Kliento įspūdis
Apmaudu, bet taip jau nutiko, kad mano šeimos namuose sugedo skalbyklė. Savaitei bėgant meistrų svarstymai, kaip šią pataisyti ir ar apskritai taisyti, tapo mini katastrofa, nes skalbinių tuo tarpu tikrai nemažėjo, todėl teko ieškoti plano B. Pasirodo, jis buvo visai greta – savitarnos skalbykloje.
Galbūt seni amerikietiški filmai ir keli pavyzdžiai iš kelionių užsienyje sukūrė vaizdinį, jog atvažiavusi su maišu prie skalbyklės turėsiu krapštyti monetas ir jas mesti į garsiai tirtančius aparatus. Lietuviškos savitarnos skalbyklos realybė pasirodė gerokai modernesnė. Šviesi ir švari patalpa, tyliai veikiančios ir talpios skalbyklės bei džiovyklės, skalbimo priemonių aparatas ir jokių grynųjų.
Užsisakyti paslaugą paprasta keliais mygtukų paspaudimais prie skalbykloje esančio įrenginio arba mobiliąja aplikacija. Turėsite galimybę pasirinkti iš kelių skirtingų skalbimo ir džiovinimo programų: skirtingų temperatūrų ir ilgumo. Skalbyklės ir džiovyklės pagal lokaciją taip pat būna skirtingų dydžių: standartiškai telpa iki 10 kg skalbinių, tačiau kai kuriose skalbyklose rasite ir XXL skalbimui pritaikytų skalbyklių, kuriose tilps iki 18 kilogramų.
Vietoje už papildomą mokestį galima įsigyti ir skalbimui skirtų priemonių: skirtingų rūšių skalbiklių, spalvotiems drabužiams skalbti skirtų servetėlių ir pan. Visos priemonės iškrenta automatiškai iš ant sienos pakabinto aparato.
Iš pradžių kiek nuvylė, jog su pirmu bandymu aparatas užstrigo – vietoje dviejų priemonių gavau tik vieną. Skambindama pagalbos numeriu jau buvau pasiruošusi ilgam laukimui: galbūt net darbuotojas turės atvykti ir spręsti problemą lokaliai, ir palaidojau viltis gauti tai, ką užsisakiau. Tačiau vėl buvau nustebinta, problema nuotoliniu būdu buvo išspręsta per 3 minutes, mat paaiškėjo, kad antrosios priemonės šiuo metu aparate nėra, todėl pasiūlyta kita man tikusi alternatyva.
Akis užkliuvo už ant sienų kabančių perspėjimų: nemažai naudingų patarimų, norintiems nesugandinti skalbinių ir... draudimas skalbti gyvūnų daiktus. Pasirodo, šiam reikalui sostinėje duris atvėrė speciali augintiniams skirta skalbykla.
Kainos padorios: standartinis skalbimas atsieina nuo 1 iki 4 eurų, džiovinimas nuo 1,5 iki 3 eurų. Kiek brangesnis XXL skalbimas, kuris atsieis beveik 8 eurus.
Geras planas nulėmė sėkmę
Su UAB „Londris“ direktoriumi Rimantu Šimkumi susitikome Kauno gatvėje įsikūrusiose skalbyklose. Čia klientų laukia įprastinė ir naujoji augintiniams skirta skalbykla. Apie pastarąją paklausinėti knietėjo labiausiai, tačiau kalbėtis, žinoma, pradėjome nuo pradžių pradžios.
– Kaip kilo mintis sukurti savitarnos skalbyklų tinklą Lietuvoje, gi sunkiai rasime skalbimo mašinos neturintį lietuvį? – portalas lrytas.lt pasiteiravo R.Šimkaus.
– Su žmona daug keliavome, daug matėme, daug patyrėme, tad pradėjom svarstyti, ką daryti, kad dirbti nereikėtų (juokiasi). Norėjome imtis įdomaus projekto. Tai prieš kelerius metus kilo mintis, kad Lietuvoje nėra savitarnos skalbyklų tinklo, o turistų daugėja, butų plotas mažėja. Taigi nujautėme, kad savitarnos skalbyklų poreikis tikrai turėtų atsirasti. Be to, užsienyje tokios paslaugos jau yra labai paplitusios.
Tiesa, reikėtų akcentuoti tai, kad visas šis mūsų verslas yra ne visai apie skalbyklas. Tai yra visiškai normalus startuolis, kurio idėja buvo pritaikyti mums įprastus, senus dalykus naujomis aplinkybėmis. Iš pradžių sukūrėme sėkmingą IT sistemą, o dabar jau galime daryti, ką norime: teikti skalbimo paslaugas žvėrelių daiktams, darbo drabužiams ir panašiai.
Projektas labai įdomus, sukūrėme viską nuo nulio. Nesitikėjome tokios sėkmės. Jautėme, kad niša yra ir nuojauta atvedė teisinga linkme.
– Tai pirmiausia gimė idėja, o nuo ko prasidėjo jos pritaikymas praktiškai?
– Pradėjome nuo vienos vietos Birštono sanatorijoje „Eglė“. Šios sanatorijos vadovas, geras mano bičiulis, užsiminė, kad yra tokių paslaugų poreikis, mat žmonės atvažiuoja porai savaičių ir nori išsiskalbti drabužius. Aišku, Brištonas buvo vieta, kur neprivažinėsi kasdien perkrauti serverio. Todėl mūsų sistema tiko idealiai.
Po pusantrų metų nuvykome į pirmą parodą Frankfurte parodyti, ką sukūrėme, tuomet visiems skalbyklių gamintojams, skalbyklų tinklų savininkams atvipo žandikaulis. Visi buvo pripratę prie standarto – į skalbyklę metamos monetos. Niekas nesitikėjo, kad kažkas iš kažkokios Lietuvos atvyks ir pristatys tokią naują savitarnos skalbyklos versiją, kur viskas valdoma nuotoliniu būdu. Pasaulyje šiuo metu mūsų sistemai nėra analogų.
Mūsų sėkmė yra ta, kad mes žinome, kur einame. Esame apskaičiavę ne vieną žingsnį į priekį ir tikrai į rinką atėjome ne vienai dienai.
– Eglės sanatorijos pavyzdys įkvėpė plėsti tinklą Vilniuje? Čia dabar turite net 9 savitarnos skalbyklas. O gal iš karto orientavotės į užsienio rinką?
– Vilnių norėjome pristatyti kaip startuolio modelį. Čia yra mūsų Silicio slėnis, čia viską išbandome. Kai čia jau metus sėkmingai veikėme, sukurtą modelį ėmėme siūlyti užsienio šalims. Šiandien mūsų startuolis sėkmingai veikia Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje. Juo domisi ir ispanai, prancūzai, čekai, susidomėjimo sulaukėme ir iš Skandinavijos šalių. Baigtinio šalių sąrašo neturime. Kartu su partneriais latviais parduodame tarsi prenumeratą: įdiegiame į skalbykles savo sistemą, ją pritaikome, prižiūrime.
Startuolį nuo pat pradžių sumodeliavome taip, kad jis yra labai lankstus ir mes jį galėtume pritaikyti prie skirtingų šalių vartotojų poreikių. Pavyzdžiui, Olandijoje brangūs bankiniai pavedimai, todėl sukūrėme tenykščiams vartotojams virtualias pinigines, kuriomis jie gali naudotis pervedimo mokestį mokėdami vieną kartą už tam tikrą skalbimų skaičių.
– Iš lietuviškų įmonių pasiūlymų sulaukiate?
– Sulaukiame. Į mus kreipiasi nekilnojamojo turto vystytojai, kurie būna numatę tam tikrą projektą ir svarsto apie savitarnos skalbyklos įrengimą gyventojų patogumui.
– Galbūt atskleisite, kokio pradinio kapitalo reikėjo sukurti IT daliai ir įrengti pirmosioms skalbykloms?
– Anokia čia paslaptis. Pradinė investicija buvo apie milijonas eurų. Didžioji dalis nukeliavo patalpoms įsigyti, taip pat sukūrėme IT dalį, parsigabenome iš Amerikos porą konteinerių išmaniųjų skalbyklių ir džiovyklių, skalbimo priemonių išdavimo mašinas. Pastarąsias vėliau ėmėme gaminti Lietuvoje. Svarstėme, kas labiau apsimoka: analogą susikurti patiems, ar siųstis tas mašinas ir iš naujo pritaikyti savo poreikiams. Nutarėme, kad sukurti savo bus patogesnis variantas.
Šiandien Europos skalbyklių gamintojai, pamatę mūsų idėją, jau kalba apie tai, kad nauji skalbyklių modeliai galėtų būti suderinami su mūsų programėle, tai reikštų, kad skalbyklių mums iš Amerikos gabentis nebereikėtų.
Atlikome visus patikrinimus, išmokome pagrindines pamokas. Esu labai maloniai nustebęs, kaip Lietuvoje yra pasikeitusi aplinka, kaip dirba Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kitos valstybinės institucijos. Visur sutinka kaip svečią, visuomet gali tartis, konsultuotis ir gauti visus atsakymus į rūpimus klausimus.
– Kiek skalbyklos technologinis pritaikymas padėjo sumažinti eksploatavimo kaštus? Pavyzdžiui, kiek darbuotojų aptarnauja skalbyklas?
– Iš tiesų, paskaičiavome, jei kiekvienoje skalbykloje dirbtų po aptarnaujantį asmenį, su atostogomis ir panašiai, išlaikymo kaštai gerokai padidėtų. Dabar mūsų skalbyklos automatiškai atsidaro 6 ryte ir užsidaro 24 val. vakare. Čia nėra jokių grynųjų. O visas mūsų sostinės savitarnos skalbyklas aptarnauja du asmenys. Jie pildo skalbimo priemonių pardavimo vietas, dezinfekuoja patalpas, išsprendžia kilusius nesklandumus, tuština spinteles, skirtas skalbinių palikimui, perveža skalbinius. Kitaip tariant, du žmonės padaro tai, ką padarydavo koks 40. Mūsų komanda nedidelė, bet susirinkusiems žmonėms svarbi idėja. Yra ir pagalbos telefonas, kuriuo atsiliepti nevengiu ir pats. Žinoma, iš kitų įmonių perkame IT ar buhalterijos paslaugas.
– Viskas skalbyklose automatizuota, prižiūrintys asmenys apsilanko, bet kaip viska vyksta, jei kas sugenda, galbūt suniokojama arba lūžta pati sistema? Problemas greitai išsprendžiate?
– Visa esmė, kad mes gauname pranešimą ne tik sumokėtus apie pinigus, skalbykloje apsilankiusius asmenis ar panašiai. Gauname ir signalą, jei kas skalbyklėje ar džiovyklėje sugenda, tarkime, nepaduodamas vanduo, plyšo diržas. Mūsų darbuotojai važiuodami konkrečiai žino, ko važiuoja, pavyzdžiui, pasiima diržą ir važiuoja, tvarko įrenginius, jei įmanoma, iš karto.
Dėl sistemų lūžių, mums labai pasisekė, pavyzdžiui, klientai iš Kembridžio mums patvirtino, kad nesitikėjo, jog viskas vyks taip sklandžiai. Manė, kad per metus 2-3 sistemos sutrikimai tikrai bus ir kokias 2-3 valandas skalbykla neveiks, tačiau per pusantrų metų sistemos trikdžių nebuvo nei karto.
Na, o turto suniokojimo atvejis Lietuvoje yra buvęs tik kartą, kai maži vaikai šiek tiek pažaidė.
Vykdome pasyvų stebėjimą apsaugos kameromis, turime sutartį su apsaugos tarnyba. Jei kas, yra pavojaus mygtukas, pagalbos telefonai, o pavogti nelabai čia yra ką. Sunkių skalbyklių ar džiovyklių gi taip greitai neišneši.
Beje, mus labai maloniai stebina, kokie tvarkingi yra mūsų klientai, kaip jie atsakingai viską prižiūri ir tvarkingai palieka patalpas.
– Bet skundų, ko gero, vis tiek tenka sulaukti?
– Žinoma, pasitaiko skundų, tačiau ir situacijų įvairių pasitaiko. Tarkime, klientai, nepaiso perspėjimų ir prigrūda į skalbyklę per daug skalbinių. Taip esame už porą suplėšytų čiužinių užvalkalų ir sumokėję. Tačiau nesame tas verslas, kuris pasiima pinigus ir jam nesvarbu, kaip toliau viskas suveiks. Jei mums pagalbos linija skambina klientas, kad kažkas nesuveikė, prastai išskalbė ar išdžiovino, visuomet komunikuojame, jei reikia, pakartojame programą, norime, kad klientai liktų patenkinti.
– Nuo interviu pradžios knietėjo paklausti, kaip kilo idėja įrengti skalbyklą būtent augintinių daiktams? Nustebau ir susidomėjau idėja, išvydusi jūsų skalbyklose perspėjimą, kad šiems daiktams yra tam skirta atskira skalbykla.
– Kaip jau kalbėjome, mobiliajame telefone matome kiekvieną užsakymą. Mūsų sistemos apgalvojimas ir stretegija leidžia mums vystytis labai kryptingai. Visuomet stebime, kur galbūt reikia papildomos įrangos, o galbūt kažkur visai nereikia.
Bendravimas su klientais leido mums priimti daug sprendimų, kurie prisitaikė prie jų patogumo, pavyzdžiui, paskambino žmogus ir paklausė, ar būtų galima išskalbti drabužius su mirkymu, taip sukūrėme VIP programą, kad skalbinius ilgiau pamirkytume.
Pati mūsų startuolio idėjos logika buvo ne pristatyti skalbyklų ir laukti, kas bus. Mes nuolat dirbame su duomenimis, analizuojame ir bandome atliepti klientų poreikius. Taip pradėjome teikti Priduok-Pasiimk paslaugą, kuri teikiama visose mūsų skalbyklose. Ypač ši paslauga patraukli užsiimantiems trumpalaike apartamentų nuoma. Į vieną paketą telpa iki 9 kg skalbinių. Atneši juos, įdedi į spintelę, susimoki, o po vienos ar dviejų darbo dienų jau pasiimi viską išskalbtą ir išlygintą. Šią paslaugą mėgsta ir užsieniečiai.
Tad ir zoo skalbyklos idėja kilo iš klientų poreikių. Vienas klientas mums paskambino ir pasiskundė, kad kažkurioje skalbyklėje yra plaukų, kvapas prastas. Mes suradome, kas prieš tai naudojosi ja ir paskambinome pasikalbėti, išgirdome, kad žmogus užsiima žirgų sportu ir pasirodo, Vilniuje didžiulė problema ta, jog nėra galimybės išsiskalbti gyvūnams skirtų reikmenų. Pagalvojome, kodėl gi ne? Iš Jungtinės Karalystės atsisiuntėme specialų skalbiklį ir įkūrėme zoo skalbyklą.
Labai džiaugiuosi, kad mūsų augimas ir potencialas yra paremtas komunikacija. Mes teikiame paslaugą, todėl mes esame orientuoti į tai, kad mes būsime rekomenduojami žmonių žmonėms iš lūpų į lūpas.
Tokie ne vieninteliai
Tiesa, šis savitarnos skalbyklų tinklas Lietuvoje ne vienintelis. Vilniuje veikia ir penkias skalbyklas turintis tinklas „Speed Queen“. Į Lietuvą šis savitarnos skalbyklų tinklas prieš dvejus metus atkeliavo iš Amerikos. Pasak „Savitarnos skalbyklos“ direktoriaus Aleksandro Levinsono čia pagrindiniai klientai – pasiturintys žmonės, nors užsuka ir studentai.
Vienas skalbimas „Speed Queen“ kainuoja nuo 4,5 euro iki 8,5 euro, įskaitant skalbimo priemones.
Atsiskaityti čia galima net tik banko kortelėmis ar mobiliąją programėle bet ir grynais pinigais (monetomis ir banknotais), „Pre-paid“ (PP) kortelėmis arba per „PayPal“ sąskaitą.
