„Ne, ne, – papurtė galvą Lyvanų stiklo muziejaus darbuotojos. – Jos buvo gaminamos sovietmečiu, ant stiklo purškiant rūgštį. Dabar tai tik eksponatas muziejuje, kuriame sukaupti buvusio Lyvanų stiklo fabriko gaminiai.“
O gal pagal NASA užsakymus gaminate šviesolaidžius? „Gaminame, bet ne mes. Tai daro kitos nuo fabriko atskilusios įmonės“, – patikino Latgalės meno ir amatų centro vadovė Ilza Griezanė.
Stiklo fabrikas bankrutavo 2008-aisiais, o jo gaminiai šiuo metu eksponuojami Lyvanų stiklo muziejuje.
Tai – ir prastos, ir paprastos vazos, ir 1988-uosius menančios krištolinių indų kolekcijos, ir akvariumai bei šviestuvų gaubtai, ir svaigalams skirtos sovietmečio dvasios persmelktos auksuotos taurelės.
Apskritai tai – ne bet koks muziejus. Mat jame yra įrengtos stiklo pūtimo dirbtuvės, kuriose ekskursiją užsisakius iš anksto galima stebėti, kaip darbuojasi stiklapūtys 53 metų Aleksandras Logvinas.
„Esu iš stiklapūčių šeimos. Gamykloje dirbo mano tėvai. Aš taip pat joje pradėjau kopti meistriškumo laiptais. Ir jau 33 metus tai darau“, – sakė A.Logvinas.
Vis gausėja turistų, norinčių pažiūrėti, kaip jis darbuojasi, sukdamas, pūsdamas, glostydamas iki tūkstančio laipsnių karščio įkaitintą stiklą tol, kol jis virsta vazomis, taurėmis, lėkštėmis ar suvenyrais.
Nepamačius, kaip visa tai daroma, neįmanoma ir įsivaizduoti, kaip iš stiklo miltų atsiranda įvairūs daiktai.
Šiuo metu Lyvanai yra vienintelė vieta Latvijoje, kur galima stebėti stiklapūčio darbą. Žmogui tai kainuoja 2 eurus, o jei kartu norima apžiūrėti ir muziejaus ekspoziciją – 5 eurus.
Muziejuje-dirbtuvėse laukiama ir lietuvių, mat jie kol kas reti svečiai. „Jei jau lietuviai važiuoja pasižmonėti į Daugpilį, verta pasiekti ir Lyvanus. Tai nėra toli“, – užsiminė I.Griezanė.
Domes iela 1, Livani; www.livanustikls.lv/en/
