininkams darbo tikrai netrūksta, nes, anot jo, Vilniuje nėra nei vienų statybų, kur nebūtų „Valandinio“ išnuomotų darbuotojų.
Paklaustas, kaip viskas vyksta ir kokiu būdu statybininkai sužino apie užsakymus, platformos įkūrėjas pasakojo, kad darbuotojas iš vakaro gauna žinutę į telefoną, kurioje parašyta, kur ir kada kitą dieną jis turi būti.
Taip kurį laiką dirbdamas prie vieno objekto jis gali nesukti sau galvos, nes statyboms artėjant link pabaigos, įmonės kuratoriai jau pradeda ieškoti darbuotojui naujo projekto.
„Viskas vyksta telefonu, tačiau kuriame programėlę, kurią atsidarę darbuotojai galės matyti objektus ir pažymėti, į kurį nori vykti, keliais mygtukais galės viską susiderinti. Žmogus yra savo laiko šeimininkas. Jeigu jis prisiima tam tikrą užsakymą, kuris, tarkim, truks dvi savaites, jis turi būtinai jį įvykdyti, nebent tai būtų kažkokios labai rimtos priežastys“, – aiškino J.Laneckis.
Tikslas – parduoti žmonių kompetenciją
Vis dėlto viskas nėra taip paprasta – atlygis priklauso nuo to, kokius rezultatus rodo specialistas ir kokią patirtį jis yra sukaupęs. Idėjos sumanytojo teigimu, tikri savo srities žinovai už valandą gauna ir virš 20 eur.
„Iš pradžių darbuotoją įvertiname baziniu įkainiu už vieną darbo valandą, o po to jau keliame priklausomai nuo darbuotojo pastangų ir profesionalumo. Kai mes suvedame klientą su darbuotoju, tada jau prasideda individualūs susitarimai.
Tarkim, klientas paprašo, kad darbuotojas sumūrytų sieną ir jie nusprendžia, kad tam reikės 8 val. Jeigu darbuotojas darbą atlieka per 6 val., jis vis tiek gauna pinigus kaip už 8 val. Valanda yra įkainis“, – komentavo sistemą jis.
Savo įmonę pašnekovas palygino su pardavėjais, nes, anot jo, jų tikslas – parduoti žmogaus kompetenciją, o už tai jam užtikrinti teisinę apsaugą ir tenkinantį atlygį už nudirbtas valandas.
J.Laneckis svarstė, kad kol kas pagrindiniai platformos konkurentai – įmonės, kurios į šalį atsiveža dirbti ukrainiečius specialistus ir su jais tarpininkauja, taip pat tos, kurios lietuvius veža uždarbiauti svetur.
„Mes lietuvių nevežame į kitas šalis, mūsų tikslas nėra žmonių emigracija. Visgi pačią platformą tikriausiai greitu metu įdiegsime ir Vokietijoje, tačiau ten dirbs vietiniai gyventojai. Jau išmėginome savo jėgas ten ir galime patvirtinti, kad idėja veikia“, – ateities planus pristatė jis.
